Valstybės tarnyboje
Gyventojai piktinasi, kad intensyviausios vidaus vandenų laivybos zonoje - Kuršių mariose ir Nemuno deltoje - nekontroliuojami siautėja greitaeigiai kateriai ir kitos vandens transporto priemonės, dažnai vairuojamos girtų narsuolių.
Žmonės laido kritikos strėles į Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekciją (VVVLI) ir kaltina jos inspektorius neveiklumu ir neprofesionalumu.
Kiek anksčiau šios institucijos darbu yra suabejoję ir Lietuvos kapitonai, kuriuos vienija Jūrų kapitonų klubas. Juos stebino egzaminavimo komisijos nekompetencija, priimami nutarimai. Kapitonai nerimą išreiškė net rašte Susisiekimo ministerijai, bet atsakymo nesulaukė.
Achilo kulnas - profesionalumas?
Oficialiojoje VVVLI praėjusių metų ataskaitoje teigiama, kad organizacijoje iš viso dirba 35 tarnautojai, tačiau pernai tik 5 iš jų turėjo vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikaciją. Štai inspekcijos vadovas Algividas Dainoras ir jo pavaduotojas Domijanas Popovas turi tik inžinieriaus mechaniko išsilavinimą, Marijampolės zonos vyriausiasis valstybinis inspektorius Algimantas Džermeika - zootechnikas, tiesa, tarnavęs kariniame laivyne.
Nepaisant to, 2006-2008 metų inspekcijos strateginiame veiklos plane kaip stiprioji organizacijos pusė išskiriamas aukštos kvalifikacijos ir profesionalus personalas.
Buvęs šios įstaigos darbuotojas, kuris nenorėjo skelbti savo pavardės, pasakojo, kad 2004-aisiais 13 inspektorių dirbo pagal darbo sutartis, o pernai - jau 16. Dauguma jų esą neturi tinkamo išsilavinimo, niekada nesieti su šia sritimi. Pašnekovo teigimu, taip yra todėl, kad nereikėtų skelbti konkursų, organizuoti egzaminų, numatytų pagal valstybės tarnybos įstatymą. O ir alga tokiais atvejais esą nustatoma pagal individualų susitarimą.
Inspekcijos vadovas Algividas Dainoras "Vakarų ekspresą" tikino, kad visi inspektoriai yra valstybės tarnautojai, o pagal darbo sutartis esą dirba tik administracijos darbuotojai.
VVVLI viršininko pavaduotojas Klaipėdoje Jonas Lukša akcentuoja, kad nemažai inspekcijos darbuotojų šioje įstaigoje dirba jau 20 ir daugiau metų, todėl jie yra įgiję nemažą patirtį.
"Neturintys reikiamo išsilavinimo siekia jo, nes kitaip, pagal Valstybės tarnybos įstatymą negalėtų dirbti. Dirbantieji pagal darbo sutartį pervedami į etatinę valstybės tarnybą tuomet, kai įgyja reikiamą kvalifikaciją", - teigia J. Lukša.
Jis pats inspekcijoje su pertraukomis dirba daugiau nei dešimt metų, o jo patirtis laivyboje - net 33 metai.
Inspekcija - bejėgė?
Per mėnesį inspektoriai patruliuoja vidutiniškai 8 dienas. Pernai per visus metus Klaipėdos regione surašytas 61 administracinės teisės pažeidimų protokolas. Per pirmąjį šių metų pusmetį - 20. Šiemet VVVLI jurisdikcijos ribose užregistruotos keturios mirtys.
Pernai metais inspekcija ištyrė 6 avarijas, vidaus vandenų avarijose žuvo 9 žmonės. Daugiausiai pažeidimų užregistruojama todėl, kad laivuose ir kateriuose nėra saugos priemonių (gesintuvų, gelbėjimosi liemenių), sugaunama ir neblaivių pažeidėjų.
Pasak J. Lukšos, nustatytų pažeidėjų būtų daugiau, jei laivų įgulos neskleistų informacijos apie reidus.
"Inspekcijai pradėjus reidą, žinia netrukus pasklinda ir visi laivai bei kateriai prisišvartuoja prie krantų. O stovinčių negalima tikrinti. Tad neretai reidams paskirtos dienos nueina veltui. Taip pat ne visus greitaeigius katerius pavyksta pagauti", - sakė J. Lukša.
Anot jo, ir užregistruotų avarijų skaičius galėtų būti didesnis. Tačiau patys žmonės nutyli apie įvykusius incidentus, jei juose niekas smarkiai nenukenčia.
VVVLI viršininko pavaduotojas Klaipėdoje pasakojo, jog su identiškomis problemomis susiduria tiek Latvijos, tiek Estijos bei kitų kaimyninių valstybių pareigūnai.
"Palyginkime autotransporto avaringumą bei dėl policijos veiklos neretai kylantį nepasitenkinimą ir suprasime, kad ir laivyboje niekada abi pusės nebus patenkintos", - reziumavo J. Lukša.
Imantas PALIAKAS
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą