Už Seimo nario šmeižtą verslininkams gresia laisvės atėmimas

Iš teismo salės

Penkiems žvejybos verslo atstovams, tarp kurių - keturi klaipėdiečiai ir vienas šilutiškis, pareikšti įtarimai dėl Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininko Rimo Valčiuko bei Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovo Alfonso Bargailos šmeižto.

Įtariamiesiems paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti: vieniems iš gyvenamosios vietos, kitiems - iš šalies.

Verslininkų prašymas leisti kelioms dienoms važiuoti verslo reikalais į Nyderlandus ir Vokietiją nebuvo patenkintas. Beje, šiuo metu Vilniuje svarstomos Žuvininkystės įstatymo pataisos, o kai kurie įtariamieji, be prokuroro leidimo, negali vykti netgi į sostinę.

Iš pradžių verslininkai, kaip liudytojai civilinėje byloje, buvo apklausti 2-ajame policijos komisariate. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dar pernai liepos mėnesį, šių metų pradžioje buvo pareikšti įtarimai. Šiuo metu ikiteisminis tyrimas baigtas ir byla perduota nagrinėti teismui.

"Veikė bendrininkų grupėje"

Įtariamieji baudžiamojoje byloje dėl šmeižto yra trys AB "Senoji Baltija" darbuotojai: direktorius Mindaugas Rimeikis, jo pavaduotojas Jonas Bartminas, bendrovės ekonomikos skyriaus viršininkas Artūras Maželis, neseniai tapęs Klaipėdos miesto tarybos nariu, Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos pirmininkas, UAB "Bruzė" direktorius Algirdas Aušra bei žuvininkystės įmonių asociacijos "Lampetra" pirmininkas Virginijus Domarkas.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jie, "veikdami bendrininkų grupėje, sukūrė pareiškimą Lietuvos prezidentui, premjerui ir Seimo pirmininkui, kreipimąsi į Žuvininkystės plėtros tarybos pirmininką nurodydami tikrovės neatitinkančią informaciją".

Pavyzdžiui, nurodoma, kad A. Bargaila pagarsėjo kaip skandalistas, kad, naudodamasis žvejų vardu, pradėjo šantažuoti LR Seimą bei Vyriausybę galimu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vartų blokavimu žvejybiniais laivais, kad pradėtas organizuoti naujas intrigų planas, nukreiptas prieš Žuvininkystės departamentą ir jo vadovą Vytautą Vaitiekūną, o šio plano vykdytojai esą A. Bargaila bei R. Valčiukas, ir t. t.

Būdas susidoroti su konkurentais

Pasak konfederacijos pirmininko A. Aušros, kai naudojamasi taktika užverčiant konkurentą bylomis, pastarajam nebelieka laiko dirbti ir noro prieštarauti, nes bylinėjimasis atima labai daug laiko, energijos ir pinigų.

"Trejus metus mane bandė "sutvarkyti" Specialiųjų tyrimų tarnyba - neišėjo. Dabar iškelta byla dėl šmeižto. Ji susijusi su ekonominiais dalykais, o politikos čia tik tiek, kad minimas Seimo narys. Aš taip pat galiu paduoti į teismą už šmeižtą, tokių bylų gali būti kiek nori. Baudžiamosios bylos mums už šmeižtą iškėlimas šokiravo net juristus. Lietuvoje įprasta, kad civilinės bylos dėl garbės ir orumo įžeidimo nagrinėjamos bendra tvarka. (Civiline tvarka, o ne baudžiamosios teisės pagalba. - Aut. past.) O čia per kelias dienas nuo pareiškimo gavimo prokuroro Stanislovo Stulpino vadovaujama prokuratūra iškelia baudžiamąją bylą ir jis pats ją kuruoja. Tiesioginio intereso prokuroras gal ir neturi, bet A. Bargaila ir S. Stulpinas yra draugai nuo senų laikų", - sakė konfederacijos pirmininkas.

Pasak A. Aušros, įtariamieji raštu kreipėsi į prokuratūrą, prašė leidimo išvykti 7 dienom į Olandiją pasirašyti bendradarbiavimo sutarčių dėl būsimo žuvų aukciono pastato statybos. Jiems nebuvo leista išvykti, nors turėjo ir iškvietimus.

"Buvo pasakyta, kad per ilgam norime išvažiuoti. Tai kodėl aš negalėčiau manyti, kad ta byla yra būdas susidoroti su konkurentais? Kaip dabar mus, kaip partnerius, vertins olandai, jeigu mes negalime išvykti iš Lietuvos? Kaip ten bebūtų, tie dalykai daro tiesioginę įtaką verslui. Labai negerai, kad prokuratūra, neįvertinusi savo drausimo pasekmių, naudojasi tokia teise", - sako A. Aušra.

Baudžia už nuomonę

"Po to, kai buvo paskelbta apie uosto vartų blokavimą, mes išsakėme Seimui savo nuomonę, pareiškėme, kad tam nepritariame. Manau, turėjo būti iškelta byla tam, kas žadėjo stabdyti uosto darbą. Argi uosto blokavimas nėra destrukcija? Pasirodo, mes šmeižėme sakydami, kad užsiiminėjama destrukcija. Taip išeina, kad vieniems galima ir uostą blokuoti Klaipėdoje, ir už tai nebaudžiama, o kitiems net savo nuomonės pasakyti negalima, nes tai - įžeidimas. Negi Lietuvoje nebegalima nė galvoti, nė savo minčių reikšti? Juk Konstitucija mums duoda tokią teisę. Mes ne paslapčiomis kokį nors užsakomąjį straipsnį kūrėme, mes rašėme raštą Seimui", - sako A. Aušra.

Prokuroras nėra draugas

Paklaustas, ar Lietuvoje dažnos baudžiamosios bylos dėl šmeižto, miesto vyriausiasis prokuroras Stanislovas Stulpinas atsakė, jog pastaruoju metu, vertinant ir tai, kas vyksta Vilniuje, tokių bylų padaugėjo.

Prokuroro teigimu, tai yra privataus kaltinimo bylos ir asmenys patys turėtų kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, išskyrus atvejus, turinčius didesnę visuomeninę reikšmę. Tik tada prokuroro reikalavimu pradedamas ikiteisminis tyrimas.

Anksčiau buvo vartojama sąvoka "iškelta baudžiamoji byla", dabar - atliekamas ikitiesiminis tyrimas, kurį, išsiaiškinus visas aplinkybes, galima nutraukti, baigti taikos sutartimi arba ikiteisminio tyrimo medžiagą perduoti teismui.

"Nesu A. Bargailos draugas, nors jį pažįstu. Mano žmona yra dirbusi bendrovėje "Lietuvos kuras" jam vadovaujant. Aš labai puikiai pažįstu ir įtariamąjį Mindaugą Rimeikį, ko gero, geriau nei A. Bargailą. Jeigu A. Bargaila būtų kreipęsis į prokuratūrą, mes niekada nebūtume pradėję ikiteisminio tyrimo. Jis yra privatus asmuo, nepaisant to, kad vadovauja asociacijai. Ikiteisminis tyrimas pradėtas todėl, kad į prokuratūrą kreipėsi Seimo narys, Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkas Rimas Valčiukas. Jis pranešė, kad yra šmeižiamas. Suderinus su Generaline prokuratūra, buvo nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimą ", - "Vakarų ekspresui" sakė prokuroras S. Stulpinas.

Į klausimą, ar asmeniškai kuruoja šią baudžiamąją bylą dėl šmeižto todėl, kad apšmeižtas Seimo narys, S. Stulpinas atsakė: "Ne, aš esu atsakingas už visų ikiteisminių tyrimų Klaipėdos mieste kontrolę ir vadovavimą. Šiuo atveju, kadangi kreipėsi Seimo narys, ikiteisminį tyrimą atliko policija. Priežasties labiau domėtis šiuo ikiteisminiu tyrimu neturėjau. Yra daug svarbesnių nusikaltimų nei šmeižimas, kuris nėra sunkus nusikaltimas. Aš siūliau jiems sudaryti taikos sutartį, tada teisėjas būtų nutraukęs ikiteisminį tyrimą. Manau, jie turėjo susitaikyti ikiteisminio tyrimo metu ir byla nebūtų pasiekusi teismo. Beje, jie ir dabar turi galimybę pasirašyti taikos sutartį".

Spaudimo prokuratūra nejuto

Paklaustas, kodėl verslininkams, lyg kokiems baisiems nusikaltėliams, skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, prokuroras atsakė, jog baisiems nusikaltėliams skiriama kardomoji priemonė - suėmimas ir kad kardomąją priemonę parenka tas, kuris atlieka ikiteisminį tyrimą.

Paklaustas, ar įmanomas toks dalykas, kad verslininkai savo konkurencinėje kovoje gali išnaudoti prokuratūrą, S. Stulpinas atsakė: "Klaipėdoje daryti spaudimą prokuratūrai sunkiai įmanoma. Imant miesto ir apygardos prokuratūras, kuriose yra daugiau kaip 70 prokurorų, gal ir gali koks nors prokuroras parodyti didesnį susidomėjimą. Šiuo atveju viskas buvo daroma objektyviai. Aš nejaučiau jokio spaudimo nė iš vienos pusės. Paprasčiausiai buvo visokių straipsnių, o R. Valčiukas tylėjo. Bet kai pradėta aiškinti spaudoje, kad jis yra korumpuotas, šis nebeiškentęs kreipėsi tiesiai į prokuratūrą."

Pasak prokuroro, ikiteisminis tyrimas užsitęsė labai ilgai, daugiau kaip pusę metų, todėl, kad buvo tiriami daug svarbesni nusikaltimai: nužudymai, išžaginimai, ekonominiai nusikaltimai. "Seimo narys R. Valčiukas kelis kartus domėjosi, kiek ilgai tai gali tęstis, buvo atvykęs net į prokuratūrą", - sakė S. Stulpinas.

Apkaltino kenkimu valstybei

Seimo narys Rimas Valčiukas pagal specialybę yra ekonomistas, tačiau yra baigęs ir specialiuosius teisės mokslus, yra dirbęs policijoje. Jam teisinį darbą teko dirbti 10 metų, tad teisinius dalykus jis pakankamai gerai išmano. Paklaustas, kodėl kreipėsi į prokuratūrą, kodėl nesutiko sudaryti taikos sutarties, R. Valčiukas atsakė: "Esmė ta, kad mane, kaip Seimo komisijos pirmininką, apkaltino kenkimu valstybei. Nors taip ir neparašyta, tačiau man pateikti tokie kaltinimai, kurie pagal Baudžiamąjį kodeksą traktuojami kaip kenkimas valstybei. Taikos sutarties sudaryti man kol kas niekas nesiūlė. Nemanau, kad aš turėčiau siūlyti taikos sutartį, nes veiksmai buvo nukreipti prieš mane, ne aš juos dariau.

Nuo to laiko, kai mes inicijavome Europos pinigų panaudojimo patikrinimą, pasirodė ne vienas straipsnis, kritikuojantis mane. Aš dvejus metus kentėjau nekreipdamas dėmesio į visus rašinius spaudoje. Neturiu nei laiko, nei noro dėl kiekvieno straipsnelio bylinėtis. Tačiau, kai buvo parašyti laiškai, kuriuose aš buvau apkaltintas kenkimu valstybei, ir išplatinti Seime bei Vyriausybėje, buvo perlenkta lazda. Jeigu tie faktai būtų buvę teisingi, tai būtų visai kas kita, bet dabar pateiktos išgalvotos prielaidos. Buvo peržengta riba, kai leisti eiti toliau nebegalima. Dėl senesnių laikų įžeidimų kaltinimų nepateikiau. Pareiškimą parašiau dėl pačių paskutinių, kur labai aiškiai buvo peržengtos ribos", - sako R. Valčiukas

Pasielgė teisingai

"Tai, kad mūsų inicijuotas patikrinimas turėjo pagrindą, matote patys: yra iškeltos baudžiamosios bylos už neteisėtą Europos pinigų panaudojimą, atsistatydino Žuvininkystės departamento vadovas. Manau, kad mes teisingai pasielgėme, jog inicijavome šitą Europos pinigų panaudojimo patikrinimą", - sakė Seimo narys.

Paklaustas, kas tie "mes", R. Valčiukas atsakė, jog jis turi omenyje atskirus Seimo narius, o ne visą Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisiją. Pasak jo, informacijos, kurią reikėję patikrinti, gavęs jis ir Seimo narys Vaclovas Stankevičius, o oficialiai į teisėsaugos institucijas kreipėsi A. Bargailos vadovaujama institucija.

"Tai nebuvo A. Bargailos palaikymas. Mes nuolat sekėme įvykių eigą, domėjomės, kaip vyksta tyrimas, reikalavome, kad tie dalykai būtų kuo objektyviau ištirti. Nebuvome nusiteikę nei prieš vieną, nei prieš kitą pusę ir nė vienos jų nepalaikėme. Žinojome, kad jau kelerius metus vyksta karas tarp žvejų dėl pinigų. Norėjome, kad būtų kuo greičiau ištirti finansiniai dalykai ir padėtas taškas toje istorijoje. Nebuvome iš anksto nusiteikę, kad būtinai kas nors turi būti nubaustas. Buvo svarbu, kad teisėsauga tartų savo žodį, ar tikrai neteisėtai naudojami pinigai", - sakė R. Valčiukas.

Priminsime, jog neseniai Specialiųjų tyrimų tarnyba baigė beveik metus trukusį ikiteisminį tyrimą dėl Europos Sąjungos lėšų, skirtų Lietuvos žuvininkystės ūkiui plėtoti, iššvaistymo ir pasisavinimo. Byla jau perduota nagrinėti teismui. A. Aušra įtariamas neteisėtai pasisavinęs ir iššvaistęs daugiau kaip 400 tūkst. Lt.

Teismo posėdis atidėtas

Balandžio 8 d. Klaipėdos apylinkės teisme jau turėjo būti pradėta nagrinėti baudžiamoji byla dėl šmeižto, kurioje vienas iš penkių įtariamųjų yra A. Aušra. Verslininkams pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d. Pagal ją asmuo, apšmeižęs kitą asmenį, gali būti baudžiamas bauda arba areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kadangi į teismo posėdį neatvyko nukentėjusysis R. Valčiukas ir įtariamojo A. Aušros advokatas, teismas posėdį atidėjo iki gegužės 26 d.

R. Valčiukas "Vakarų ekspresui" sakė negalėjęs atvykti į teismo posėdį todėl, kad pagal Seimo preliminarinį grafiką buvo planuota, jog prezidento apkalta tęsis iki balandžio 8 d. Kita vertus, tą ketvirtadienį buvo svarstomi gana svarbūs klausimai plenariniame posėdyje.

Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras S. Stulpinas "Vakarų ekspresui" sakė, jog kitame teismo posėdyje prokuratūrai atstovaujanti prokurorė ketina siūlyti pasirašyti taikos sutartį. Prokurorą papiktino tai, jog Seimo narys ignoruoja teismą neatvykdamas į jo posėdį.

Dalia BIKAUSKAITĖ