Juokaujama, kad jeigu Klaipėda, Ryga ir Talinas įvykdytų visus Europos Sąjungos (ES) keliamus reikalavimus laivų ir uostų saugumui, tai Lietuvos, Latvijos ir Estijos laivams nebeapsimokėtų gabenti krovinius. Juose būtų vien tik brangios apsaugos sistemos.
Nesenai Genujoje vyko konferencija, kurioje nagrinėtos krovinių gabenimo problemos. Joje deklaruota, kad trys pagrindiniai uostai Genuja, Marselis ir Barselona jungiasi į vieną sistemą, pavadintą "Intermet". Ji pradeda koordinuoti bendrus šių uostų veiksmus ir manoma, kad tai jiems duos didelės naudos.
Neseniai Klaipėdoje vykusiame Baltijos Asamblėjos Ekonominių reikalų, komunikacijų ir informatikos komiteto posėdyje diskutuota tema "Rytinės Baltijos jūros uostų vystymosi perspektyvos". Šis renginys, skirtas trijų uostų Klaipėdos, Rygos ir Talino perspektyvoms, savo tikslais yra panašus. Apie tai kalbėjomės su Baltijos Asamblėjos Ekonominių reikalų, komunikacijų ir informatikos komiteto nariu, Lietuvos Seimo Kaimo reikalų komiteto nariu Domininku Velička. Anot jo, kadangi Seime jis dirba klaipėdiečio tolimojo plaukiojimo kapitono Vaclovo Stankevičiaus, su kuriuo jie labai dažnai kalbasi apie uosto problemas, kaimynystėje, tai jūra ir uostas jam labai rūpi. Šiais klausimais jis jau domisi visą kadenciją.
D. Veličkos manymu, Klaipėdos, Rygos, Talino uostų konkurencija dėl krovinių pervežimo išliks, nes tai atskirų krovos kompanijų reikalas. Bus konkuruojama įvairiais būdais, nors Lietuvos, Latvijos ir Estijos politikai, norėtų, kad vyktų švari konkurencija.
Didžiojo kaimyno botagas
Pasak D. Veličkos, Klaipėdos, Rygos ir Talino uostai galėtų bendradarbiauti ne tik kruizinės laivybos, bet ir trumpųjų pervežimų galimybių išnaudojimo srityje. Čia konkurencinė kova tarp jų galėtų būti ne tokia aštri daugiau dėmesio skiriant bendradarbiavimui. Kai tik tarp šių uostų nėra tarpusavio sutarimo, tuojau tuo pasinaudoja Kaliningrado uostas tapdamas tam tikru įtampos šaltiniu.
D. Veličkos teigimu, Kaliningrado uosto nenorima izoliuoti. Priešingai, jį reikėtų labiau sudominti savo interesais. Jo manymu, jeigu Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose vyrautų puiki laivų aptarnavimo kultūra, būtų teikiamos greitos, patikimos paslaugos, jeigu savo mentalitetu, išvaizda jie būtų patrauklesni, tada jie galėtų laimėti konkurencinėje kovoje su Kaliningrado ar Sankt Peterburo uostais.
Komiteto posėdyje prieita prie išvados, kad Klaipėdos, Rygos ir Talino uostų konteineriniai srautai vystysis atskirai. Tai susiję ne vien tik su atskirų kompanijų aktyvumu, bet ir su geografine uostų padėtimi, su galimybe privažiuoti prie uostų ir kt. "Svarbiausia, kad krovinių paskirstymas iki mūsų valstybių nebūtų nuspręstas Maskvoje ar kur kitur.
Bet kuriuo atveju Maskva savo konteinerių srautus gali nukreipti ar į vieną, ar į kitą uostą. Pastaruoju metu ji akivaizdžiai ignoruoja mūsų uostus. Netgi žiemą, kai užšalo Sankt Peterburgo uostas, negalėjo nusiliesti savo ambicijoms ir nukreipti krovinius per Klaipėdos uostą. Savo valstybei padaryti milijardiniai nuostoliai, tačiau laikytasi principų. Taigi jaučiame ant savo nugaros tam tikrus didžiojo kaimyno botago kirčius. Tačiau tai brangiai kainuoja tai šaliai, kuri imasi tokių priemonių",- kalbėjo D. Velička.
Klaipėda netaps Ryga ar Talinu
Pasak D. Veličkos, tiek profesorius Vytautas Paulauskas, tiek Latvijos atstovas Janis Vanags minėtame posėdyje kalbėjo taip, tarsi būtų suderinę iš anksto savo pranešimus. Pasak jo, džiugu, kad visų trijų valstybių mokslininkai mato tas pačias problemas, numato tuos pačius krizių atvejus, nustato krovinių srautų kritimų priežastis, panašiai prognozuoja perspektyvas.
Tačiau kiekvienas uostas turi savo problemų ir privalumų. Klaipėda niekada neatsidurs tokioje situacijoje, kokioje yra Ryga ar Talinas. Tiek Rygoje, tiek Taline kruiziniai laivai atplaukia į miestą. Klaipėdos uosto teritorija yra atitverta nuo miesto. Pasak D. Veličkos, to mes negalėsime pakeisti. Klaipėdos uosto infrastruktūros gerinimas yra vietinė problema, jos neišspręs Baltijos Asamblėja.
Žinoma norėtųsi, kad infrastruktūros kūrimas būtų kiek galima greitesnis, kad kiek galima daugiau būtų išlaisvinta uosto teritorijos prieiti prie jūros. D. Veličkos teigimu, kai Klaipėda pagaliau atsivers jūrai, tada šio uosto patrauklumas gerokai padidės.
ES kartelė per aukštai
Pasak D. Veličkos, bendros europinės nuostatos mūsų uostams nėra priimtinos 100 proc. Kai kurių reikalavimų kartelė yra užkelta labai aukštai. Tokie uostai kaip Roterdamas, Amsterdamas jau po karo buvo tokioje padėtyje, kokioje yra mūsų uostai. Per daugybę metų jie pasiekė tam tikrą lygį. Žinoma, Europa bando tą kartelę užkelti ir Latvijai, Lietuvai bei Estijai.
D. Veličkos teigimu, visų reikalavimų vykdymas stabdytų mūsų šalių uostų plėtrą, nes reikalavimams reikėtų skirti per daug pinigų, tad jų nebeužtektų patiems uostams. Todėl kai kurių reikalavimų vykdymą mūsų valstybių politikai vertina gana atsargiai ir nepritaria tam, kad bent šiuo metu būtų keliami tokie reikalavimai, kaip įsileisti tanklaivius tik su dvigubu dugnu ir kt. Pasak D. Veličkos, ES reikalavimus Lietuvos susisiekimo ministerija labai atidžiai nagrinėja. Šiuo klausimu panaši situacija yra ir Latvijoje, ir Estijoje.
Sovietmečiu būdavo pasirašomos visos pasaulinės konvencijos, tarptautiniai nutarimai, bet nevykdomi. Šalyse, kurios juos vykdė, krovinių gabenimas brangdavo, o Sovietų sąjungoje - ne. Tokiu būdu visiškai iškreipiama rinka.
Baltijos Asamblėjos Ekonominių reikalų, komunikacijų ir informatikos komiteto rezoliucijos projekte rašoma, jog derybose su ES turi būti siekiama bendrų koordinuotų tikslų visiems trims uotams, kurių problemos yra panašios. Š. m. lapkričio mėnesį Vilniuje vyksiančiame visos Baltijos Asamblėjos posėdyje bus balsuojama dėl šios rezoliucijos projekto. Jame akcentuojama bendradarbiavimo trumpųjų pervežimų, kruizinės laivybos srityje, bendros reklamos pristatant visus tris uostus svarba.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą