Žiemos uostą mato užpiltą

Pastarieji jam pateikė nemažai klausimų. Uosto direkcija netgi pavadinta 61-ąja Lietuvos savivaldybe.

"Savivaldybė - Nr. 1"

Uosto direkcija jau turi rangovą, rengsiantį uosto bendrąjį planą (BP). Konkursą laimėjo trijų konsorciumas, kurį sudaro "Sweco Lietuva", "Kelprojektas" ir "Urbanistika". Darbus jos turėtų užbaigti 2017-ųjų gale.

Galimybę Uosto direkcijai pačiai rengti BP pernai suteikė Vyriausybės nutarimas. Pasak miesto Tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininko Simono Gentvilo, direkcijos rengiamas BP yra naujovė Lietuvoje, nes uostas iš esmės tapo 61 savivaldybe todėl, kad turi savo įstatymą, gali atskirai rengti teritorijų planavimo dokumentus. Politikus labiausiai domino tai, kaip miesto atstovai galės dalyvauti uosto BP rengimo procedūrose, juolab kad ir miestas rengs naują BP. Politikams vis dar neaišku, kodėl negalėjo būti rengiamas vienas bendras dokumentas įtraukiant ir miesto, ir uosto interesus.

A. Vaitkaus tikinimu, turėdamas savo BP uostas galės žymiai sparčiau vystytis ir dėl naujos geležinkelio atšakos nereikės diskutuoti kelerius metus. Be to, uostas tikisi tokį planą pasirengti anksčiau. Direkcijos vadovas patikino, kad uosto BP derins 26 institucijos ir Savivaldybė tarp jų būsianti pirmoje vietoje.

Kokie planai?

Uostas planuoja išvystyti pietinę uosto dalį, rezervines teritorijas panaudoti krovos darbams, pertvarkyti jūros vartų molus. Nauji molai turėtų būti 6 metrų aukščio.

Uostui reikia naujų teritorijų, platesnio vidinio laivybos kanalo, kad jis galėtų konkuruoti su kitais uostais. Reikalingas ir naujas 17 m gylis, ir uosto pietiniai vartai.

Uosto planuose - ir mažųjų bei pramoginių laivų prieplauka, kurios įrengimo darbai galėtų prasidėti po 2,5 metų, ir elektros stulpų iškėlimas, elektros linijos kabeliavimas, ir krovinių iš Klaipėdos geležinkelio stoties, esančios miesto centre, iškėlimas, ir t. t.

Miesto Tarybos narys Algirdas Grublys teiravosi, kada bus pasirašyta nauja uosto ir miesto sutartis dėl valčių prieplaukos statybos. Pasak A. Vaitkaus, kadangi jau aiškėja terminai, kada galės būti pradėti darbai, bus galima grįžti prie šio klausimo.

Tarybos narė Nika Puteikienė domėjosi, ar žiemos uostas, kuriuo naudojasi bendrovė "Klasco", bus panaudotas krovai.

"Labai didelis aiškumas dėl šio klausimo turėtų atsirasti rugsėjį, bent taip deklaravo "Klasco", nes šiuo metu formuojama nauja jos valdyba. Mano įsitikinimu, žiemos uosto teritorija, kuri dabar yra akvatorija, turėtų tapti sausumos teritorija. Tai zona, iki kurios "ateis" 17 metrų gylis. Teritorijų stoka - didžiulė mūsų uosto problema. Be abejo, šio klausimo sprendimas labai priklausys nuo to, kaip "Klasco" įsivaizduoja savo suprastruktūros plėtrą", - jau po posėdžio aiškino A. Vaitkus.

Jis sakė, jog keliaudamas po pasaulį įsitikino, kad mes savo valstybėje turime gana daug dogmų, kurių kai kurias jis vadina tiesiog sovietizmu.

"Viešėdamas Japonijoje klausdavau, kiek japonai savo uosto teritorijose turi žaliųjų plotų, kur uosto teritorijoje yra kultūros paveldas, bet negaudavau atsakymų. Jie neatsakydavo teisindamiesi, jog nesupranta klausimo, nes uostas yra teritorija, skirta krovai, o ne kultūros paveldui. Mes šiandien uosto teritorijoje turime pastatytą kraną, kuriam 50 metų. Ar tai kultūros paveldas, ar reikia uždaryti tą teritoriją ir palikti kaip muziejų? Žinoma, nesinorėtų elgtis drastiškai. Visuomenė turi priimti sprendimą, o mes, kaip valstybės įmonė, privalėsime jį vykdyti", - kalbėjo Uosto direkcijos generalinis direktorius.

Jis informavo, kad dėl anksčiau bendrovės "Laivitė" nuomotos teritorijos, 2006 m. atiduotos miestui, pasikvietus ją dabar valdančios antrinės SEB banko įmonės "Litectus" atstovus vyko aštri diskusija.

A. Vaitkaus, sulaukusio nemažai politikų klausimų ir replikų, manymu, vis dėlto vakar vykusi diskusija buvo konstruktyvi.

"Šiandienį uosto vizijos pristatymą galėtume vertinti kaip korektišką bendravimą. Tikrasis darbas prasidės tada, kai mes pradėsime tą planą rengti", - sakė jis.