Vėl norima įteisinti naują Europos uostų direktyvą

Tarptautiniai vandenys

Neseniai Stokholme vykusioje Europos jūrų uostų asociacijos (ESPO) Generalinėje asamblėjoje duotas startas konsultacijoms siekiant įteisinti naują Europos uostų direktyvą, kurios esmė - rinkos principų taikymas uosto paslaugoms.

Iki šiol jau du kartus bandyta įteisinti rinkos suderinimo direktyvos dokumentą Europos uostuose, tačiau tai padaryti nepavyko. Dabar visi Europos jūrinio transporto dalyviai, asocijuotosios struktūros diskutuos tarpusavyje iki kitų metų birželio. Vėliau bus teikiamos išvados ir siekiama įteisinti direktyvą.

Skaidrus valstybinis finansavimas

Minėtoje asamblėjoje dalyvavusio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros direktoriaus Artūro Drungilo teigimu, naująja politika bus skatinamas visos Europos Sąjungos (ES) uostų konkurencingumas. Siūloma pirmiausia siekti aiškių, efektyvių ir skaidrių uostų finansavimo sąlygų.

Didieji Šiaurės Europos uostai - Belgijos, Vokietijos, Olandijos - tokiems infrastruktūros gerinimo darbams kaip gilinimas, krantinių, šliuzų statyba finansavimą beveik 100 proc. gauna iš valstybės. Uostų administracijos iš savo pajamų dengia tik eksploatacines išlaidas: valymo, remonto darbus ir kt. Tai gerokai sumenkina uostų, kurie negauna valstybinio finansavimo ir išsilaiko tik iš savo pajamų, konkurencingumą.

Naujoji uostų politika privalo skatinti investicijas, kad spartėtų uostų plėtra, didėtų jų pajėgumas. Siekiama reglamentuoti bei suvienodinti visoje Europoje uosto operatorių ir administracijų darbą. Žinia, stambieji operatoriai, turėdami gerokai tvirtesnes derybines pozicijas, dažnai siekia išskirtinių teisių.

Pasirengimas didėjantiems srautams

ES krovinių srautai auga bemaž po 10 procentų per metus. 2005 m. Europoje perkrauta apie 60 mln. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). Prognozuojama, kad iki 2020 metų šis kiekis išaugs 3 kartus.

Išaugęs krovinių skaičius pareikalaus ne tik investicijų, bet ir uostų našumo didinimo: teks ne tik atnaujinti įrangą, bet ir tobulinti administracines procedūras.

ESPO asamblėjoje ES transporto komisaras Jacques Barrot pabrėžė, kad būtina reglamentuoti ir išlaikyti nekintamą juridinę bazę. Kol kas ES nesikiša į uostų veiklą, reguliuojamą tik nacionaliniu lygiu. Naujoji uostų politika ateityje reglamentuos rinkos santykius ES uostuose.

Europos Parlamento (EP) narys Georg Jarzembovski paragino Europos Komisiją (EK) ištirti viešosios paramos skaidrumą. Jo manymu, reikia išleisti valstybės paramos vadovą, kuris nurodytų, ką galima finansuoti iš valstybės biudžeto. Be to, būtina kontroliuoti, kaip laikomasi nustatytų taisyklių.

EP Transporto ir turizmo komiteto narys pasiūlė peržiūrėti operatorių atrankos kriterijus bei procedūras, išskirtinių teisių suteikimą, uosto paslaugų teikėjams sudaromas sąlygas. Anot A. Drungilo, G. Jarzembovski išskyrė geresnių nacionalinių bei regioninių įdarbinimo sąlygų sukūrimą.

Nepakanka ES fondų

Uostų operatorių atstovai sutinka su tuo, jog reikia didinti darbo našumą. Pastarieji išskyrė informacinių technologijų poveikio svarbą teikiant uosto paslaugas. Siūloma ES fondus, skirtus uostų plėtrai - TNT ir Marko Polo - leisti naudoti uostų ir aplinkinei infrastruktūrai gerinti. Dabar iš šių fondų operatoriai gali tikėtis iki 50 proc. infrastruktūros studijoms ir tik iki 20 proc. infrastruktūros projektams įgyvendinti.

Šiems ES fondams skiriamas nepakankamas finansavimas, be to, sunku parengti paraiškas bei motyvuoti. Klausimas dėl galimybės skirti didesnę šių fondų dalį infrastruktūros objektų statyboms buvo keliamas ir pernai Liublianoje vykusioje konferencijoje.

Uostų operatoriai atkreipė dėmesį į tai, kad būtina mažinti aplinkosaugos ir kitus reikalavimus bei biurokratines kliūtis. Labai svarbu sutrumpinti laiką nuo projektų atsiradimo iki įgyvendinimo, nes ES tas procesas užtrunka nuo 8 iki 15 metų, o tuo tarpu Kinijoje analogiškas projektas įgyvendinamas per 3-4 metus.

Ne bausti, o skatinti

ESPO asamblėjos gairėse buvo ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko pernai pateikti pasiūlymai. Svarbiausias jų - EK turi siekti lygių konkurencinių sąlygų tarp ES ir trečiųjų šalių uostų, t. y. sausumos tranzito tarifų unifikavimo, kurui keliamų taršos reikalavimų suvienodinimo. Taip pat reikėtų drausti uostų administracijoms investuoti į trečiųjų šalių uostus valstybės skiriamą paramą.

Vieno Antverpeno universiteto profesoriaus nuomone, uostų administracijos savo sutartyse su operatoriais turėtų numatyti ne baudas, o skatinimą. Iš pradžių žemės nuomos tarifas turėtų būti pakankamai aukštas ir tik pasiekus gerų veiklos rezultatų jis būtų mažinamas. Tai palengvintų uostų administracijų darbą. Viskas būtų fiksuota ir operatoriai patys kreiptųsi dėl nuomos mokesčio mažinimo. Tokiu atveju uostų administracijos galėtų lengviau prognozuoti savo pajamas.

Imantas PALIAKAS