E. Gentvilas buvo nusiuntęs UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo akcininkams net du ultimatumus, kad jeigu bendrovė nepasirašys dvišalės sutarties su Uosto direkcija ir neprisiims įsipareigojimų, jis ketinąs stabdyti keleivių terminalo statybą. "Manau, kad aš, viceministras Arūnas Štaras ir ministras Eligijus Masiulis kada nors galime būti pakviesti į prokuratūrą ir paklausti, kodėl investavome į terminalą viešuosius pinigus neturėdami garantijų, kad terminalo akcininkai užtikrins statybą savo dalyje. Jeigu mes padarysime viską, ką planuojame, o terminalas nefunkcionuos, nes akcininkai bus nepastatę vidinių terminalo įrengimų, įsivaizduokite, koks kils skandalas. Deja, šito terminalo statyba bus sustabdyta, jeigu dvišaliai susitarimai nebus pasiekti", - sakė E. Gentvilas.
"Apie savo ketinimus seniai informavome Uosto direkciją ir verslo planą pristatėme laiku. Mes visada deklaravome, kad sutinkame pasirašyti dvišalę sutartį, tačiau ji dar neparengta, kitaip sakant, jos nėra, tai kaip mes galime ją pasirašyti?" - klausė Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo generalinis direktorius Benediktas Petrauskas.
Jis mano, kad uosto vadovo pasisakymai šia tema prieš kelias savaites nebuvo apgalvoti iki galo. Direktorius neneigia gavęs ultimatumą, sako, kad Uosto direkcijai buvęs parašytas aiškinamasis raštas, ir viskas nurimę. Anot jo, šiuo metu statybos darbai terminale vyksta visu tempu, gamybiniuose pasitarimuose, vykstančiuose kiekvieną savaitę, sprendžiami visi iškylantys klausimai ir apie jokį statybos darbų stabdymą nekalbama. "Niekas nieko nestabdo. Statybos kaip tik skubinamos. Beje, darbus atliekanti AB "Latvijos tilti" jau šiek tiek atsilieka nuo grafiko. Turėjo dirbti trys ekipažai, o dirbo du, trečio nepavyko mobilizuoti. Tačiau rangovas sako, kad grafiką pasivys", - tvirtino B. Petrauskas.
Gali parduoti akcijas
Pasak E. Gentvilo, planai, kaip į terminalą investuojami viešieji pinigai, parengti, jau daug kas padaryta arba daroma. Valstybė suformavo terminalui reikalingus sklypus, AB "Lietuvos geležinkeliai", naudodama ir Europos Sąjungos (ES) lėšas, rekonstravo geležinkelio viaduką per Varnėnų gatvę, Uosto direkcijos lėšomis turi būti tiesiamas 15-as geležinkelis, jau rengiamas projektas. Be to, Uosto direkcija savo lėšomis pradėjo terminalui reikalingo pirso ir krantinių statybos darbus, kurie kainuos apie 112 mln. Lt. Šiam objektui tikėtasi gauti lėšų iš ES, tačiau atsakymo iki šiol nėra. Dar reikės rekonstruoti Minijos ir Baltijos prospekto sankryžą Uosto direkcijos ir Klaipėdos savivaldybės pinigais.
Uosto vadovas tvirtina, kad kol kas plano, kaip bus investuojami privatūs pinigai į terminalo suprastruktūrą, nėra. Anot jo, kol kas jokių įsipareigojimų iš terminalo akcininkų pusės neturima, išskyrus pažadą "Statysime". "Mes investuojame viešuosius pinigus, didiname terminalo akcijų vertę, kurias akcininkai galės parduoti. Tarkime, šių metų pradžioje terminalo vertė buvo 10 mln. Lt, o pabaigoje ji gali būti apie 60 mln. Lt, kadangi bus investuota viešųjų pinigų į infrastruktūrą. Kur garantija, kad terminalo savininkai prieš Kalėdas neparduos savo akcijų? Taip jie užsidirbs, nors patys neinvestuos nieko. Direkcija investuoja ir prašo užtikrinti, kad ir krovos kompanija investuos", - teigia E. Gentvilas.
B. Petrauskas sako nesuprantąs, kodėl uosto vadovas kelia tokią problemą, nes savo įsipareigojimus terminalas vykdys ir suprastruktūros darbai būsią baigti kartu su pirso ir krantinių statybos pabaigtuvėmis. Jis spėja, kad tokią diskusiją išprovokavo tai, kad terminalo operatoriaus darbų trukmė mažesnė laiko atžvilgiu. "Uosto direkcijos užsakymu krantinės bus statomos 36 mėnesius, o mes administracinį pastatą, sandėlį statysime ir teritoriją tvarkysime 18 mėnesių. Negi norima, kad mes darbus padarytume metais anksčiau ir kad stovėtų įšaldytas kapitalas? Privačiame versle taip nesielgiama", - aiškino B. Petrauskas.
Kodėl nepasitikima?
Savo abejones dėl galimų negražių žaidimų uosto vadovas išsakė susisiekimo ministrui E. Masiuliui, viceministrui A. Štarui, koncerno "Achemos grupė", kuriai priklauso Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas, prezidentui Bronislovui Lubiui, UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo valdybos pirmininkui, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentui Aloyzui Kuzmarskiui, terminalo generaliniam direktoriui B. Petrauskui.
"B. Lubys žadėjo neparduoti. Manau, šiuo atveju gera valia ir tikėjimu negalima remtis. Ko gero, taip pat kalbėjo ir AB "Laivitė" savininkai, kai norėjo, kad Uosto direkcija investuotų į krantines. Tačiau po kurio laiko bendrovė dalį savo nekilnojamojo turto pardavė UAB "Memelio miestas", kuriaitos investicijos nebuvo reikalingos. LKAB "Klaipėdos Smeltė" akcininkas Martinas Gusiatinas dėjo daug pastangų, kad būtų pradėti rekonstrukcijos darbai bendrovės naudojamose krantinėse, kol galų irgi pardavė savo akcijas, o atėjęs naujas šeimininkas pakoregavo Uosto direkcijos planus. Dėl atliktų darbų M. Gusiatino akcijų vertė taip pat išaugo. Kodėl aš turiu galvoti, kad šitie žmonės taip nepadarys, galbūt gyvenimas privers parduoti. Juk jie su savo akcijomis gali elgtis kaip tik nori. Niekas jų neriboja, nes nėra dvišalių susitarimų ir įsipareigojimų. Kai nėra jokių įsipareigojimų, aš jaučiuosi sėdėdamas kaip ant bombos. Kai gauni ES pinigų, įsipareigoji bent 5 metus nekeisti veiklos profilio, jeigu pakeiti, privalai grąžinti pinigus", - kalbėjo E. Gentvilas
Problemos dėl ES pinigų
Valstybė pasirūpino tuo, kad naujas sklypas reikalingas terminalo statybai būtų išnuomotas UAB Klaipėdos keleivių krovinių terminalui, sujungė anksčiau nuomotą ir naują sklypus į vieną. Išnuomojo antrą sklypą ne konkurso, o prijungimo būdu. Tiesa, dabar dėl to turi problemų Europos Komisijoje norėdama gauti ES paramą šiam terminalui. Pirmas sklypas išnuomotas po to, kai bendrovės "Achema" ir "Bega" nusipirko UAB "Tranfosa" akcijas ir įgijo galimybę nuomotis iš Uosto direkcijos žemę. Taip Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas įgavo teisę būti uosto kompanija. Kol kas jokių investicijų ši bendrovė nepadarė, tačiau ne kartą buvo skelbiama žiniasklaidoje, kad į terminalo suprastruktūrą bus investuota apie 70 mln. Lt.
Uosto vadovas mano, kad ES lėšos, skirtos bendrajai uosto infrastruktūrai, pavyzdžiui, uosto akvatorijos dugno gilinimui, kuriuo naudosis daugelis įmonių - gana lengvai paimami pinigai. O norint gauti pinigų investicijoms į infrastruktūrą, kuria naudosis tik viena įmonė, kaip yra keleivių ir krovinių terminalo atveju, iškyla problemų. Deja, ši problema paveldėta ankstesniais sprendimais, kai E. Gentvilas dar nedirbo uosto vadovu. Anot jo, įsivaizdavimo, kad keleivių ir krovinių terminalui statyti bus gauta ES pinigų, itin toliaregišku nepavadinsi. "Neturėdami kitos išeities mes pradėjome statyti terminalą savo lėšomis ir džiaugsimės, jeigu bent kiek gausime ES pinigų. Dar turime vilčių ir dirbame šia linkme", - sakė Uosto direkcijos vadovas.
Naujos linijos - daug mistikos
Paklaustas, ar tiki kai kurių uostininkų samprotavimais, kad į naują terminalą naujos laivybos linijos neateis, nes tokios kompanijos kaip "Scandlines", "Tallink" ir kitos uostuose yra pasidalinusios įtakos sferomis, pavyzdžiui, Klaipėdos uoste dirba tik danų valdoma AB "DFDS Seaways", E. Getvilas atsakė: "Iš dalies taip, ir tai dar viena prielaida stabdyti šio terminalo statybą. Negaliu leisti statyti naują terminalą "DFDS Seaways", jeigu niekas kitas neateis, bijodamas jos monopolio. Tai būtų neleistina parama dar vienai kompanijai, juo labiau kad ji turi kur dirbti, t. y. Jūrų perkėlos terminalą ir nenori kraustytis į naują terminalą. Vardan "DFDS Seaways" Uosto direkcija pradeda rekonstruoti Kairių gatvę, šie darbai jai kainuos 40-50 mln. Lt. Mes norime, kad į naują keleivių ir krovinių terminalą ateitų nauja konkuruojanti alternatyvi laivybos kompanija. Manau, dėl naujų linijų labai daug blefo buvo pasakyta, pavyzdžiui, kad ir dėl tarimosi su "DFDS Seaways".
Paklaustas, ar tiesa, kad naujos laivybos linijos į naująjį terminalą neateis, B. Petrauskas atsakė: "Kaip aš galėjau vesti derybas su naujų linijų operatoriais, nežinodamas, kada mes tą terminalą pasistatysime? Nuvažiuoju ir sakau, kad mes terminalą pasistatysime 2009 m., paskui informuoju, ne, neišeis, mes jį turėsime 2011 m. Dabar, kai jau pradėtos statybos, kai žinoma, kad krantinė turi būti pastatyta 2013 m. balandžio 30 d., jau kitas dalykas", - sakė terminalo vadovas.
Paklaustas, ar jau vedamos derybos su kokiomis nors laivybos linijomis, B. Petrauskas atsakė: "Tokios derybos yra komercinis dalykas ir mes apie jas viešai nepasakosime." Pasak jo, liepą vyks Keleivių ir krovinių terminalo Klaipėdoje statybos priežiūros komiteto posėdis, jame ir būsią aptartos visos iškilusios problemos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą