Uosto plėtra naujo ministro akimis

Sprendžiant iš to, kokius dalykus plėtojant Klaipėdos valstybinį jūrų uostą akcentavo naujasis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, iš esmės bus laikomasi ankstesnės Susisiekimo ministerijos vadovybės pozicijos. Šiokių tokių pokyčių bus, tačiau itin didelių naujovių neplanuojama.

Ministro susitikimą Klaipėdoje su uosto įmonių vadovais inicijavo Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija. Kartu su E. Masiuliu į susitikimą su uostininkais atvyko Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys, Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkas Audrius Endzinas ir jų kolegos, ministro pirmininko patarėjas profesorius Algimantas Šakalys.

Vadovai

Pasak naujojo ministro, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nėra išimtis kalbant apie visas Susisiekimo ministerijos kuruojamas valstybines įmones ir akcines bendroves. Ir Uosto direkcijos generaliniam direktoriui Sigitui Dobilinskui yra suformuluota užduotis mažinti valdymo išlaidas. Todėl turėtų paprastėti uosto administracijos struktūra, mažėti darbo užmokesčio fondas, reikėtų atsisakyti kai kurių nebūtinų funkcijų. Į klausimą, ar bus keičiamas Uosto direkcijos vadovas, ministras atsakė: "Kai bus priimtas sprendimas, informuosiu. Šiuo metu S. Dobilinskas yra vadovas, ir kol kas nėra kitaip."

Pasiteiravus, ar bus atleidžiamas AB "Smiltynės perkėla" generalinis direktorius Algirdas Žukauskas, ministras sakė, girdėjęs, jog jis balandį ruošiasi išeiti į pensiją.

Prognozės

Susisiekimo ministerija prognozuoja, jog šiais metais krovinių Klaipėdos uoste mažės 10-15 proc. Pernai perkrauta 30 mln. t krovinių, šiemet tikimasi 26,5 mln. t. Tačiau šios prognozės, ministro teigimu, bus tikslinamos įvertinus pirmojo ketvirčio rezultatus.

Mažėjant krovinių šiemet šiek tiek mažiau bus investuojama į uosto infrastruktūrą - apie 170 mln. Lt. Pasak ministro, sunkmetis verčia gerokai pasukti galvą, ką būtų galima padaryti geriau, nei buvo daroma iki šiol. Jo manymu, Klaipėdos uostas yra nuskriaustas kalbant apie jo įgyvendinamų projektų finansavimą naudojant Europos Sąjungos paramą. Yra projektų, kurie bus finansuojami ES lėšomis iš 2007-2013 metų programos, tačiau jų sumos nėra didelės. Anot E. Masiulio, uostui reikia ruoštis naujai finansinei perspektyvai - parengti projektus ir pritraukti daugiau ES pinigų.

"Uosto rinkliavos - mano domėjimosi laukas. Akivaizdu, kad kai ateina ekonominis nuosmukis, ekonominė logika verčia darytis labiau konkurencingiems ir patraukliems. Todėl reikia turėti patrauklesnę rinkliavų mokesčių politiką, palyginti su kitais uostais. Rinkliavos turėtų būti peržiūrimos siekiant pritraukti naujus arba išlaikant turimus krovinius", - spaudos konferencijoje sakė naujasis ministras.

Pasak Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininko A. Endzino, vystyti verslą ekonominio augimo sąlygomis yra viena, o sėkmingai jį plėtoti ar išlaikyti turimus rezultatus ekonominio nuosmukio sąlygomis ir esant tokiai aštriai aplinkinių valstybių uostų konkurencijai - visai kas kita. Kita vertus, juokavo A. Endzinas, tik ekonominės įtampos metu ir galima pagauti didžiausią žuvį.

Kelią privačiam kapitalui

Vienas iš tokių dalykų, kuris, E. Masiulio manymu, galėtų būti labai stipriai pastūmėtas į priekį - kelio privataus kapitalo investicijoms į uosto infrastruktūrą atvėrimas. Tam reikėtų, kad Seime kuo greičiau būtų priimtas viešojo ir privataus kapitalų partnerystės modelio įstatymas, sudarysiantis teisines prielaidas privačiam kapitalui investuoti. Iki šiol valstybė tik viena investuodavo į viešą infrastruktūrą ir tuo remiantis buvo sukurti įstatymai. Pasak ministro, naudojant privatų kapitalą kai kurie projektai, kuriems trūksta valstybės finansavimo, galėtų būti greičiau įgyvendinami. Jo teigimu, tokie įstatymai jau seniai parengti, bet ankstesnės kadencijos Seimui trūko politinės valios juos priimti.

D. Budrys, praėjusį penktadienį pirmą kartą su savo komiteto nariais atvykęs susipažinti su uosto problemomis, sakė, jog tiesioginė Seimo Ekonomikos komiteto parama uostui - teisės aktų, reglamentuojančių uosto veiklą, peržiūrėjimas atsižvelgiant į tai, kad uostas yra specifinis valstybės objektas. Pasak A. Endzino, akivaizdu, kad įstatyminę bazę reikia tobulinti atsižvelgiant į šiandienos reikalavimus. Ir profesoriaus A. Šakalio manymu, opiausia šiandienos uosto problema - teisinė bazė. Pasak jo, buvo labai naudinga išgirsti iš pirmų lūpų poreikius ir problemas. Jis pažadėjo pas premjerą susirinkus patarėjams išsakyti jam uosto problemas.

Abipusiai įsipareigojimai

Kyla klausimas, ar visada investicijos į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą naudojamos tikslingai. Pasak E. Masiulio, per daugelį metų investuota daug lėšų ir uostas yra ženkliai pasikeitęs, palyginti su tuo, koks jis buvo prieš 10-15 metų. Tačiau, naujojo ministro manymu, įsipareigojimai turi būti abipusiai. Jeigu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija įsipareigoja investuoti į vieną ar kitą krantinę, tai krantinės operatorius taip pat turėtų prisiimti tam tikrą atsakomybę ir įsipareigoti padidinti krovinių apimtį, kad būtų aišku, jog Uosto direkcija per rinkliavas galės atsiimti dalį investuotų lėšų.

Iki šiol pasitaikydavo ir tokių dalykų, kad Uosto direkcijai investavus lėšas, vėliau pasikeisdavo krovinių struktūra ir jos investicija neduodavo tokios grąžos, kaip planuota.

Konkursai

E. Masiulio manymu, ne visada investicinės lėšos panaudojamos optimaliai. "Pasigendu konkurencijos konkursuose, kurie skelbiami norint įgyvendinti investicinius projektus. Matome tas pačias kompanijas, laiminčias konkursus. Tai gal ir nėra blogai, jos turi patirties, tačiau, kita vertus, kai konkurse dalyvauja ne 2-3, o 5-10 kompanijų, galima geriau pasirinkti ir suderėti optimalią kainą", - sakė ministras.

Pasak jo, Susisiekimo ministerija yra pasirengusi naikinti bet kokius barjerus, galbūt dirbtinai sukurtus, neleidžiančius dalyvauti konkursuose kitoms kompanijoms.

Į vienas rankas

Kaip labai svarbų dalyką E. Masiulis prabrėžė valstybinio jūrų uosto ir "Lietuvos geležinkelių" sąveiką. Tai tos pačios ministerijos kuruojamos sritys. Jos turėtų labiau koordinuoti savo veiksmus, labiau integruotai veikti tiek tarifų, tiek investicijų politikoje. "Bendras jų darbas galėtų duoti daugiau naudos abiem pusėms. Manau, ministerijos struktūras reikėtų perorganizuoti taip, kad abu sektoriai būtų kuruojami vieno departamento ir būtų vieno viceministro rankose", - sakė E. Masiulis.

A. Šakalio teigimu, kalbant apie uosto ir geležinkelių sąveikos bei investicijų harmonizavimą, reikėtų pamąstyti platesne prasme, kad būtų galima suderinti mūsų veiksmus ir investicijas su kaimynais kitoje Baltijos pusėje, t. y. su Švedija ir Vokietija.

Aplinkosauga

Pasak E. Masiulio, pastaruoju metu kyla vis daugiau klausimų, ar uosto plėtra yra suderinta su Klaipėdoje gyvenančių žmonių poreikiais, su juos supančia gamta. "Būnant ministru jau du kartus teko susitikti su aplinkos ministru. Abiejų susitikimų tema buvo Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, jo galimybės plėstis nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų. Manau, kad uoste dirbančių kompanijų žmonės yra draugiški aplinkai. Jie čia pat gyvena ir neturi priimti tokių sprendimų, kurie pakenktų aplinkai. Kita vertus, ekonominė plėtra negali būti stabdoma gal ne visai pamatuotais aplinkosauginiais reikalavimais", - įsitikinęs ministras.

Kaip pavyzdį E. Masiulis nurodė buvusio aplinkos ministro Artūro Paulausko įsakymu patvirtintą Lietuvos aplinkos normatyvinį dokumentą (LAND), kuriame ekologiniai reikalavimai gruntui, iškasamam gilinant uosto akvatoriją, 1000 kartų griežtesni nei aplinkinėse valstybėse. Pasak E. Masiulio, su naujuoju aplinkos ministru Gediminu Kazlausku jis randa bendrą kalbą ir ateityje ekonominė plėtra bus subalansuota su aplinkosauga. E. Masiulio manymu, bet kuriuo atveju aplinkosauga negali užkirsti kelio ekonominei plėtrai.

Dėl giliavandenio uosto

Paklaustas, ar naujasis ministras, kaip ir jo pirmtakas, toliau reikalaus, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir Klaipėdos miesto savivaldybė pakoreguotų savo bendruosius planus taip, kad juose būtų pažymėta giliavandenio uosto ties Melnrage perspektyva, E. Masiulis atsakė: "Kalbant apie giliavandenį uostą reikia labai įsigilinti į tai, koks jis galėtų būti ir kokį poveikį gali padaryti Klaipėdos miesto ir jo apylinkių žmonių gyvenimui. Kalbėti apie uosto plėtrą mes privalome, turėtų būti parengtas ilgalaikis planas iki 2030 metų, kuris atspindėtų, kaip mes įsivaizduojame uostą ir visą su juo susijusią infrastruktūrą. Tačiau nereikėtų aklai vadovautis japonų atlikta studija, būtina ieškoti tokių sprendimų, kurie nepakenktų uosto vystymuisi, bet ir nesugriautų mūsų rekreacinių zonų."

A. Šakalio manymu, rengiant teisinę bazę ir įteisinant rezervines teritorijas reikia žengti spartesnius žingsnius įsisavinant tas teritorijas, kurios jau yra nuomojamos uosto kompanijoms.

Dalia BIKAUSKAITĖ