Klaipėda taps dvasiniu centru: minimas Telšių vyskupijos šimtmetis
(1)Tai proga sustoti, susiburti ir iš naujo pajusti gyvą tikėjimo pulsą uostamiestyje.
Vyks Telšių vyskupijos įkūrimo 100-mečio šventė
Šeštadienį šv. Mišiose Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje melsis visos Lietuvos „Motinos maldoje“ judėjimo grupės.
Vėliau Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje keli šimtai šio judėjimo narių dalyvaus konferencijoje, per ją pranešimus skaitys Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, tarptautinio judėjimo „Motinos maldoje“ koordinatorė Anne-Celine, reziduojanti Prancūzijoje, bei Kauno Šv. Ignaco Lojolos kolegijos akademinės sielovados koordinatorė, klinikinės pastoracijos specialistė Lina Jakelė.
Pavakarę miestiečiai bus kviečiami į iškilmingus Mišparus bažnyčioje, giedos „Ad Fontes“ grigalinio giedojimo kursų dalyviai.
Vakare po šv. Mišių bažnyčioje bus atidaryta Romoje gyvenusio žymaus dvasininko, dailininko, prelato Stasio Žilio tapybos paroda.
Sekmadienio vidurdienį iškilmingas šv. Mišias aukos Telšių vyskupas A. Jurevičius bei dekanato kunigai. Šv. Mišiose laukiama dalyvaujant garbingų Klaipėdos miesto visuomenės atstovų ir kelių šimtų jaunuolių, besiruošiančių Sutvirtinimo sakramentui.
Šv. Mišių metu gros Lietuvos Karinių jūrų pajėgų orkestras.
Prieš 100 metų, 1926 m. balandžio 4 d., popiežius Pijus XI paskelbė apaštalinę konstituciją „Lituanorum gente“ (liet. „Lietuvių tautai“), kuria buvo įsteigta Lietuvos bažnytinė provincija su penkiomis – Kauno, Telšių, Panevėžio, Vilkaviškio ir Kaišiadorių – vyskupijomis.
Didžiausio naujos Telšių vyskupijos miesto ir kartu istorinės Mažosios Lietuvos kultūrinio centro – Klaipėdos – tikintiesiems tai tapo itin svarbiu lietuviškos katalikybės kultūros puoselėjimo akstinu.
Vyskupijos jubiliejų mininčios Marijos Taikos Karalienės parapijos klebonas ir Klaipėdos dekanas kun. Mindaugas Šlaustas pabrėžia simbolinę šios šventės reikšmę miestui.
„Marijos Taikos Karalienės bažnyčios istorija – tarsi katalikų tikėjimo ir kultūros sklaidos Klaipėdoje simbolis. Sovietmečiu – tikinčiųjų kovos už tikėjimą talkos centras, šiandien šventovė tapo katalikų bendruomenės gyvasties, o kartu ir dvasinės miesto energijos šaltiniu,“ – sako dvasininkas.
Ingrida Steniulienė (ELTA)
Rašyti komentarą