Valstybės tarnautojų neišmanymas žlugdo verslą

Mums rašo

Šiais laikais grobstomos ir nuslepiamos milijoninės lėšos, ir tai jau nieko nebestebina. Žiūrėjau, kaip rimta tarnyba atliko procesinius veiksmus smulkios žvejybos įmonėlės atžvilgiu, ir darėsi graudu.

Praeitą savaitę mačiau televizijos reportažą, kaip susekta ir užklupta "nusikaltimo" vietoje pramonine žvejyba priekrantėje užsiimanti V. Stonkaus individuali įmonė. Inspekcijų ir FNTT darbuotojai įsiveržė į patalpas, kuriose oficialiai neįdarbinti žmonės rinko iš tinklų stintas.

Gaila buvo žiūrėti į sutrikusį sugrubusiomis rankomis ir vėjo nugairintu veidu žmogų. Juk tai jis eina į neramią jūrą, stato ir traukia tinklus, prakvimpa žuvimi, kuri yra neatskiriama Klaipėdos įvaizdžio ir, be abejo, mūsų stalo dalis.

Kaip dirba straigytojai

Norisi papasakoti apie tai, kas vyksta po to, kai stintos pagaunamos jūroje. Jei atliktume viską pagal galiojančius reikalavimus, tai stintos kilogramas kainuotų jau ne 12-15, o 22-25 Lt. Kas pirks?

Vienai įmonei leidžiama statyti iki 1500 m stintinių tinklų. Žvejai pastato tinklus, tarkime, vakare, o kitos dienos ankstų rytą juos traukia. Dirbti šį darbą esant minusinei oro temperatūrai ne tik pavojinga, nes denyje slidu, bet ir labai šalta, nes vandens purslais apšąla ne tik laivas, bet ir patys žvejai.

Grįžę į krantą jie greitai turi vežti dėžes su tinklais, kuriuose būna įsipainiojusios stintos, į patalpas. Jose žuvys išrenkamos (straigomos) iš tinklų ir parduodamos perpardavinėtojams. Šis darbas atima labai daug laiko. Pavyzdžiui, 10 žmonių 1500 m pilnus stintų tinklus straigo nuo 9 iki 15-16 val. Tačiau tuos 10 žmonių dar reikia surasti, nes darbas "juodas", ir norinčių nėra daug. Straigytojais dažniausia tampa žvejų šeimos nariai, o jei tokių neatsiranda, tenka kviestis bet ką - studentus, pensininkus ir net, švelniai tariant, asocialius asmenis.

Kol vieni tinklai apdorojami, žvejai turi statyti kitą leistiną jų kiekį. Laukti nėra kada, nes gali pakilti vėjas, pradėti nešti ledus iš marių, smarkiai atšalti. Prieš kelerius metus užklojo ižas jūrą net daugiau kaip 10 km nuo kranto, o ten jau stintų beveik nėra.

Straigytojams mokama nuo 0,5 iki 1 lito už kilogramą išrinktų stintų. Štai čia šuo ir pakastas. Šiuos darbininkus, pagal įstatymą, reikia įdarbinti. Tam tikslui turi būti iš vakaro sudaryta darbo sutartis, o rytą, kaip žinia, į "Sodrą" pristatomas pranešimas. Labai gerai, jeigu bus palankios oro sąlygos, bus galima eiti į jūrą ir pagauti užtektinai žuvų. O jei ne? Kur tada reikia dėti žmones? Už kokį nuveiktą darbą jiems mokėti?

Žuvininkystės departamentas neįtaria

Aš ne už tai, kad būtų pažeidžiamas įstatymas. Noriu pasakyti tai, jog nuo pat pirmųjų nepriklausomybės metų, kai atsirado privati priekrantės žvejyba, didesniam stintos kiekiui straigyti visuomet būdavo ir yra samdomi darbuotojai. Įstatyminė bazė šiuo atveju tokia, jog nėra teisės aktų, reglamentuojančių šio specifinio atvejo darbuotojų ir darbdavio santykius. Štai ir čia dar kartą pasireiškia neišmanymas valdininkų, kurie net nesugeba pasidomėti įvairių žuvų žvejybos ir realizavimo ypatumais.

Kita vertus, gal ir nereiktų stebėtis, juk žvejybą kuruoja Žuvininkystės departamentas prie Žemės ūkio ministerijos. Taigi ministerija žemdirbiams sudarė tokią galimybę sudaryti "sodininkystės ir daržininkystės skubių darbų atlikimo sutartis", pagal kurias mokama už surinktą vaisių ar daržovių kiekį per tam tikrą sutartą laikotarpį, ir nuo sumokėtos sumos darbdavys sumoka reikiamus mokesčius. Žuvininkystės departamentas, ko gero, net neįtaria, jog panaši situacija yra ir pas žvejus.

Pajūrio krašte visada žvejai ir žvejo profesija buvo gerbiami. Žvejų darbo vaisių rezultatas - po karo atstatyta ir pastatyta Klaipėda. Dėl valstybės tarnautojų kompetencijos stokos ir žvejybos verslo jūroje neišmanymo ši kadaise klestėjusi liaudies ūkio šaka dabar yra sužlugdyta.

Jurijus PETROVAS