V. Grubliausko teigimu, grupės diskusijų laukas buvo įdomus visiems. Darbotvarkėje numatyti daugeliui svarbūs klausimai. Meras džiaugiasi savo iniciatyva subūręs tokią grupę. Pasak jo, jai diskutuojant bus parengti sprendimai, kuriuos vėliau priims tiek miestas, tiek uostas.
"Tai yra sprendimų rengimo darbo grupė, kurios posėdžiuose gražia darbine kalba išdėstomos problemos. Miestui aktualiausias klausimas - miesto ir uosto bendrųjų planų (BP) rengimo raida. Uosto klausa, kuo toliau tuo labiau darosi jautresnė mūsų norui pasiekti finišo tiesiąją su vienu planu. Grupėje turime gerą progą susitarti, kad viešumoje būtų matoma, jog ir miestas, ir uostas alsuoja tuo pačiu ritmu", - sakė V. Grubliauskas.
Uosto BP planas, pasak A. Vaitkaus, sulaukė iš miesto daug vertingų pastabų, ne tik kritikos. Miesto vadovai agituoja uostą šiek tiek palaukti, kol miestas jį pasivys rengdamas savo BP. "Jeigu bus galimybė sutilpti į vieną laiką, mes už tai. Uosto direkcija yra derinančioji pusė tarp miesto ir uosto bendruomenės, turinčios labai ambicingų planų. Jie ir yra integruojami į uosto BP", - sakė jis.
Norima aiškumo dėl Melnragės
Darbo grupė kalbėjo apie galimybę įrengti dviejų lygių sankryžą Senosios Smiltelės ir Minijos gatvių sankryžoje, kad ateityje būtų sprendžiamos transporto srautų problemos. Šalia 201 kelio geležinkelio kelio, kuris eina iš "Draugystės" geležinkelio stoties į uosto pietinę dalį, direkcija planuoja įrengti paralelinį geležinkelio kelią.
Kalbant apie pietinę uosto dalį šiandien akivaizdu, kad reikia spręsti labai opią Kairių ir Perkėlos gatvių problemą. Čia labai didelė koncentracija automobilinio autotransporto.
Posėdyje aptariant uosto BP aspektus kalbėta ir apie Melnragę. Uosto direkcijos prašoma parodyti, koks bus privažiavimas į išorinio uosto dalį. "Be techninių projektų tai padaryti gana sudėtinga, bet mes atkreipsime dėmesį į šitą pastabą ir pasistengsime kartu su projektuotojais preliminariai tai padaryti. Manau, bus duotas labai aiškus atsakymas Melnragės gyventojams ir miesto vadovams", - sakė A. Vaitkus.
Dėl trečiosios miesto vandenvietės iškėlimo Uosto direkcijos užsakymu bus rengiama studija. Miesto vadovai pageidauja, kad kitoje vandenvietėje vandens kokybė būtų ne blogesnė ir kad vandens kaina nebūtų aukštesnė. "Mums tokios miesto sąlygos suprantamos ir priimtinos", - sakė Uosto direkcijos vadovas.
Uostas ir miestas bendradarbiauja dėl Baltijos pr. ir Šilutės plento sankryžos. Šiuo metu yra atliekamas transporto srautų modeliavimas. Kai jis bus baigtas, bus pradėtas spręsti klausimas iš esmės dėl projekto parengimo. Jis bus pradėtas rengti šiemet. Vis dėlto orientuojamasi į tai, kad reikėtų statyti estakadą per Šilutės plentą į Baltijos prospektą, kokio dydžio ji turėtų būti dar nenuspręsta.
Kartu lopys duobes
Kalbėta ir apie Nemuno gatvės priklausomybę. Klaipėdos miesto taryba jau seniai siūlo Uosto direkcijai perimti visą Nemuno gatvę. "Mes sakome, kad tol, kol Uosto direkcija neturi plėtros poreikio, neturi teisės investuoti į tą gatvę valstybės lėšų. Mes galime finansuoti tik atsiperkančius plėtros projektus", - kalbėjo Uosto direkcijos vadovas.
Tartasi ir dėl kranto sutvirtinimo Smiltynės pusėje. Šiaurinėje miesto dalyje prie pietinio molo, prie įvažiavimo į delfinariumą buvo pastebėtos duobės. Nutarta, kad Uosto direkcija ir miesto Savivaldybės atstovai turės susitikti dar kartą ir spręsti šį klausimą. "Kranto įtvirtinimas yra Uosto direkcijos turtas, gatvė ir žemė - miesto. Atsiradusios duobės nėra normalus dalykas, tai būtina sutvarkyti", - sakė A. Vaitkus ir pridūrė, kad šiuo klausimu abi institucijos galėtų įgyvendinti bendrą projektą panaudojant tiek vienos, tiek kitos lėšas.
Keltas klausimas dėl Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono planų derinimo. Pietinėje dalyje už Klaipėdos miesto, jau rajono teritorijoje planuoja gyvenamųjų namų statyba. Pasak A. Vaitkaus, tokia politika klaidinga, nes privažiavimas galimas tik per pramoninių teritorijų zonas.
Uosto direkcija prašė miesto ne kartą, rašė raštus Savivaldybei dėl rengimosi statyti kvartalą tarp Molo, Vėtros, Smilgų ir Kopų gatvių. Prašyta miesto vadovų neleisti rengti tos vietos detaliojo plano. "Šioje vietoje privatus interesas tikrai nėra prioritetas, juo turi būti valstybės ir kartu savivaldos interesas", - sakė Uosto direkcijos vadovas ir pridūrė, kad ateityje šios teritorijose gali reikėti išorinio uosto komunikacijomis, gali iškilti ir produktotiekio tiesimo į AB "Klaipėdos nafta", į UAB Krovinių terminalą klausimas.
1996-1997 metais buvo akcentuojama, kad nereikėtų plėtoti tų teritorijų, stengtis turėti dideles sanitarines zonas, prie kurių neturėtų būti prileista gyvenamoji statyba. "Liūdna praktika rodo, kad vėliau tenka išpirkti tas žemes visų Lietuvos piliečių sąskaitą. Mes atkreipėme miesto dėmesį į tai, kas šitas veiksmas neturėtų vykti", - kalbėjo A. Vaitkus ir pridūrė, kad uostas junta miesto supratimą ir palaikymą šiuo klausimu ir tuo labai džiaugiamasi.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą