Labai ilgai kalbėta apie būtinybę pašalinti Klaipėdos uoste susikaupusį užterštą gruntą, kuris nebuvo valomas ne vieną dešimtį metų. Itin daug diskutuota ir su tais pačiais aplinkosaugininkais, kol galų gale tokie darbai pradėti daryti.
Pernai buvo pradėti valymo darbai po AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) dokais. Sovietmečiu nebaigtoje statyti valčių prieplaukoje yra įrengta užteršto grunto valymo aikštelė. Į ją jau atgabenta apie 30 tūkst. kub. metrų išsiurbto užteršto grunto. Uosto direkcija tikisi, kad iki liepos pradžios bus baigti valymo darbai po 219 doku, o iki šių metų pabaigos bus pašalintas užterštas gruntas iš visų VLG dokų duobių ir iš uosto akvatorijos prie AB "Klaipėdos laivų remontas".
[CITATA]
Pasak Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko, turint omenyje tolesnes uosto plėtros perspektyvas ir planus Malkų įlankoje (pagilinti iki 14 m), tai šiandien dar neišsprendžia visų uosto problemų. Dar reikia Malkų įlankoje išvalyti apie 200 tūkst. kub. m grunto.
Kliūtis - nauja LAND redakcija
Užteršto grunto tvarkymą ir apskritai gilinimo darbus Klaipėdos uoste reglamentuoja Lietuvos aplinkos apsaugos normatyviniai dokumentai, vadinamasis LAND. Iki 2011 m. galiojo tvarka, pagal kurią užterštumo tributilalavu tyrimus atlikti buvo būtina tik tokiu atveju, jeigu grunte būdavo sunkiųjų metalų.
2011 m. Aplinkos ministerija, nepaisydama uostininkų prieštaravimų, patvirtino naują LAND redakciją, pagal kurią visuose mėginiuose turi būti atliktas tributilalavo kiekio nustatymas. Leistina norma - 0,1 miligramo viename kilograme sausos medžiagos. Jeigu ši norma viršijama, toks gruntas negali būti gabenamas į jūrą ir ten skandinamas.
Pasak A. Kamarausko, tai iš esmės labai apribojo veiklą ypač Malkų įlankoje, nes praktiškai visuose grunto pavyzdžiuose užterštumo tributilalavu normos yra didesnės už leistinas.
Negana to, nuo 2015 m. planuojama tą normą sumažinti iki 0,06 miligramo.
Direkcijos siūlymai
Tokia situacija, be abejo, uostininkų netenkina. Uosto direkcija veda derybas su aplinkos apsaugos pareigūnais. Ji siūlo numatytą dar griežtesnį reikalavimą tributilalavo kiekio atžvilgiu atidėti iki 2018-ųjų. Planuojama, kad iki to laiko visa Malkų įlankos akvatorija bus išvalyta ir daugiau uostas didelių taršos šaltinių neturės.
Pasak A. Kamarausko, pagrindinis uosto akvatorijos taršos šaltinis buvo dažai, ilgą laiką naudoti laivų statybos srityje. Jais dažyti uždrausta. Infrastruktūros direktoriaus teigimu, užteršto grunto yra likę tik tose vietose, kur buvo vykdomi atitinkami procesai naudojant minėtus dažus.
Be to, pageidautina keisti esamą mėginių tyrimo tvarką. Šiandien tributilalavo kiekio nustatymo tyrimai daromi gana ilgai, pats mėginių tyrimas kainuoja brangiai. Pasak A. Kamarausko, tas faktorius riboja Uosto direkcijos darbų spartą, kai reikia atlikti kad ir nedidelės apimties gilinimą.
Su Aplinkos ministerija tartasi, kad metų pradžioje būtų paimami mėginiai iš visos uosto akvatorijos, įvertinamas užterštumo lygis ir metams laiko išduodamas leidimas atlikti gilinimo bei valymo darbus visoje uosto akvatorijoje.
Uostininkams nerimą kelia tai, ar įsigaliojus griežtesniems reikalavimams nekils problemų dėl valymo darbų ir kitose uosto vietose.
"Pagrindinis mūsų tikslas - pabaigus valymo darbus po VLG dokais, atlikti vienkartinius visos Malkų įlankos išvalymo darbus. Grunto kiekis - apie 200 tūkstančių kubinių metrų. Jau yra paimti mėginiai, atlikti laboratoriniai tyrimai, žinomas užterštumo lygis ir tariamasi, kad atlikus poveikio aplinkai vertinimą būtų galima rengti projektą, numatantį įvairias priemones, galbūt maišant užterštą gruntą su švariu, iškastu kitose vietose atliekant gilinimo darbus. Norėtume gauti atitinkamą leidimą atlikti tuos darbus ir iš Aplinkos ministerijos, ne tik iš Klaipėdos aplinkos apsaugos regiono departamento", - sakė A. Kamarauskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą