Po to, kai rašėme
Paaiškėjus, jog ne tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai reikia bokšto Kopgalyje, bet ir pasieniečiai ketina jį pasistatyti savo teritorijoje, prasidėjo diskusijos, ar jiems neužtektų vieno bokšto.
Beje, pasieniečiai ketina jau šiemet iki rugsėjo 30 d. pradėti naudotis nauju bokštu ir jame sumontuota įranga. Dabar jie tik laukia Vyriausybės pritarimo. Apie Uosto direkcijos bokštą Kopgalyje kalbama jau kelerius metus.
Grėsmė saugiai laivybai
"Vakarų eksprese" ne kartą rašyta, jog uosto kapitono valdybos pastatas su Laivų eismo tarnybos (LET) bokštu atsidūrė intensyvios krovos zonoje AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) nuomojamoje teritorijoje. Kupolai ir kranai užstoja horizontą ir LET operatoriai savo radaruose nebemato tikros situacijos uosto akvatorijoje, inkaravimo vietose, išoriniame laivybos kanale ir kt. Tai kelia grėsmę saugiai laivybai.
Dėl šios tarnybos iškėlimo būtinumo klausimų seniai nebekyla. Problema ta, kad Kopgalis yra Kuršių nerijos nacionaliniame parke, vertingiausioje Lietuvos saugomoje teritorijoje, išsiskiriančioje unikaliu kraštovaizdžiu. Baiminamasi, kad bokštas jo nesudarkytų.
Reikalingi nauji sprendimai
Pernai metų pabaigoje uosto kapitono tarnyba jau buvo iškelta į buvusio Jūrininkų klubo pastatą. KLASCO teritorijoje liko tik LET specialistai. Šiemet juos ketinta perkelti į bokštą antrojoje perkėloje vietoj uosto dispečerinės, pastarąją perkraustant į pirmą aukštą. Visa senojo bokšto įranga turi būti perkelta į dar tik ketinamą statyti ažūrinį bokštą Kopgalyje. Be to, dar turėtų būti papildomai nupirkta iš Vokietijos kompanijos "Atlas Elektronik" įranga, kainuosianti apie 1 mln. Lt, ir sumontuota bokšte. Informacija iš bokšto į LET iš pradžių bus perduodama radijo reliniu būdu.
Jau nekalbant apie tai, kad atsisakyta normalaus LET bokšto statybos Kopgalyje, kuriame būtų įsikūrę ir operatoriai, ne tik sumontuota įranga, apsiribota tik ažūriniu bokštu įrangai, ir jo statybos klausimas, susijęs su laivybos saugumu, dėl įvairių derinimų su aplinkosaugos institucijomis iki šiol neišsprendžiamas. Negana to, ne per seniausiai aikštėn iškilus ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ketinimams, atsirado naujos sąlygos, reikalingi nauji sprendiniai.
Iškilo daug klausimų
Kyla klausimas, ar iš tikrųjų yra reikalingi du bokštai, ar nepavyktų viename suderinti ir pasieniečių, ir LET interesų, ar galėtų jie naudotis vieni kitų įranga? Gal nebereikėtų kokios nors įrangos dubliuoti, atpigtų įgyvendinami projektai. Jeigu nepavyktų interesų suderinti, kokiu atstumu vienas nuo kito bokštai turi būti pastatyti, kad netrukdytų vienas kitam.
Pasieniečiams reikalingas gana aukštas iki 50 m aukščio bokštas, o Uosto direkcijai mažesnis: kuo jis aukštesnis, tuo didesnis vadinamasis mirties laukas, tuo mažiau LET operatoriai matys jiems reikalingos teritorijos. Žodžiu, iškilo daugybė papildomų klausimų, kuriuos turi išsiaiškinti ir VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės (PAR), ir Uosto direkcijos specialistai.
Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko teigimu, direkcija negali pasirašyti sutarties su įrangos tiekėjais iš Vokietijos, kol nenuspręsta, kas bus daroma ateityje.
Pasieniečiams - Šengeno lėšos
PAR vado pavaduotojo pulkininko leitenanto Rimanto Timinskio teigimu, šiemet turėtų būti įgyvendintas projektas "Techninių stebėjimo priemonių diegimas Baltijos jūros, Kuršių marių ir pasienio vidaus teritoriniuose vandenyse prie Europos Sąjungos išorinių sienų", kainuosiantis daugiau kaip 33 mln. Lt ir finansuojamas Šengeno programos priemonių lėšomis. Bokšte Kopgalyje bus sumontuota visa būtina šios sistemos įranga. Projektą įgyvendins konkursą laimėjusi Izraelio kompanija.
Pasak pulkininko leitenanto, rangovų pateiktoje konkursinėje medžiagoje numatyta tiksli tokio bokšto vieta - jis stovės Kopgalyje, pasieniečiams priklausančioje teritorijoje, vietoj dabar jų turimo stiebo, kuriame prieš trejus metus buvo sumontuotos dieninio ir naktinio matymo kameros ir ryšio antenos. Senasis stiebas bus demontuotas.
Minėta stebėjimo sistema skirta LR teritorinei jūrai, pakrantei (priekrantei) ir pasienio vidaus vandenims Kuršių mariose, Nemuno deltoje, Klaipėdos uosto akvatorijoje. Ekspertų vertinimu, tai viena moderniausių stebėjimo sistemų, naudojama aptikti, identifikuoti objektus teritorinėje jūroje.
Geriau būtų du
Paklaustas, ar įmanomas variantas, kad būtų vienas bokštas, kuriuo naudotųsi ir Uosto direkcija, ir pasieniečiai, R. Timinskis atsakė, jog vertinant valstybiniu mastu ir techniniu požiūriu būtų geriau, kad bokštai būtų du - vienas aukštesnis, kitas žemesnis, nes dviejų institucijų interesai ir sistemos yra skirtingi. Anot pulkininko leitenanto, būtina mąstyti: jeigu būtini du bokštai, tai abu turi būti statomi, negali nukentėti nei pasieniečių, nei Uosto direkcijos interesai.
Pasak jo, kovo 20-21 d. šis klausimas bus sprendžiamas dalyvaujant ir užsienio specialistams, kurie montuos radiolokacinę įrangą tiek pasieniečiams, tiek uostininkams. "Bandysime rasti kokį nors optimalų sprendimą. Neaišku, ar yra galimybė sumontuoti visą įrangą mūsų bokšte. Mūsų sistemos sujungtos į vieną. Mes galime leisti naudotis direkcijai savo radiolokacine sistema, bet kažin ar patenkinsime jos poreikius", - "Vakarų ekspresui" sakė PAR vado pavaduotojas.
Pasak jo, kadangi pasieniečių projektas finansuojamas Šengeno lėšomis, iškilus būtinybei keisti bokšto konstrukciją, jeigu reikėtų žemiau bokšte statyti radarą ar kameras, vargu ar būtų įmanoma tam gauti papildomų lėšų.
Svarbus valstybinis projektas
Paklaustas, ar pasieniečių bokštas nedarkys kraštovaizdžio, R. Timinskis atsakė: "Suomijoje, Estijoje, Latvijoje 50 m aukščio bokštai stovi pajūryje ir kraštovaizdžio negadina. Kodėl turėtų jį gadinti Lietuvoje? Be to, mes jį priderinsime. Visi pasieniečių bokštai yra pajūrio juostoje. Kadangi Kopgalis yra nacionaliniame parke, visi klausimai sprendžiami suderinus su Aplinkos ministerija. Šiuo metu rengiamas Vyriausybės nutarimas, kad būtų leidžiama statyti tokius bokštus.
Mes vykdome labai svarbų valstybinį projektą, trečią pagal svarbumą. Šiemet rugsėjo 30 d. ši sistema jau turi veikti. Kai tik gausime Vyriausybės pritarimą, imame projektavimui ir statybai reikalingą sąvadą, tvirtiname projektus. Bokštas turėtų būti pradėtas statyti jau birželį."
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą