Šis skyrelis skiriamas žlugusiam Lietuvos valstybiniam okeaniniam žvejybos laivynui atminti. Humoro ir savikritikos jausmo neturintiems žmonėms jo žinutes skaityti nerekomenduojama. Penktasis triumas (jo mūsų žvejybos laivuose nebūdavo) - vanduo už borto. Taigi visu tuo, kas čia rašoma, tikėti negalima.
Nors jau gana seniai vietoj buvusios "Laivininkystės" atsirado dvi akcinės bendrovės "LISCO Baltic Service", ir "Lietuvos jūrų laivininkystė", tačiau jūrininkai, grįžę iš tolimų reisų, vis dar automatiškai eina pas valdžią į buvusį "Laivininkystės" pastatą J. Janonio gatvėje. Jūrininkas pasisveikina su "LISCO Baltic Service" generaliniu direktoriumi Artūru Gedgaudu, pasikelia liftu į reikiamą aukštą ir staiga prisimena, kad nors dabar jo firma vadinasi irgi "Lietuvos jūrų laivininkystė", bet jos generalinis direktorius yra Vytautas Vismantas ir kad jos administracinis pastatas yra Malūnininkų gatvėje.
Ko norėti iš jūrininkų, kad jie sugrįžę į savąjį uostą sunkiai adaptuojasi ir pripranta prie kokių nors naujovių, jei Valstybės turto fondas dar ima ir atsiunčia "LISCO Baltic Service" visokių nurodymų, paprašo ataskaitų, tarsi šios bendrovės danai dar nebūtų nupirkę.
Prezidentai svarbiau nei jūrininkai
Kai kurie žmonės pasipiktino tuo, kad per Jūros šventę visi žiniasklaidininkai paparaciai suprakaitavę fotografavo prezidentus, o kai žygiavo jūrininkai, nesiteikė net fotoaparatų kilstelti. Be reikalo piktinasi, jūrininką Klaipėdoje kiekvieną dieną gali sutikti, o keturių valstybių prezidentus tik kartą per kelerius metus. Nieko tokio, kad į šventės atidarymo koncertą, kuris vyko ant Biržos tilto, jūrininkai nebuvo įleisti. Ne su jais vienais taip pasielgta, su visais klaipėdiečiams, nes atidarymo koncertas buvo skirtas valdžiai ir televizijai. Ne tragedija, kad į jūrininkų vakarą kiemelyje, kurio metu buvo vaišinama žuviene iš ungurių, netilpo visi norintieji. Jame dalyvavo tik atrinkti jūrininkai, kitaip sakant, jų grietinėlė, su savo antrosiomis pusėmis.
O eiliniai jūros artojai nebuvo tinkamai pagerbti: ir eilėse prie alaus buvo priversti stovėti, ir tualetų jiems trūko, ir niekas jų nevaišino putpelėmis su voveruškomis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą