"Vakarų" darbininkai toliau verčiami mokėti tūkstantinius mokesčius Norvegijai iš neuždirbtų pinigų

Grįžtant prie temos

Klaipėdos jūrų uosto policijos ikiteisminio tyrimo išvada - AB Vakarų laivų gamyklos administracijos veikoje nėra nusikaltimo sudėties pasisavinant šešių "Vakarų" darbininkų uždirbtus pinigus Norvegijoje. Ar tyrimas bus nutrauktas, spręs Klaipėdos prokuroras.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoja Gražina Rimkienė sako, jog inspekcija, gavusi tokį uosto policijos paaiškinimą, jau gali pradėti mokestinės nepriemokos Norvegijai išieškojimą iš "Vakarų" darbininkų turto. Kol kas ji to nedaro, nes turi šimtus kitų darbų. G. Rimkienė tvirtina, jog inspekcija gauna daugybę prašymų iš Norvegijos išieškoti mokesčius iš Lietuvos piliečių, dirbusių Norvegijoje. Pasak jos, su tokia problema susidūrė ne tik "Vakarų" gamyklos darbininkai. Į inspekciją jau eina dešimtys žmonių iš kitų įmonių, kraipo galvas nesuprasdami iš kur tokie mokesčiai.

Teisę duoda dvišalė sutartis

1993 metais balandžio 27 d. Osle Lietuvos Respublika ir Norvegijos Karalystė pasirašė sutartį dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo. Remdamiesi šia sutartimi norvegai prašo Lietuvos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos suteikti pagalbą išieškant mokesčius.

Turint omenyje "Vakarų" darbininkų atvejį, norvegai įsitikinę, jog pastarieji mokesčius turėjo mokėti Norvegijoje. Norvegai tvirtina nebeturį jokių galimybių jų išieškoti savo šalyje, jie praneša, kad dėl šio mokestinio ieškinio nebuvo pateikta jokių skundų ir kad skundų pateikimo terminas jau pasibaigė.

G. Rimkienė abejoja, kad visais atvejais patys žmonės yra kalti. Gal Lietuvos ir Norvegijos sutartis pasirašyta ką nors praleidus, galbūt darbdaviai, kurie siunčia žmones dirbti į Norvegiją, netinkamai įformina sutartis.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoja teigia, jog inspekcija pradės turto išieškojimą iš Vakarų laivų gamyklos darbininkų, jeigu jie neapskųs Norvegijos mokesčių administratoriaus, nes ji neturi pagrindo juo netikėti.

Nukentėjusiųjų daugėja

Šeši "Vakarų" darbininkai, ne patys įsidarbinę Norvegijoje, o gamyklos komandiruoti, pernai metų pabaigoje pradėjo eiti kryžiaus kelius bandydami apsiginti. Tikėdami, kad jie gyvena teisinėje valstybėje, manė, kad šis košmaras greitai baigsis. Tačiau per beveik metus jie nesulaukė jokios pagalbos Lietuvoje. Negana to, praėjus ketveriems metams po darbo Norvegijoje šiemet rugpjūčio mėnesį prisistatyti į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją dėl turto arešto kvietimą gavo ir septintas "Vakarų" darbininkas Nikolajus Bystrovas. Iš jo reikalaujama sumokėti 33 tūkst. 770 Norvegijos kronų, arba 14 tūkst. 85 litus (mokestinė nepriemoka - daugiau kaip 26 tūkst., delspinigiai - 7 tūkst. 639 Norvegijos kronos). Nesumokėjus nurodytos sumos ji gali būti išieškota. Taigi ir jis atsidūrė tokioje pačioje padėtyje, kaip ir anie šeši.

Situacija tiesiog absurdiška. Darbininkai už vieno ar pusantro mėnesio darbą Norvegijoje gavę Lietuvoje tik apie 2,5 tūkst. ar šiek tiek daugiau litų, turi mokėti keliolika tūkstančių litų mokesčių ir prarasti vos ne visą savo turtą. AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupės juristas Artūras Greičius tokią situaciją vadina teisiniu nonsensu.

Patarė nekreipti dėmesio

2000 metų vasario mėnesį "Vakarai" komandiravo į Norvegiją 3 mėnesiams dirbti 12 korpusininkų suvirintojų. Tačiau jie tedirbo kas mėnesį, kas pusantro ir buvo sugrąžinti į Klaipėdą. Šeši iš jų 2000 metų pabaigoje pradėjo gauti asmeniškai kiekvienam adresuotus laiškus iš Norvegijos mokesčių inspekcijos dėl nesumokėto pajamų mokesčio Norvegijos valstybei. Gamyklos vadovybė patarė nekreipti į juos dėmesio. Tokius laiškus jie gavo ir 2001, ir 2002 metais, buvo įspėti, kad auga delspinigiai, tačiau klausydami vadovybės nieko nedarė, kol 2003 metų lapkričio mėnesį buvo iškviesti į Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcija, kol buvo aprašytas jų turtas ir areštuotas. Tik tada jie kreipėsi į Klaipėdos vyriausiąjį policijos komisariatą.

Šiemet sausio 2 d. Klaipėdos jūrų uosto policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Kol jis vyko, mokesčių inspekcija nesikreipė į antstolius dėl mokesčių išieškojimo.

Pinigus pasiėmė gamykla

Nikolajus Bystrovas sako Norvegijoje 2000-aisiais dirbęs 45 dienas. Gamykla už darbą Norvegijoje jam sumokėjo "ant popieriaus" apie 3,5 tūkst. Lt Klaipėdoje, daugiau jokių pinigų nei Lietuvoje, nei Norvegijoje už tą darbą jis negavo. O pagal dabar reikalaujamus sumokėti mokesčius Norvegijai ten jis turėjęs uždirbti 46-49 tūkst. Norvegijos kronų. N. Bystrovas sako norįs žinoti, kas už jį gavo tuos pinigus ir už ką jis dabar verčiamas sumokėti daugiau kaip 14 tūkst. Lt.

Norvegijoje jis dirbo šešias dienas per savaitę ir kasdien po 10 valandų. Žmogui skaudu, kad jam už valandą buvo mokama tik 11 Lt 80 ct, o didieji pinigai, ko gero, atitekę gamyklai. Per 12 žmonių pastarajai galėjusi susidariusi nemenka suma. Pasak N. Bystrovo, Lietuvoje ne viena firma taip daro: jeigu už darbą mokama 20 dolerių, tai ji darbininkui duoda 2, o sau pasilieka 18 dolerių. Galimas daiktas, taip pasielgė ir gamykla, įkūrusi kokią nors firmelę. Įskaudintam žmogui kyla įtarimų, esą gamykla Norvegijoje pasisamdė advokatą tam, kad jos darbeliai būtų pridengti, o ne darbininkams ginti, kaip buvo rašoma spaudoje.

Paklaustas, ką jis toliau darys, N. Bystrovas atsakė, jog prisijungs prie anų 6 likimo draugų, kurie yra pasisamdę advokatą. Vyras neatmetė galimybės, jog būsiąs apskųstas Norvegijos mokesčių administratorius.

Mokesčiai negali būti dvigubi

VLG juristas A. Greičius sakė neįsivaizduojąs, kokiu pagrindu dabar atsibudę norvegai reikalauja mokesčių iš septinto darbininko. Juristo teigimu, paskutinį kartą š. m. liepos 16 d. gamykla pateikė Norvegijos mokesčių administratoriui dokumentus, kad mokesčiai už tuos darbininkus yra sumokėti Lietuvoje. "Mes žaidžiame atviromis kortomis. Viską parodėme, kiek gamykla gavo pinigų, kokie mokesčiai sumokėti Lietuvoje. Galbūt Norvegijoje yra pažeista kokia nors procedūra, galimas daiktas, ten reikėjo sumokėti mokesčius. Tačiau juk yra sutartis tarp Norvegijos ir Lietuvos dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, todėl mokėti reikėjo arba Lietuvoje, arba Norvegijoje. Juk tie patys mokesčiai negali būti mokami du kartus ",- sakė VLG juristas.

"Viską, ką mes gavome iš Norvegijos buvo mūsų sąskaitoje, kaip mes galime nuslėpti tuos pinigus? Suma, dėl kurios darbininkams pareikšti mokestiniai reikalavimai, mūsų buhalterijoje apskaityta dolerio tikslumu",- tikina A. Greičius.

A. Greičius sakė, jog visus būtinus dokumentus dėl didžiosios sumos, kurią iš Norvegijos gavo gamykla ir ką su ja padarė, rugpjūčio mėnesį pateikė ir Klaipėdos jūrų uosto policijai.

Skųsti reikėjo norvegą

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoja Gražina Rimkienė "Vakarų ekspresui" sakė, jog atlikdama ikiteisminį tyrimą Klaipėdos jūrų uosto policija praktiškai nieko neišaiškino, tik pranešė nenustačiusi, jog darbininkai gavo papildomų pajamų. Mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoja mano, kad policija tyrimą atliko tik "Vakariuose", nors tikėtasi, jog ji kreipsis į ar į Norvegijos mokesčių administratorių, ar į Norvegijos policiją prašydama teisinės pagalbos.

Pasak G. Rimkienės, sprendžiant iš norvegų pateiktos medžiagos išeina, kad darbininkai gavo pajamų Norvegijoje, kurių nematyti VLG. Pasak jos, kol kas nėra pagrindo netikėti Norvegijos mokesčių administratoriumi.

Viršininko pavaduotoja sakė, jog pagal atliktą tyrimą inspekcija vykdys toliau išieškojimą, jeigu tie fiziniai asmenys, t. y. minėti darbuotojai, neapskųs Norvegijos mokesčių administratoriaus veiksmų. Jeigu jie pateiks įrodymą inspekcijai, kad skundžia Norvegijos mokesčių administratorių, tada Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcija sustabdys mokesčių išieškojimą iki tol, kol negaus iš Norvegijos vėl kokio nors rašto.

Anot G. Rimkienės darbininkai turi apskųsti tą administratorių Norvegijoje, kuris priskaičiavo jiems tuos mokesčius, pareikšti, kad jiems neteisingai apskaičiuotas pajamų mokestis. Lietuvos mokesčių administratorius šioje situacijoje yra tik tarpininkas.

G. Rimkienė neatmeta galimybės, jog VLG galėjo neteisingai įforminti sutartį siųsdama į Norvegiją darbuotojus, nes jie tapo šioje šalyje mokesčių mokėtojais.

Juristas taško nededa

Paklaustas, ką toliau ketina daryti VLG, ar duos į teismą norvegus, juristas atsakė, jog gamykla neturi pagrindo jų duoti į teismą, nes jai pretenzijų nėra pareikšta, jos pareikštos buvusiems ir esantiems gamyklos darbuotojams. Paklaustas, ar tai reiškia, kad darbininkai turės vis dėlto sumokėti tuos mokesčius, juristas atsakė: "Tai nelogiška. Buvo gamyklos ir Norvegijos įmonės sutartis, kad mūsų žmonės bus komandiruoti į Norvegiją ir ten baigs Klaipėdoje statytą laivą. Iš Norvegijos įmonės už tą darbą mes gavome pinigus. Sumokėjome mokesčius, kurie priklauso, sumokėjome atlyginimus žmonėms, apskaičiuotus pagal Norvegijoje sudarytus darbo žiniaraščius, išskaičiavome atitinkamus mokesčius "Sodrai" ir į biudžetą. Viskas yra švaru. Nesuprantu, kodėl norvegai tokie užsispyrę. Į mūsų raštus jie nereaguoja, reikalauja mokesčių, ir tiek". Juristas teigia, jog gamykla viską padarė taip, kaip to reikalauja Lietuvos įstatymai.

A. Greičius sakė, dar siųsiąs užklausimus į Norvegiją. Informavo, jog advokatas, kurį gamykla pasamdė, daugiau jai nebedirba. Advokatas manąs, kad viską, ką galėjo, jau padarė, nors jo darbo rezultatų gamykla nemato. Paklaustas, ar planuojama samdyti kitą advokatą, A. Greičius atsakė, jog anas buvo geriausias, nes pats buvo dirbęs Norvegijos mokesčių inspekcijoje. Vis dėlto taško šioje istorijoje VLG juristas dar nededa, tačiau nežino, kaip reikėtų įveikti Norvegijos biurokratus.

Spręs Klaipėdos prokuroras

Klaipėdos jūrų uosto policijos ikiteisminio tyrimo tyrėja Regina Tučkutė teigia, jog ikiteisminis tyrimas nėra nutrauktas. Šiuo metu ji rašo ataskaitą, kurią siųs Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai. Taigi prokuroras spręs, ar tyrimas turi būti nutrauktas, ar medžiaga turi būti grąžinta tyrimui papildyti.

Šeši "Vakarų" darbininkai padavė pareiškimą norėdami, kad policija įvertintų, ar nėra nusikalstamos pačios gamyklos veikos pasisavinant jų pinigus, t. y. jų atlyginimus. R. Tučkutės teigimu, policija atliko tyrimą tik šia kryptimi, t. y. aiškinosi, ar nebuvo pasisavintas turtas.

Pasak tyrėjos, sprendžiant pagal visus gautus dokumentus tiek iš gamyklos, tiek iš Mokesčių inspekcijos, tiek iš Norvegijos, nėra jokių duomenų, kad tie darbuotojai gavo tokius atlyginimus, iš kurių dabar norimi išskaičiuoti mokesčiai, ir nėra jokių duomenų, kad gamykla buvo įsipareigojusi mokėti būtent tokius atlyginimus darbuotojams. Jiems buvo mokėtas vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje. Kad taip bus pasielgta, jie praktiškai žinojo. Tad tyrimo išvada - gamyklos administracijos veikoje nėra jokio nusikaltimo sudėties.

Teisinės pagalbos nesikreipta

Tyrimo metu buvo apsiribota iš Norvegijos atsiųstais dokumentais. Buvo kreiptasi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, kad ji per Lietuvos generalinę prokuratūrą inicijuotų tarptautinės pagalbos prašymą ir į Norvegiją būtų siunčiamas pavedimas. Apygardos prokuratūra nesutiko to padaryti vertindama tai kaip tyrimo vilkinimą. R. Tučkutė mano, kad pasielgta teisingai, nes atsakymas, kai siunčiami tokie pavedimai, gaunamas praėjus metams. Be to, nieko kito iš Norvegijos nebūtų buvę atsiųsta, nei tai, ką gavo Lietuvos mokesčių inspekcija.

Norvegai neturi įrodymų

Pasak tyrėjos, norvegai patys neturi jokių dokumentų, kad tie darbininkai gavo tokius didelius pinigus. Jie atsiuntė tik laiško forma prašymą išieškoti mokesčius nepateikdami jokių įrodymų, tokių pinigų išmokėjimo lapų, darbininkų parašų. Pagal visus byloje surinktus dokumentus galima spręsti, kad tie žmonės gavo tik normalų vidutinį užmokestį Lietuvoje.

Beje, 2000 metais "Vakarai" priklausė Norvegijos kompanijai, gamyklos generalinis direktorius buvo norvegas. Tad galima įtarti, jog tuos pinigus pasisavino patys norvegai, o kaltais norima padaryti Lietuvos darbininkus.

Dirbo nelegaliai

Tyrėja sako, jog daug spragų pačiame kontrakte dėl darbų Norvegijoje atlikimo. Pagal kontraktą tie 12 korpusininkų suvirintojų į Norvegiją važiavo dėl konkretaus laivo statybos darbų pabaigimo. Buvo įvardintas ir laivo pavadinimas. O kai jie nuvažiavo, tas laivas jau buvo išplaukęs iš uosto. Lietuvos darbininkai dirbo visai kitus darbus, nenumatytus kontrakte. Vadinasi, jie dirbo už norvegų darbininkus. Nors Norvegijoje ir neįmanoma atlikti tyrimo, R. Tučkutei kyla įtarimų, kad būtent dėl norvegų darbininkų protesto ir ginčo su darbdaviais Lietuvos darbuotojai buvo greitai išsiųsti atgal, nes jie dirbo nelegaliai, t. y. ne pagal kontraktą. Tad visa šios istorijos esmė - kontrakto netikslumai.

Dalia BIKAUSKAITĖ