Uostui svarbu ne tonos, o pinigai

Nuomonė

Klaipėdos universiteto profesorius Vytautas Paulauskas mano, kad Klaipėdos uostui reikia daugiau ro-ro ir konteinerių krovos terminalų, o trąšų terminalų atsargų jau pakaks mažiausiai 10 metų.

V. Paulauskas prognozuoja, jog krova Klaipėdos uoste tonomis šiemet nesumažės ir, ko gero, bus pernai metų lygio. Pasak jo, kažkodėl visi nuveiktus darbus labiausiai linkę vertinti skaičiuodami tonas. "Tonos yra gerai, labai lengva jas parodyti, tačiau realiai uostas gyvena ne tonomis, o pinigais",- sako profesorius.

Jo teigimu, krovos negalima vertinti pagal vieno uosto situaciją. Reikia atsižvelgti į visą uostų grandinę, pradedant Sankt Peterburgu ir baigiant Kaliningradu arba Lenkijos uostais. Šioje grandinėje juntamas krovinių didėjimas. O tai, ar dalis tų krovinių eina per Klaipėdą, jau, galima sakyti, yra uosto kompanijų reikalas ir sugebėjimas pritraukti krovinius.

V. Paulausko manymu, palyginti Klaipėdos uostą su Latvijos, Estijos, Lenkijos uostais, Kaliningradu, darbų jame padaryta ne mažiau nei juose. Darbai šiaurinėje Klaipėdos uosto dalyje beveik baigti, 1-9 krantinės sutvarkytos, išgilintos. Nemažai nuveikta ir centrinėje uosto dalyje: sutvarkytos jūrų krovos kompanijos "Bega" krantinės, pradėtos statyti LKAB "Klaipėdos Smeltė" krantinės.

Trąšų terminalų gana

Tačiau, pasak profesoriaus, ateina momentas, kai reikia labai gerai pagalvoti apie uosto ateitį, apie naują jo veiklos šūkį. Situacija keičiasi labai sparčiai, kaimyniniuose uostuose taip pat nesnaudžiama. Esant tokiai situacijai, kai Rusija savo masinius krovinius, t. y. naftą, trąšas, akmens anglį, metalą, perorientuoja į savo uostus, reikia mąstyti apie tai, kaip Klaipėdos uostas atrodys po 10-15 metų. V. Paulausko manymu, dėl masinių krovinių pervežimo Klaipėdos uoste jau padaryta tiek, kad atsargų jam užteks per artimiausius 10-15 metų. Pavyzdžiui, jo trąšų perkrovimo pajėgumai jau siekia 12 mln. tonų per metus, o turimas trąšų srautas kol kas tėra geriausiu atveju 5 mln. tonų per metus. Panaši situacija ir su kai kuriais kitais kroviniais.

Perspektyviausi konteineriai ir ro-ro

Profesoriaus manymu, vertinant patogią Klaipėdos uosto geografinę padėtį, jam labai svarbūs yra konteineriniai pervežimai. Dėl geros infrastruktūros uoste, turimų neblogų kelių ir gero geležinkelio tinklo, šalia praeinančių transporto koridorių, ypač "Via Balticos", anksčiau ar vėliau dalis transporto pasuks per Klaipėdos uostą.

Aplink Baltijos jūrą yra įsikūrusios pagrindinės industrinės šalys. Brangių krovinių pervežimai, tarp jų ro-ro priemonėmis arba konteineriais, didėja. Vertinant visą uostų grandinę nuo Sankt Peterburgo iki Lenkijos uostų, kasmet ro-ro krovinių srautas didėja 15-18 proc., konteinerių - 20-22 proc. Profesoriaus manymu, reikėtų bandyti didžiąją šitų krovinių dalį nukreipti į savo uostą. O tam reikia resursų, naujo veiklos šūkio, plėtoti naują uosto vietą. Pasak V. Paulausko, tai būtų viena iš perspektyviausių krypčių dabartinėmis Klaipėdos uosto sąlygomis. Todėl jį reikėtų plėtoti būtent šia linkme, t. y. įrengti daugiau ro-ro krovinių ir konteinerių terminalų. Uosto plėtra šia linkme turėtų gerėti ir greitėti.

Per pastaruosius 10 metų Klaipėdos uoste realiai šiuo požiūriu buvo plėtojama vienintelė vieta, t. y. Klaipėdos terminalas, ir tai nepakankamai efektyviai dėl vietos stokos. Pasak V. Paulausko, šis terminalas ten dirbančių žmonių dėka per 10 metų pasiekė fantastiškai gerų rezultatų.

Šiek tiek pertvarkyta buvo Tarptautinė jūrų perkėla Smeltės pusiasalyje. Tačiau ji nėra patogi, nes statyta kitiems tikslams, t. y. kaip geležinkelio perkėla, tad dabar iš jos padaryti gerą ro-ro terminalą gana sunku. Vis dėlto čia padaryta nemažai, faktiškai yra pakeista šitos vietos veikla. Čia aptarnaujami ir keleiviai, ir ro-ro kroviniai.

Reikia diversifikuoti veiklą

Šiuo metu labai daug per Klaipėdos uostą vežamų krovinių yra tik perkraunami, t. y. atliekamas tik vienas darbas. Pasak V. Paulausko, tai nėra išeitis ir šiandien reikia galvoti apie pridėtinės vertės kūrimą uoste. Šioje srityje vargu ar Vyriausybė galėtų kuo nors padėti. Tuo turėtų rūpintis pačios krovos kompanijos. Pavyzdžiui, trąšos Klaipėdos uoste tik perkraunamos. O dideliais laivais atplukdomos trąšos į Antverpeno ar Hamburgo uostus patenka į fasavimo fabrikėlius, veikiančius pačiuose terminaluose, o paskui keliauja tiesiai į parduotuves. Kodėl Klaipėdoje negalėtų būti taip daroma, turint omenyje, kad Lietuvoje yra ir trąšų krovinio siuntėjas, pavyzdžiui, bendrovės "Lifosa", "Achema"? Kodėl neperėmus dalies šio verslo, bent susijusio su produkcija, gabenama į Europą?

Produkcija Pietryčių Azijos, Amerikos rinkai gabenama dideliais kiekiais didžiuliais laivais ir jos atžvilgiu vargu ar ką nors būtų galima šiandien pakeisti, nes tai labai brangiai kainuotų. Tačiau Europos prekių atžvilgiu veiklą reikėtų po truputį diversifikuoti, pakeisti prekių kokybę ir gabenti jas konteineriais. Beje, šiandien netgi metalo laužas jau pradedamas gabenti konteineriais. Tai būtų vienas iš būdų sukurti pridėtinę vertę pačiame uoste, t. y. kompanijos uždirbtų papildomai pinigų.

Iniciatyvos ėmėsi kompanijos

Vienas iš būdų, leidžiančių labai efektyviai kurti pridėtinę vertę, yra distribucinių arba logistikos centrų steigimas. Šiuo metu didelėse Klaipėdos uosto kompanijose jau prasidėjo tokių centrų steigimo vajus. Tai daryti planuoja AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), LKAB "Klaipėdos Smeltė", jūrų krovos kompanija "Bega".

Maždaug prieš pusantrų metų buvo parengtas logistikos centro kūrimo Laisvojoje ekonominėje zonoje projektas. Pasak V. Paulausko, jis jau būtų galėjęs pradėti funkcionuoti, jeigu viskas būtų buvę daroma taip, kaip buvo numatyta projekte. Tačiau atsirado kitų nuomonių, kitų norų ir, deja, šio centro steigimo reikalai įstrigo. Profesoriaus manymu, tai atsitiko ne dėl uosto, o dėl kai kurių valstybinių struktūrų kišimosi. Pasak jo, tai labai blogai, nes mes šioje srityje beviltiškai vėluojame, o kaimynai nelaukia. Galingi logistikos centrai pastaruoju metu buvo pastatyti Rygoje, Taline. Profesorius mano, jog gerai, kad šitos veiklos ėmėsi pačios uosto kompanijos, nes neprarasime galimybės bent jau išlaikyti turimus krovinių srautus.

Logistika - apleista sritis

Beje, profesorius V. Paulauskas šių metų lapkričio mėnesio pradžioje išleido knygą "Uosto terminalų planavimas". Tai jau 17 jo knyga jūrine tematika. Ko gero, 18-oji profesoriaus knyga bus skirta logistikos klausimams. Jo manymu, ši sritis Lietuvoje yra šiek tiek apleista.

Pagrindinis logistikos tikslas - ne pelno siekis, o vidinių išlaidų mažinimas. To pasiekti galima optimizuojant transportavimo, sandėliavimo, distribucijos, iš dalies ir gamybos procesus.

Dalia BIKAUSKAITĖ