"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad liepos 3 dieną Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijoje vyko užteršto grunto aikštelės statybos problemai spręsti sudarytos, patariamąjį balsą turinčios tarybos antrasis posėdis, kuris baigėsi nepriėmus jokio realaus sprendimo.
Pasiūlė penkis variantus
Užteršto grunto aikštelės įgyvendinimo projekto sąmata siekia 7 mln. JAV dolerių. Penkių milijonų dolerių paskolą skyrė Pasaulio bankas. Surengus tarptautinius konkursus, KVJU direkcija 2002 metų kovo 19 d. pasirašė sutartį su Belgijos bendrove "Ecorem" dėl minėtosios aikštelės statybos pagrindimo ir detalaus teritorijos planavimo. Kita sutartis dėl poveikio aplinkai vertinimo 2002 metų vasario 19 dieną buvo pasirašyta taip pat su Belgijoje įregistruota bendrove "Ecolas".
Bendrovės "Ecorem" atstovai šio posėdžio metu pristatė penkias vietas Klaipėdos jūrų uoste, kur būtų galima statyti užteršto grunto aikštelę. Iš šių pasiūlytų vietų taryba turėjo išrinkti tris geriausias, tarp kurių būtų išskirta viena labiausiai tinkanti.
Siūloma kasti du kartus per metus
"Ecorem" atsižvelgdama į tai, kad Klaipėdos jūrų uoste užterštos puriosios nuosėdos sudaro apie 500 tūkst. kubinių metrų, siūlo jas mechaniškai kasti du kartus per metus 5 metų laikotarpiu.
Naujausi tyrimai parodė, kad didžiausi užteršto grunto, kurį būtinai reikia iškasti, klodai yra susikoncentravę Malkų įlankoje, Žiemos uoste ir prie bendrovės "Vakarų laivų remontas".
Šio užteršto grunto pašalinimą iš uosto akvatorijos pasunkintų tai, kad jo nebūtų galima išsiurbti hidrauliniu būdu. Gruntą reikėtų iškasti mechaniškai, nes jame yra daug pašalinių daiktų (metalo, plastmasės ir kitokių nuskandintų atliekų).
"Ecorem" siūlo kasmet vykdyti du užterštų nuosėdų kasimus. Kiekvieno jų metu iškasti po 60 tūkst. tonų uždaro grunto. 30 proc. iškasto grunto būtų lengvai užterštas, o likusi dalis - labai užterštas. Iškastas gruntas būtų gabenamas į iškrovimo krantinę, kurioje būtų atskirti ir į sąvartyną išgabenti pašaliniai daiktai. Toliau gruntas būtų transportuojamas į jam skirtą aikštelę.
Du grunto perdirbimo būdai
"Ecorem" siūlo du variantus kaip galima valyti atgabentą užterštą gruntą.
Pagal pirmąjį variantą siūloma jį natūraliai džiovinti. Smarkiai ir lengvai užterštas gruntas būtų sandėliuojamas atskirose aikštelėse. Per pusmetį išdžiovintą lengvai užterštą gruntą būtų galima naudoti statybose. Labai užterštą gruntą reikėtų valyti naudojant papildomus komponentus. Geriausiai tam tinka modifikuotas molis, kuris izoliuotų grunte esančias pavojingas medžiagas. Po pusmečio, sumaišius su moliu, šį gruntą taip pat bus galima naudoti įvairiems darbams. Šis būdas reikalauja daugiau laiko ir didesnės, apie 8 ha teritorijos.
Po nusausinimo vandenį, kuris išsiskirs iš šio grunto, taip pat reikėtų valyti. Šiam reikalui būtų pastatyti vandens valymo įrenginiai.
Antrasis variantas numato grunto nusausinimą mechaniniu būdu. Labai ir lengvai užterštas gruntas taip pat būtų sandėliuojami atskirai. Gruntą nusausintų su specialiu presu. Po nusausinimo labai užterštas taip pat būtų sumaišomas su modifikuoti moliu. Šiam valymo būdui tereikia 6 ha teritorijos ir mažiau laiko.
Siūlomas povandeninis sandėliavimas
Belgų kompanija pasiūlė ir alternatyvų užteršto grunto aikštelės statybai sausumoje variantą.
Prie Kiaulės nugaros salos siūloma iškasti švarų gruntą, iki 15 metrų gylio, aptverti šią 4 ha užimsiančią tertoriją sandaria sienele. Užpildžius šią povandeninę užteršto grunto sandėliavimo aikštelę, padidėtų Kiaulės nugaros salos teritorija. Čia vežamas užterštas gruntas nebūtų perdirbamas, o tik palaidojamas.
Natūralaus užteršto grunto džiovinimo aikštelę "Ecorem" siūlo statyti Smeltės pusiasalio pakrantėje, arba pietinėje jo dalyje. Pasirinkus mechaninio užteršto grunto džiovinimo variantą, užteršto grunto aikštelę taip pat siūloma statyti vienoje iš šių vietų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą