Uosto direkcija galėtų pamaitinti paplūdimius

Grįžtant prie temos

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje ne kartą buvo kalbėta apie tai, kad būtų galima pamaitinti Palangos paplūdimius švariu smėliu, iškastu atliekant Klaipėdos uosto gilinimo ir valymo darbus.

Ar atsisakyta ketinimo?

Paklaustas, ar ji jau atsisakė tokio ketinimo, Uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas atsakė: "Vienas dalykas, mes vis dar neturime tokio laivo, kuris galėtų tai padaryti. Norėjome jį nuomoti, tačiau dėl konkurso rezultatų šiuo metu bylinėjamės teismuose. Tik pasibaigus teisminiams procesams, šį klausimą vėl svarstysime iš naujo. Be to, jeigu paplūdimių pamaitinimui valstybė neskirs papildomų lėšų, Uosto direkcija to negalės padaryti. Gilinant uostą iškasamas gruntas gabenamas į tuos dampingus, į kuriuos leidžia aplinkosaugininkai. Papildomą smėlį būtų galima nugabenti ir iki Palangos, bet tam reikėtų ir lėšų, ir laiko".

Nuomoti laivą ar pirkti?

Dar S. Doblinskui nedirbant Uosto direkcijoje, buvo iškilęs laivo dumblui uoste valyti įsigijimo klausimas. Vienas dalykas, norint įsigyti tokį naują laivą reikėtų labai brangiai mokėti. Kitas dalykas, jeigu laivas būtų nupirktas, tai nepaisant to, ar jis turėtų pakankamai darbo, ar ne, Uosto direkcijai tektų visos laivo išlaikymo išlaidos.

Kai uostą valo konkursą laimėjusi kompanija, kaip yra dabar, jai reikia mokėti už kiekvieną iškastą kubinį metrą dumblo. S. Dobilinsko teigimu, turint savo laivą, kaip rodo skaičiavimai, būtų galima sutaupyti pinigų.

Pasak generalinio direktoriaus, buvęs pasirinktas tarpinis variantas, kad Uosto direkcija nerizikuotų taip, kaip pirkdama laivą - tam tikram laikotarpiui išsinuomoti žemsiurbę, kurioje dirbtų klaipėdiečių įgula.

Laivą išsinuomojus, sakykime, pusei metų, būtų realiai patikrinti atlikti skaičiavimai, kiek jam reikia išvalyti kubinių metrų dumblo, kad jo nuomai ar įsigijimui išleisti pinigai sugrįžtų atgal. Taigi realiai įsitikinus, kuris variantas, ar laivo nuomojimas, ar įsigijimas, yra geresnis, po pusės metų būtų buvę galima skelbti ar naujo laivo statybos, ar naudoto laivo įsigijimo, ar nuomos konkursą.

Apskundė teismui

Uosto direkcija paskelbė žemsiurbės nuomos konkursą. Jame dalyvavo tik dvi kompanijos - Danijos kompanija "Rohde Nielsen A/S", įgyvendinant uosto įplaukos rekonstrukcijos projektą atlikusi uosto gilinimo darbus Klaipėdos uoste, ir Lietuvos AB "Klaipėdos hidrotechnika".

Konkurso nugalėtoja buvo paskelbta "Rohde Nielsen", nes, pasak S. Dobilinsko, "Klaipėdos hidrotechnikos" pasiūlymas buvo apie 20 procentų brangesnis, o danų pasiūlyta kaina buvo artima apskaičiuotajai verslo plane prieš skelbiant konkursą.

"Klaipėdos hidrotechnika" konkurso rezultatus apskundė teismui. Neseniai Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, jog Uosto direkcija nebuvo teisi atmesdama "Klaipėdos hidrotechnikos" pasiūlymą. Dabar Uosto direkcija ketina apskųsti šį teismo sprendimą. Taigi, užuot ėmusis konkrečių darbų, bylinėjamasi teismuose.

Norėta nušauti kelis zuikius

Vienas dalykas laivas, galintis valyti dumblą, ir visai kitas - turintis įrenginius, kuriais galima smėlį tiesiog išpurkšti į paplūdimius. "Rohde Nielsen" ketino išnuomoti Klaipėdos uostui būtent tokį laivą. Pasak Uosto direkcijos vadovo, turint tokį įrankį jau būtų buvę galima pradėti daryti darbus, o ne šnekėti apie būtinumą spręsti problemas.

Pastaruoju metu labai daug kalbama apie tai, kad Šventosios uostas užneštas smėliu ir kad žvejų botai negali iš jo išplaukti į jūrą. S. Dobilinsko manymu, jeigu Uosto direkcija būtų išsinuomojusi valymo laivą, būtų buvę galima svarstyti Palangos paplūdimių pamaitinimo galimybę imant smėlį iš Šventosios uosto. Pastarąjį būtų galima gilinti, nepaisant to, kad jis vėl būtų po kurio laiko užneštas smėliu. Kaip ten bebūtų, reikia švaraus smėlio Palangos paplūdimiams pamaitinti ir žvejams plaukti į jūrą. Taigi vienu šūviu galbūt būtų buvę galima nušauti kelis zuikius.

Dalia BIKAUSKAITĖ