Užteršto grunto sąskaita sutaupyti milijonai litų

Grįžtant prie temos

Kilęs ažiotažas dėl pernai metų pabaigoje iš pradžių duoto leidimo jūroje skandinti dalį AB Vakarų laivų gamyklos doko akvatorijos grunto, o paskui panaikinto, išjudino kitą labai svarbią ir seną užteršto grunto sandėliavimo ir apdorojimo aikštelės problemą uoste.

Iškilo daugybė klausimų: kodėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija iki šiol neįrengė užteršto grunto aikštelės, kur dingo jai buvę numatyti 7 mln. JAV dolerių, ar direkcija neapgavo miesto Tarybos perimdama iš savivaldybės nebaigtą statyti valčių prieplauką aikštelei, o dabar ten besirengianti statyti AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) logistikos centrą, ar uosto gruntas tikrai yra didžiausias nuodas Lietuvoje?

Užburtame rate

Aikštelė būtų išsprendusi AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) problemą, kurios dokuose dėl įvairių sąnašų buvęs projektinis 16 m gylis sumažėjo 3 m. Norint atstatyti projektinį gylį, reikia išvalyti 122 tūkst. kubinių metrų grunto. Dėl šios priežasties bendrovė netenka dalies pajamų, nes negali priimti didesnės grimzlės laivų. Vaizdžiai tariant, jie plaukia pro šalį. Kadangi gruntas dokų akvatorijoje yra laikomas per daug užterštu, aplinkosaugininkai neduoda leidimo jo išvežti į Baltijos jūros tolimąjį dampingą ir ten laidoti. O kadangi jo nėra kur kitur dėti, Uosto direkcija neatlieka valymo darbų ir bendrovės problema nesprendžiama metų metais.

Ir tai ne vien tik VLG, bet ir UAB "Klaipėdos laivų remontas" dviejų dokų, ir likusios pernai išplukdyto iš Klaipėdos uosto AB "Laivitė" doko duobės problema. Nuo 1977 m. prie Klaipėdos uoste veikiančių laivų statybos ir remonto įmonių esanti akvatorija nebuvo valoma, joje susikaupė labai daug gamybos atliekomis užteršto grunto.

Daugiau kaip 10 metų kalbėjus, kad verkiant reikia, o Uosto direkcijai kelerius metus žadėjus įrengti užteršto grunto aikštelę, jos iki šiol nėra. 2003 m. "Vakarų eksprese" rašyta, kad Uosto direkcija tikisi, jog 2005 m. antrą ketvirtį aikštelė pradės funkcionuoti. Prieš kelerius metus spaudoje vos ne kasmet buvo rašoma, kad aikštelė bus statoma kitąmet.

Pastaruoju metu Uosto direkcija jau nebežada finansuoti aikštelės įrengimo, o jos vadovai prabilo apie tai, jog tai turi būti padaryta valstybės lėšomis, nes tai bendras visos Lietuvos aplinkosaugos klausimas.

Jeigu būtų teigiamai išspręstas užteršto grunto aikštelės Dumpiuose klausimas, didesni laivai pro Vakarų laivų gamyklos šalį plauktų dar mažiausiai dvejus metus

Perėmė valčių prieplauką

Visų pirma labai ilgai ginčytasi, kur tokia aikštelė turėtų būti įrengta. Pasak Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus, daugelis siūlomų vietų pasirodė esančios labai jautrios gamtos požiūriu, jos neleista statyti.

Galų gale nutarta ją įrengti uoste, Klaipėdos miesto savivaldybei priklausiusioje nebaigtoje statyti valčių prieplaukoje. 10 ha aikštelėje turėjo būti per 5 metus apdorojama 500 tūkst. kub. m užteršto grunto.

Užteršto grunto aikštelės vietą Klaipėdos miesto taryba 2004 m. patvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos į pietus nuo Senosios Smiltelės gatvės detaliuoju planu. Miesto valdžia sutiko atiduoti teritoriją atsižvelgdama į uostui iškilusią rimtą problemą - laivų remonto įmonės, kuriose dirba daugybė miestelėnų, turi turėti sąlygas plėtoti savo veiklą.

2006 m. gegužės 31 d. Vyriausybės nutarimu Uosto direkcijai perduotas žemės sklypas, skirtas užteršto grunto sandėliavimo aikštelei įrengti ir eksploatuoti, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracija išdavė aikštelės projektavimo techninių sąlygų sąvadą. 2004 m. miesto Tarybos sprendimu jis turėjo būti išduodamas tik išsprendus naujos valčių prieplaukos Smeltės pusiasalio pietinėje dalyje statybos ir miesto Tarybai nuosavybės teise priklausančių pastatų perleidimo klausimus.

Pinigai

Užteršto grunto aikštelei įrengti nebaigtoje statyti valčių prieplaukoje jau buvo numatyti 7 mln. JAV dolerių iš Pasaulio banko paskolos. Iš tų pinigų - 900 tūkst. dolerių skirti projektams parengti. 35 mln. dolerių paskolos ir garantijos sutartis dėl Klaipėdos uosto įplaukos kanalo tobulinimo projekto Pasaulio bankas (PB), Lietuvos finansų ministerija ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė 2000 m.

2006 m. rugsėjo 30 d. turėjo baigtis PB paskolos sutarties terminas, kuris buvo pratęstas iki 2008 m. gruodžio 31 d.

Pasiteiravus, kur dingo aikštelei įrengti numatyti PB paskolos pinigai, Uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas atsakė, kad jie panaudoti pagal paskirtį - uosto rekonstrukcijai. "Mes įsipareigojome įrengti aikštelę, tą įsipareigojimą ir vykdome. Bet tai darome ne iš PB paskolos, o iš kitų savo lėšų", - sakė S. Dobilinskas.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno teigimu, pakeitus projekto vykdymo principinę koncepciją nenaudoti uosto teritorijos užteršto grunto sandėliavimo aikštelei įrengti, nauji gamtosauginio vertinimo, projektavimo bei statybos darbai 2008 metais nebuvo pradėti ir PB paskolos lėšos nebuvo panaudotos.

Apsigalvojo

Uosto direkcija apsigalvojo minėtoje valčių prieplaukoje statyti tokią aikštelę, ko gero, todėl, kad tai būtų kainavę labai brangiai: būtų reikėję gilinti akvatoriją, gruntas būtų plukdomas baržomis. Pasak Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko, ten aikštelė būtų kainavusi 30-40 mln. Lt.

Anot S. Dobilinsko, uoste pasikeitus sąlygoms, pradėjus augti krovai ir statybos kaštams, pasidarė nebenaudinga statyti tokią aikštelę toje vietoje. Be to, būtų buvusi užmarinuota 10 metų 10 ha uosto teritorijos, kai uostas ir taip jau nebeturi galimybių plėstis. Kita vertus, atsirado galimybė aikštelę įrengti Dumpiuose.

A. Vaitkaus teigimu, šiuo atveju netgi savotiškai naudinga, kad skubotai nebuvo priimti sprendimai ir į tos aikštelės statybą nebuvo investuota dešimtys milijonų litų. Anot jo, prarastas laikas įrodė, kad sprendimas delsti ir nepulti daryti naudojant PB paskolą sutaupė nemažai valstybės lėšų.

Naujos prieplaukos nepastatė

Mainais už nebaigtą statyti valčių prieplauką, už 10 ha teritoriją, Klaipėdos savivaldybei Uosto direkcija pažadėjo pastatyti naują valčių prieplauką šiek tiek tolėliau nuo esančios. Tai turėjo būti padaryta per 4 metus, t. y. šiemet nauja prieplauka turėjo būti pastatyta.

Miestas, netekęs puikios teritorijos, kurioje galbūt būtų buvusi įrengta rekreacinė zona miestiečiams, dabar dar tebesitenkina pažadais, kad nauja valčių prieplauka bus pastatyta.

Jai netgi buvo skirta 15 mln. Lt, tikėtasi Europos Sąjungos paramos. Tačiau ji patenka į "Natura 2000" teritoriją, tad dabar atliekami gamtosauginiai tyrimai, poveikio aplinkai vertinimas (PAV) ir t. t.

Smeltės pusiasalyje prie Jūrų perkėlos terminalo dabar statoma 144 krantinė, o nebaigtoje statyti valčių prieplaukoje ruošiamasi statyti KLASCO logistikos centrą. Suprantama, tokia situacija piktina klaipėdiečius.

Dumpiuose pigiau

Sandėliuoti užterštą gruntą krante ir jį valyti, nors tai 5-10 kartų brangiau kainuoja nei laidoti jūroje, neatsisakoma ir dabar. Nuspręsta užteršto grunto saugojimo ir utilizavimo aikštelę įrengti Klaipėdos rajone, Dumpių kaime, UAB "Toksika",užsiimančios pavojingomis atliekomis, kurios daugiau kaip 90 proc. akcijų valdo Ūkio ministerija, 5 ha teritorijoje.

Iš pradžių netgi planuota iš VLG vamzdžiu dumblą transportuoti iki Dumpių valymo įrenginių. Paskui nuspręsta, kad pats efektyviausias variantas - dalį labiausiai užteršto grunto vežti autotransporto priemonėmis į Dumpius. Ten specialioje aikštelėje turėtų būti atliekami jo valymo darbai. Pasak A. Kamarausko, tokios aikštelės įrengimas Dumpiuose kainuotų apie 10 mln. Lt. Tai esąs gan paprastas statinys, per metus pastatyti jo neįmanoma, bet per pusantrų dvejus, jeigu būtų viskas suderinta, būtų galima aikštelę įrengti. Tačiau dabar keliamas jos finansavimo klausimas.

Greitai aikštelės nebus

Uosto direkcijos generalinis direktorius S. Dobilinskas, paklaustas, koks šiuo metu yra užteršto grunto aikštelės likimas, atsakė: "Dirbama ta linkme, kad ji atsirastų Dumpiuose, kad užterštą gruntą galėtumėme išvežti. Nors ten yra regioninis sąvartynas, į kurį bus gabenamos visos Mendelejevo lentelėje esančios medžiagos, tačiau dėl grunto mums reikia atlikti visas būtinas procedūras. Todėl greitai mes tos aikštelės dar neturėsime." Pasiteiravus, kada pagaliau atsiras užteršto grunto aikštelė, sakė negalįs atsakyti, nes nežinąs, kaip seksis viską suderinti.

"Uosto direkcijos specialistų manymu, visa tai buvo galima daug greičiau išspręsti. Prieš statant regioninį sąvartyną PAV buvo atliktas. Uosto gruntas nėra daug baisesnis už visas aplinkines šiukšles", - teigė uosto vadovas.

Reikalauja antro PAV

Pasak A. Vaitkaus, gamtosaugininkų reikalavimą atlikti užteršto grunto aikštelės "Toksikos" teritorijoje PAV netgi sunku komentuoti. "Juk į sąvartyną, dėl kurio atlikti tyrimai pagal visą Mendelejevo lentelę, bus vežamas gruntas iš tos pačios terpės, kur dabar žvejojama. Bet pasirodo, kad tas gruntas toks blogas, kad reikia padaryti dar vieną PAV. Tas truktų mažiausiai metus pusantrų. Ir dar nežinia, ar bus gauta pozityvi išvada. Mano manymu, tokie dalykai sunkiai pasiduoda loginiam mąstymui. Žinoma, aplinkos apsaugos specialistai turi savų versijų, savų įrodymų. Mano manymu, pirmiausia reikėtų gerai išanalizuoti teisės aktus aplinkosaugos srityje.

Be to, noriu pabrėžti, kad uosto grunto taršos lygis turi būti aiškiai mokslininkų nustatytas ir įrodytas. Jie turi tiksliai pasakyti, kiek tas gruntas užterštas, kur jį galima vežti", - sakė Susisiekimo ministerijos sekretorius. Pasak jo, dėl užteršto grunto aikštelės aplinkosaugininkai kelia tiek daug reikalavimų, jog jis net abejoja, ar neperlenkiama lazda.

Direkcija prievartaujama

"Vienu metu mes gavome tokius Aplinkos ministerijos pasiūlymus, kad norint juos vykdyti, būtų reikėję Klaipėdos uostą uždaryti. 2008-ųjų vidury vyko sunki diskusija Aplinkos ministerijoje. Uosto direkcija buvo spaudžiama bet kurį kubinį metrą grunto, iškasto gilinant uostą, vežti į sąvartyną ir valyti. Kiekvienais metais uoste vidutiniškai iškasama apie pusę milijono kubinių metrų grunto. Kur jį visą būtų reikėję dėti? Lietuvoje nėra tokių sąlygų. Nė vienas sąvartynas, nė viena aikštelė tokio kiekio priimti ir apdoroti negalėtų.

Mes prašėme aplinkosaugininkų nurodyti Klaipėdos uoste įmones, kurios teršia uostą. Atsakymo negavome. Jeigu į Klaipėdos uostą suteka vandenys iš visos Lietuvos ir ne tik iš jos, turint omenyje Nemuną, tai kodėl Uosto direkcija turi atlikti valymo darbus? Ar ji kalta dėl seniai suformuotos uosto akvatorijos, į kurią sukrenta taršos elementai? Mano supratimu, valymo darbai yra valstybės misija", - mano A. Vaitkus.

"Aikštelės mes nestatysime. Iš tikrųjų užterštas gruntas, esant tokioms mokslininkų išvadoms, t. y. netinkamas išpilti į dampingo rajonus Baltijos jūroje, turi būti vežamas į Dumpių sąvartyną ir ten valomas. Pagal Aplinkos ministerijos reikalavimus turi būti pradėtas daryti PAV. Jį reikia padaryti ir sąvartynui, ir automobiliams, kuriais bus vežamas dumblas", - "Vakarų ekspresui" sakė ministerijos sekretorius.

Dalia BIKAUSKAITĖ