Žemsiurbę ketinama turėti 2009-aisiais

Uoste

Neseniai respublikinėje spaudoje pasirodė straipsnis, kuriame keliamas klausimas, kodėl Klaipėdos uosto direkcija kelerius metus kalba apie žemsiurbės įsigijimą, bet iki šiol to nepadaro, kam tai galėtų būti
naudinga, kas siurbia uosto valymo darbams skiriamus milijonus litų. Pateikiame institucijos vadovo komentarą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas neneigia, kad vienintelis uosto valymo darbų atlikimo rangovas Klaipėdos uoste yra AB "Klaipėdos hidrotechnika", pati neturinti tam reikalingos technikos, bet paprastai laiminti konkursus. Tačiau, pasak jo, ir užsienyje taikoma tokia pati praktika, kai samdomi subrangovai, tai normalu.

Ši bendrovė galėtų būti suinteresuota, kad Uosto direkcija nepirktų žemsiurbės. Uosto direkcijos generalinis direktorius tvirtina, kad ji tam tiesioginės įtakos daryti negali, tačiau pati dalyvaudama konkursuose turi teisę apskųsti jų rezultatus. "Vakarų ekspreso" žiniomis, daugiausia konkursų Klaipėdos uoste yra apskundusi būtent ši kompanija.

Kada apsimoka?

S. Dobilinsko teigimu, pastaraisiais metais leistina laivų grimzlė uoste buvo apribota tik du kartus. Po uraganų "Anatolijus" ir "Ervinas" uosto įplauka buvo gerokai užnešta, tad uosto kapitonas buvo priverstas riboti leistiną grimzlę.

Norint palaikyti reikiamą gylį uosto akvatorijoje atliekami valymo darbai. Kai sąnašų susikaupia daugiau kaip 50 tūkst. kub. m, skelbiamas konkursas darbų rangovui parinkti.

2003 metais Klaipėdos uoste atliekant akvatorijos valymo darbus išsiurbta 312 tūkst. kub. m sąnašų, už tai sumokėta 4 mln.736 tūkst. Lt; 2004 m. - atitinkamai 198 tūkst. kub. m ir 2 mln. 319 tūkst. Lt; 2005 m. - 445 tūkst. kub. m ir 4 mln. 412 tūkst. Lt; pernai - tik 48 tūkst. kub. m ir 1 mln. 886 tūkst. Lt; šiemet per devynis mėnesius - apie 110 tūkst. kub. m ir 1 ,796 tūkst. Lt.

Uosto vadovo teigimu, prieš ketverius metus svarstytas klausimas - ar nereikėtų direkcijai įsigyti žemsiurbę. Tačiau tais laikais 1 kub. m išsiurbimas kainavo 6-10 Lt, tad įtraukti ją į pirkinių sąrašą buvo gana sunku. Paskaičiuota, kad žemsiurbę įsigyti apsimoka tada, kai uoste susikaupia ne mažiau kaip 500-600 tūkst. kub. m sąnašų. Buvo nuspręsta žemsiurbę metus nuomoti. Skelbtas konkursas žlugo dėl dalyvio skundų. Pasak S. Dobilinsko, direkcijai nebuvo laiko bylinėtis, reikėjo valyti įplaukos kanalą. Buvo paskelbtas valymo konkursas, susiderėta gera kaina, ir klausimas daugiau nebekeltas, nes valymo darbų kainos iki pernai metų buvo nedidelės.

Prie žemsiurbės įsigijimo klausimo vėl sugrįžta tada, kai Vyriausybė priėmė sprendimą atkurti Šventosios uostą, imta kalbėti apie galimą pliažų papildymą smėliu ir pradėjus didėti kainoms. Pasak S. Dobilinsko, dabar jau žemsiurbės tikrai reikia.

Tikisi ES paramos

Nuo pernai metų vyksta nuoseklus darbas. Jau parengti pirkimo dokumentai. Naują žemsiurbę pastatyti kainuos apie 15-17 mln. eurų, arba apie 50 mln. Lt. Uosto direkcija dalyvauja Jūrų greitkelių programoje kartu su Švedijos Blekingės regionu, Karlshamno uostu. Todėl ji dar pernai gruodį pateikė paraiškas, kad iš šiai programai skirtų lėšų būtų skiriama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai žemsiurbei įsigyti ir hidraulinei rampai įrengti Jūrų perkėlos terminale.

Paraiškos jau laimėjo Lietuvos susisiekimo ministerijos ir atitinkamos Švedijos ministerijos atrankos konkursus. Šiemet gruodį Europos Komisija skelbs paraiškų pateikimo konkursą. Taigi Uosto direkcija tikisi šiems tikslams gauti 20-30 proc. lėšų iš Europos Sąjungos fondų. Uosto direkcijos vadovo manymu, 2009-aisiais žemsiurbė jau galėtų būti atplukdyta į Klaipėdos uostą. Beje, nereikėtų pamiršti, kad jos išlaikymas irgi kainuos.

Nuspręsta skelbiant žemsiurbės pirkimo konkursą pasiūlyti aukcioną, kad jame figūruotų abu žemsiurbių variantai, t. y. galinčios pasiekti didesnį ir mažesnį gylį. S. Dobilinsko teigimu, tik tada, kai bus sužinotos ir kainos, bus nuspręsta, kokią reikia pasirinkti. Direkcijos vadovo manymu, Klaipėdos uostui reikėtų, kad žemsiurbės siurblys galėtų pasiekti 15-16 m gylį.

Ne švaisto, o taupo

S. Dobilinskas nesutinka su tais, kurie mano, kad uoste be reikalo švaistomos lėšos samdant rangovus valymo darbams. Pasak jo, priešingai, ji bando kiek įmanoma daugiau sutaupyti lėšų.

Pastaruoju metu pakilo šių darbų kaštai. Be to, daugelis uostų atlieka panašius darbus, tad žemsiurbės tapo deficitu. Tačiau, kad Klaipėdos uosto direkcijos žemsiurbė galėtų dirbti kituose uostuose ir uždirbti pinigų, tuo S. Dobilinskas netiki.

Uosto vadovas priminė, kad uoste atlikus gilinimo darbus akvatorijoje susidaro mažiau sąnašų, tad mažiau reikia valymo darbų. Skelbdama konkursus gilinimo darbams atlikti Uosto direkcija pakvietė juose dalyvauti visus Europos gilintojų asociacijos narius. Dviejų skelbtų konkursų darbų vertė - apie 60 mln. Lt. Būtinus dokumentus nusipirko nemažai kompanijų, tačiau laimėjo pasiūliusi mažiausią kainą - ta pati AB "Klaipėdos hidrotechnika".

Beje, Uosto direkcija pirks žemsiurbę, kuri nuo dugno nusiurbia atneštą smėlį, dumblą, kitas sąnašas. Ji yra paprastesnė, palyginti su žemkase, kuri kasa gruntą. Norėdama įsigyti žemkasę, sudėtingesnį laivą, direkcija turėtų steigti antrinę kompaniją, dalyvauti gilinimo konkursuose, tai jau visai kitas verslas, kurio valstybės įmonė tikrai neketina imtis.

Vidmantas MAŽIOKAS