Uosto reide - išprotėjęs kapitonas

Laimei, į Klaipėdą tanklaivis atplaukė tuščias, nes čia turėjo paimti krovinį.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo atstovai sako, kad toks "klientas" buvo, ko gero, pirmas jų įstaigos istorijoje, tačiau apskritai ir laivų kapitonai, ir bocmanai čia ne tik apsilanko, bet ir gydosi. Tiesa, tai esą labai reti atvejai.

Medikų pagalbos atsisakė

Kovo 27 d. šveicarų kompanijai priklausantis cheminis tanklaivis atplaukė į išorinį Klaipėdos uosto reidą. Redakcijai žinomi ir tanklaivio pavadinimas, ir daugiau kaip 40 metų amžiaus kapitono vardas ir pavardė. Laivo agentas buvo informuotas, kad kapitonas, švelniai tariant, elgiasi neadekvačiai. Įgula mišri, daugiausia rusai, vienas latvis, pats kapitonas - iš Sankt Peterburgo.

Spėjama, kad laivo savininkai apie tai, kad kapitonas nebegali normaliai vadovauti laivui, sužinojo iš kapitono vyresniojo padėjėjo. Tada jie kreipėsi į norvegų draudimo kompaniją, o pastaroji ieškojo tos šalies, į kurios uostą plaukė laivas, laivybos ekspertų, draudimo agentų. Jų teirautasi, ar įmanoma pakeisti reide stovinčio laivo kapitoną, prašyta katerio jam išlaipinti. Iš pradžių norėta į reide stovintį tanklaivį iškviesti gydytoją, išsikviesti sraigtasparnį.

Agentas kreipėsi į nepriklausomus laivybos ekspertus, t. y. į vieną jų kontorą Klaipėdoje. Jie susisiekė su tanklaivio kapitono vyresniuoju padėjėju ir vyriausiuoju mechaniku. Šie informavo, kad kapitonui būna tai geriau, tai blogiau, ir pažadėjo kontroliuoti situaciją. Mat buvo Velykos, reikėjo luktelėti, kol baigsis šventės. Tanklaivis į uostą nebuvo vedamas.

Kovo 29 d. kapitonas buvo išlaipintas į katerį, vadovavimas laivui perduotas kapitono vyr. padėjėjui, kuris kartu su locmanu įvedė tanklaivį į Klaipėdos uostą. Vėliau buvo atsiųstas kitas kapitonas ir laivas, pasiėmęs krovinį, balandžio 2 d. išplaukė iš uosto.

Kapitonas, kurio veiksmai įgulai sukėlė įtarimų, buvo nugabentas į Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialą, esantį Bangų gatvėje. Jo vadovas Algirdas Narinkevičius patvirtino tokį faktą. Pasak gydytojo, nesvarbu, kad tai buvo užsienietis ar iš Rusijos, ar iš Afrikos, tokiais atvejais pagalba visada teikiama, jeigu tik žmogus pats to nori.

"Jį atvežė, mes priėmėme, apžiūrėjome, kadangi jokios pagalbos nenorėjo, išleidome. Jeigu būtų sutikęs, būtume suteikę pagalbą", - sakė gydytojas.

Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, jeigu žmogus pats nenori, per prievartą pagalba jam neteikiama.

A. Narinkevičius šioje įstaigoje dirba jau seniai. Kad būtų atvežtas cheminio tanklaivio kapitonas, tokio atvejo dar nebuvo, bet apskritai ir laivų kapitonų, ir bocmanų šioje įstaigoje buvo ne tik apsilankiusių, bet ir gydomų. Tiesa, pasak gydytojo, tai - labai reti atvejai.

Tą pačią dieną medikų pagalbos atsisakęs kapitonas buvo apgyvendintas viename iš uostamiesčio viešbučių. Paprastai tokiais atvejais bandoma surasti žmoną, kad nuramintų, tačiau ji neturėjo vizos, tad atvykti negalėjo, tik pasikalbėjo telefonu. Kapitonas, nuėjęs į barą, pradėjo kelti triukšmą, piktinosi, kad nepalaikomas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ėmė mėtyti taures ir t. t. Buvo iškviesta policija, kuri jį išsivežė, bet po kurio laiko paleido.

Galų gale buvo surastas giminaitis, kuris išvežė kapitoną automobiliu į Sankt Peterbugą. Pasirodo, jis triukšmavo ir Latvijoje, ten irgi prireikė policijos.

Įgulos liudijimai

Tame laive kapitonas dirbo tik du mėnesius, t. y. ne tiek daug, kad būtų galėjusi sutrikti jo psichika. Iš viso jis dirba 10 metų. Pasak su "Vakarų ekspreso" šaltiniu bendravusių įgulos narių, kapitonui "psichas" tai užeidavo, tai praeidavo.

Kovo 19 d. atvykstant į Roterdamo uostą ir išplaukiant iš jo neatrodė, kad jis turi kokių nors psichologinių sutrikimų. Su visais įgulos nariais bendravo geranoriškai.

Laivui išplaukus iš Roterdamo po kelių dienų kapitonui pradėjo "važiuoti stogas". Jis atrodė pavargęs, kartais patiriantis didžiulę įtampą, nervingas, neretai į bet kokį klausimą atsakydavo šaukdamas, rėkdamas. Dažnai užsidarydavo savo kajutėje ilgam laikui. Spėjama, kad nervus ramino alkoholiu. Kartą, kai buvo išėjęs ant tiltelio, kapitono vyr. padėjėjas pasiuntė įgulos narį paimti iš kajutės alkoholį. Tai iššaukė dar didesnį kapitono agresyvumą.

Kartą nei iš šio, nei iš to jis paskelbė gaisro pavojų. Paprastai toks mygtukas yra kapitono kajutėje. Esą norėjęs patikrinti įgulos budrumą.

Kapitonas pradėjo priekaištauti, kad įgulos nariai nepalaiko Rusijos prezidento, piktinosi, kad salone žiūri laidas, nukreiptas prieš Rusijos politiką, klausosi europinės propagandos. Įgulai žiūrint filmą "Banditskij Peterburg" ("Banditų Peterburgas") šaukė, kad jau tuo metu reikėjo V. Putino, ir išjungė televizorių.

Galų gale kapitoną pradėjo viskas nervinti. Situacija darėsi kritinė ir pavojinga įgulai. Ji pradėjo įtarti, kad kažkas negerai laive. Padėtį gelbėti bandė kapitono vyr. padėjėjas, pasakęs, kad kitame uoste bus iškviestas gydytojas.

Kovo 27 d. buvo matyti, kad kapitonas patiria emocinę įtampą, stresą, buvo labai agresyvus. Pakeltu tonu vyko pokalbiai su kapitono vyr. padėjėju, su vyr. mechaniku. Paskui kapitonas užsidarė kajutėje ir iki kovo 28 d. su niekuo nebendravo, neatsiliepė į telefono skambučius.

Neigiamas poveikis sveikatai

Įvykį pakomentuoti paprašėme tolimojo plaukiojimo kapitoną Juozą Liepuonių, jūroje dirbantį nuo 1975 m. Jis ir dabar dar dirba tanklaiviuose, dėsto Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje ir studentams, ir profesionaliems jūrininkams kursą apie naftos ir cheminius tanklaivius, yra net kelių šalių vėliavos inspektorius.

Ar esate dirbęs cheminiuose tanklaiviuose? Gal juose kokios nors ypatingos darbo sąlygos?

Ne, esu dirbęs tik naftos, cementiniuose ir bituminiuose tanklaiviuose. Pastaruosiuose labai bjauru, nes bitumas įkaitinamas iki 300 laipsnių, kvapas baisus. Cementiniuose prisikvėpuoji garų, dulkių.

Tanklaiviuose mokami dideli atlyginimai ne šiaip sau. Pavyzdžiui, kapitonas gauna per mėnesį iki 12 tūkst. eurų ar dolerių, skirtumas nedidelis, balkerio kapitonas - 8-10 tūkst. eurų. Tanklaiviuose daromas neigiamas poveikis žmogaus sveikatai - pirmiausia plaučiams, kepenims, vyriškajai potencijai. Susergama ligomis, kurios iš karto nepastebimos, o kai jos pasireiškia, laukia ilgas ir sunkus gydymas, reikia daug medikamentų. Kad ir kokie saugūs yra tanklaiviai, vis dėlto pasitaiko ir dujų nuotėkių, cheminiuose tanklaiviuose - toksiškumo atvejų.

Kas galėtų daryti neigiamą poveikį būtent kapitono sveikatai?

Pastaruoju metu tanklaiviai labai dažnai tikrinami. Ir valstybės vėliavos, ir uosto priežiūros tarnybos tai daro, pastaroji - bent kas pusę metų. Kai kurios kompanijos, pavyzdžiui, "Statoil" turi savo komisijas, kurios tikrina, ar laivas atitinka jos reikalavimus. Krovos, draudimo kompanijos, draudimo P&I klubai tikrina kiekviename uoste vos ne kas du mėnesius. Visi tie patikrinimai daro psichologinį poveikį kapitonui.

Kapitoną reikėjo izoliuoti

Ką turėjo daryti įgula laive, pastebėjusi, kad kapitonas išsikraustė iš proto? Juk jo įsakymus privaloma vykdyti.

Taip, privaloma. Yra tarptautinis saugos kodeksas, numatantis visus įgulos veiksmus esant nestandartinėms situacijoms. Kapitoną bet kuriuo atveju keičia kapitono vyr. padėjėjas. Šiuo atveju jis turėjo izoliuoti kapitoną ir iš karto pranešti laivo savininkui, artimiausio uosto tarnyboms. Manau, kad kapitono vyr. padėjėjas elgėsi teisingai, bandydamas nekelti panikos laive, nuraminti įgulą.

Kas tam tanklaiviui turėjo suteikti pagalbą, kokios institucijos?

Jeigu laivo saugumui būtų grėsęs pavojus dėl kokių nors techninių dalykų, būtų turėjusi įsikišti ir Lietuvos saugios laivybos administracija. Tačiau visais tokiais gyvenimiškais atvejais pirmiausia kišasi draudimo bendrovės, P&I klubai. Jie pasaulio laivybai daro labai didelę įtaką. Jų spaudžiama Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) netgi priima tarptautines konvencijas. Realiai visi reikalai sprendžiami per laivo agentą. Jeigu reikia, jis turi iškviesti policiją, greitąją pagalbą ir t. t. Nepriklausomi laivybos ekspertai privalo palaikyti ryšį tarp visų institucijų - laivo savininko, draudimo ir agentuojančių kompanijų.

Ar kapitonas laive gali piršti savo politines pažiūras?

Jeigu kapitonas pradeda spręsti nacionalinius klausimus, tai jau labai negeras dalykas. Laive paprastai nebūna nei tautybių, nei religijų. Kartais jūrininkų emocijos ir taip jau būna įtemptos, tad diskusijos politiniais klausimais gali pabloginti situaciją.

Gal rusų kapitono agresyvumą sukėlė alkoholis?

Nenorėčiau tikėti. Daugelio cheminių ir apskritai tanklaivių kompanijų politika - jokio alkoholio, jokių haliucinacinių medžiagų. Prieš imant kapitoną į reisą jam atliekamas vadinamasis kepenų testas. Taigi būna tikrinamas, ar vartoja alkoholį. Prieš kiekvieną reisą gali būti atliekamas ir psichologinis testas. Pavyzdžiui, "Statoil" kompanija organizuoja arba tiesioginius pokalbius, arba "one line". Be abejo, jis turėjo pereiti medicinos komisiją Rusijoje. Jį galėjo paveikti ir nervinė aplinka. Jeigu krinkančią psichiką ramino alkoholiu, pasekmės gali būti liūdnos.

Kaip manote, kas atsitiko rusų kapitonui cheminiame tanklaivyje?

Greičiausiai sutriko psichika. Įtakos galėjo turėti tie masiniai patikrinimai, ta įtampa. Tarptautinės konvencijos jau numato lengvesnes gyvenimo sąlygas laivo įgulai, bet ne vadovybei. Pastarąją tik užgulė visokių papildomų dokumentų forminimas, papildomi laivo patikrinimai. Kapitono darbas darosi labai įtemptas.

Laivuose, kurie dirba tarpatlantiniuose vandenyse, paprasčiau. Uoste paėmė krovinį ir paskui 2-3 savaites plaukia per vandenyną be jokių patikrinimų, spėja pailsėti. Mažesni laivai, kurie plaukioja Europoje, kartais per parą užeina net į du uostus.

Kitas dalykas, kartais kapitonai neišsimiega. Įplauki į Baltijos įplauką, jau nemiegosi parą, pusantros. Teko plaukti žiemą į Sankt Peterburgą. Nuolatinė įtampa, visą laiką rūkas, didelis laivų judėjimas, ant tiltelio būni dvi paras ar daugiau. Kartą buvau reise, plaukiau 40 tūkst. t talpos balkeriu su 24 kinais, patekome į ledus. Buvo baisi įtampa, nes ledas pradėdavo lipti per laivą, nors balkerio borto aukštis - 7 m. Viskas braškėjo, traškėjo. Įtampos, streso laivų kapitonams tikrai netrūksta, o tiems, kurie plaukioja tarp Europos uostų, dar prisideda ir papildoma įtampa. Šiemet per Velykas vokiečių laivas išlėkė ant seklumos prie Rostoko. Vokietis kapitonas buvo išgėręs ir prisnūdo.

Ar esate girdėjęs, kad tanklaivių kapitonai išsikraustytų iš proto?

Sovietų laikais vienam kapitonui pasimaišė protas dėl alkoholio - užsidarė savo kajutėje ir kalbėjosi su kitu pasauliu. Bet tada nebuvo ryšio priemonių, jį buvo lengva izoliuoti. Esu girdėjęs, kad tokių dalykų pasitaikydavo žvejybos laivuose, bet dažniausiai tai lemdavo koks nors iš namų atėjęs stresas, pavyzdžiui, kad palieka žmona. Kai žmogus patirdamas psichologinę įtampą vartoja alkoholį, baigiasi liūdnai. Man dirbant cementiniame tanklaivyje apie 2000-uosius nuo kito tos pačios norvegų kompanijos tanklaivio nuėmė kapitoną lenką, kuriam buvo pasimaišęs protas nuo didelio karščio. Laive buvo 40 ir daugiau laipsnių karštis. Tais laikais laivai buvo senesni, kondicionierius kada dirbo, kada - ne. Kai birus cementas būdavo pilamas tiesiog į tankus, tiek būdavo dulkių, kad tekdavo išjungti kondicionierius, nes filtrai nespėdavo valyti. Tas kapitonas išbėgo ant denio, pradėjo lakstyti galvą susiėmęs, vos neišlėkė už borto, gerai, kad įgula sulaikė. Analizavau tanklaivių avarijas 2000-2015 metais, kurių buvo daugiau kaip 600. Didžiausias jų skaičius, t. y. 67 proc., įvyko dėl žmogiškojo faktoriaus.

Kuo būtų galima padėti laivų kapitonams?

Manau, reikėtų mažinti kiek tik įmanoma darbo krūvį, nesumažinti įgulos narių skaičiaus iki visiško minimumo. Man Brazilijoje taip nutiko, kad prieš laivui išplaukiant iš uosto jūreivis sugalvojo nueiti alaus atsigerti. Dirbau "Panamax" tipo balkeryje, kuriame privalėjo būti 5 jūreiviai ir bocmanas. Vieno jūreivio trūksta, ir laivas negali išplaukti. Mes savo jūreivį suradome per vietinę jūrų policiją. Ji atvežė jį į laivą. Jo "premija" - 770 dolerių. Turėjau tiek sumokėti policijai iš laivo kasos, paskui, žinoma, jam buvo išskaičiuota iš atlyginimo.

Neturėtų būti bandoma išspausti iš jūrininkų kaip iš darbo jėgos maksimumą. Keliamas klausimas, kad kapitonų atsakomybė turėtų būti mažinama. Dabar už viską atsakingi jie, kad ir kas atsitiktų. Net jeigu laivą įvedant į uostą klaidą padaro locmanas. Būtina mažinti įtampą laive, reisai negali būti ilgi. Neįsivaizduoju, kaip tai reikėtų padaryti, kad tų patikrinimų būtų mažiau. Kontroliuojantieji laivą turėtų elgtis taip, kad nesukeltų psichologinio streso.

Turėtų būti kur kas mažiau dokumentų, dabar jų tiesiog masė. Kitos kompanijos jau netgi samdo papildomą žmogų popieriams tvarkyti. Pavyzdžiui, mano kompanijoje buvo samdomas rumunas kadetas, kad užpildytų visus popierius. Jau ir IMO pripažįsta, kad reikia mažinti popierizmą. Visi apie tai kalba, bet kol kas nieko nedaroma. Neseniai dirbau britų ginkluotos apsaugos laive. Nereikėjo jokių popierių pildyti, porą ataskaitėlių apie ginklus ir šaudmenis bei maistą, ir viskas. Laivas nekonvencinis, priklauso buvusiems britų jūrų pėstininkams, jame buvo labai gera dirbti.