Žmonės "Nemune" pralaikyti kelias valandas laiku nepaprašius pagalbos

Po to, kai rašėme

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono Viktoro Lukoševičiaus teigimu, jeigu AB "Smiltynės perkėla" laiku būtų paprašiusi vilkiko pagalbos, kelto "Nemunas" keleiviams nebūtų reikėję sekmadienį laive išbūti kelias valandas.

"Gavę pranešimą, kad keltas negali plaukti per ledus, būtume nedelsiant ėmęsi priemonių ir jis po pusvalandžio tikrai būtų pajudėjęs. Viliuosi, kad žmonėms tai buvo tik atrakcija, nes joks pavojus jiems negrėsė",- sakė uosto kapitonas.

Jo teigimu, uostas yra pasiruošęs dirbti ledo sąlygomis. Šių metų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sąmatoje yra numatyta skirti lėšų ledams laužyti. Tačiau dirbti esant ledo sąlygoms turi būti pasiruošę ir uosto naudotojai.

Situacija aptarta pasitarime

Antradienį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) atsakingi darbuotojai, susitikę su AB "Smiltynės perkėla" direktoriumi Algirdu Žukausku, analizavo situaciją, į kurią pateko bendrovės keltas "Nemunas" - dėl netikėtai atsiradusių ledų sausio 4 d. iš Smiltynės į Klaipėdą jis plaukė beveik 4 valandas.

Susitikimo metu buvo peržiūrėti visi panašias situacijas reglamentuojantys teisės aktai ir pabrėžta, kad A. Žukauskas neturi pretenzijų KVJUD. Sutarta, jog ateityje, esant analogiškoms situacijoms, AB "Smiltynės perkėla" operatyviai informuos KVJUD tarnybas, o esant reikalui keltų švartavimui prie krantinių kvies vilkikus ir už jų paslaugas mokės pati.

Bandė susitvarkyti pati

Gautame Uosto direkcijos pranešime žiniasklaidai teigiama, kad keltas "Nemunas" dėl savo techninių savybių negalėjo plaukti tarp ledo lyčių Klaipėdos uosto akvatorijoje ties antrąja perkėla laikydamasis grafiko. Bendrovės atstovai pagalbos paprašė pavėluotai ir apie įvykį neinformavo atsakingų tarnybų.

Uosto direkcija praneša, jog susidarius panašiai situacijai uoste būtina operatyviai informuoti KVJUD. Nors "Nemunas" sekmadienį apie 12 val. nebegalėjo normaliai plaukti tarp sulaužytų ledų, į uosto kapitono tarnybą dėl vilkiko užsakymo buvo kreiptasi tik po poros valandų, t. y. apie 14.30 val. Iki tol AB "Smiltynės perkėla" bandė iš susidariusios situacijos bandė išsisukti savarankiškai. Pranešime sakoma, jog KVJUD užsakytas vilkikas į įvykio vietą atvyko 15.00 val., tačiau jo pagalbos vaduojant keltą iš ledų nebeprireikė, nes "Nemunas" jau buvo prišvartuotas pačios AB "Smiltynės perkėla" iškviesto vilkiko pagalba.

"Viską buvo bandoma daryti savo jėgomis ir laiku neprašyta pagalbos, kurios tikrai reikėjo. Kaltinti Uosto direkciją neveiklumu šioje situacijoje tikrai nebuvo pagrindo",- sakė V. Lukoševičius

Pasiruošti privalo ir uosto naudotojai

Minėtame pranešime rašoma, jog įvykio metu uosto akvatorija nebuvo užšalusi, o ledai buvo sulaužyti, ką padaryti esant tokiai situacijai įpareigoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklės. Su analogiškomis sąlygomis susiduriama beveik kiekvieną žiemą, todėl laivyba esant ledo lytims žiemos metu yra normalus reiškinys.

Uosto direkcija yra pasiruošusi laivybai uoste ir sudėtingesnėmis sąlygomis nei tos, kurios buvo 2004 m. sausio 4 dieną. Laivybai ekstremaliomis sąlygomis Klaipėdos uoste užtikrinti 2004 m. KVJUD sąmatoje yra numatyta pakankamai lėšų besiformuojančių ledų laužymui, bet ne ledų valymui iš akvatorijos. Ekstremalioms situacijoms turi būti pasiruošusi ne tik KVJUD, bet ir uosto naudotojai.

Sprendimą priimti turi kelto kapitonas

Uosto kapitono V. Lukoševičiaus teigimu, "Smiltynės perkėla" turėjo apie įvykį nedelsdama pranešti Uosto dispečerinei ir Laivų eismo tarnybai.

"Jeigu laiku būtų buvę pranešta, kad keltas "Nemunas" neįstengia normaliai plaukti ir paprašyta atsiųsti vilkiką išsklaidyti ledus, tokios situacijos nebūtų buvę. Sekmadienį 14.30 val. man paskambino A. Žukauskas. Aš operatyviai paskambinau į dispečerinę ir daviau nurymą užsakyti galingesnį vilkiką direkcijos sąskaita",- sakė uosto kapitonas.

Antradienį vykusiame pasitarime kalbėta apie tai, kad keltas nebuvo įstrigęs tarp ledų - nors ir labai lėtai, tačiau jis plaukė, t. y. jo varikliai dirbo visą laiką.

V. Lukoševičiaus manymu, kelto kapitonas, vienintelis galintis adekvačiai įvertinti susidariusią situaciją, privalėjo priimti sprendimą, ar jis gali plaukti be pašalinės pagalbos, ar ne. Jeigu "Nemunas" būtų sustojęs laivybos kanale, užblokavęs kelią dideliam laivui, situacija būtų buvusi dar sudėtingesnė.

Laivų švartavimu būtina pasirūpinti patiems

Beje, 30 m vandens juosta nuo Kuršių nerijos priklauso jos nacionaliniam parkui ir nėra vidinė uosto akvatorija. "Mes ledą daugiau ar mažiau sulaužysime visur. Tačiau ledo iš akvatorijos išvalyti tikrai negalime. Greiderio į akvatoriją juk nenusiųsi. Pinigai skirti būtent ledui sutrupinti, kad nesusiformuotų ištisas ledo laukas, kad srovė ledo gabalus galėtų išnešti jūrą. Tačiau laivams švartuoti prie krantinių Uosto direkcija neprivalo skirti vilkikų. Ledo sąlygomis jūriniai laivai taip pat švartuojami prie krantinių dvi tris valandas, bet niekas neprašo Uosto direkcijos sumokėti už vilkikų paslaugas. Žiemą, tai, kad reikia išstumti ledą, atsiradusi tarp laivo korpuso ir krantinės, yra normalus dalykas",- sakė Uosto kapitonas.

Direkcija neturi vilkiko

V. Lukoševičiaus manymu, negalima teigti, jog jūrų krovinių kompanijos "Bega" pirsas buvęs neapgalvotai pastatytas, kad jis sulaikantis ledus ir "Smiltynės perkėlos" keltai dėl jo negali žiemą dirbti. Prieš statant pirsą buvę atsižvelgta į profesoriaus B. Gailiušio, Energetikos instituto išvadas. Po pirsu yra padarytos protakos. "Žinoma, kiekviena atrama yra trukdis. Beje, užtvanka susidaro ir pastačius laivą. Tačiau mes turime galvoti apie viso uosto darbą, o ne tik apie "Smiltynės perkėlos" keltus",- sakė uosto kapitonas.

Uosto direkcija neturi nė vieno budinčio vilkiko. Vienintelį savo vilkiką "Stumbras" ji yra išnuomojusi AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai. Todėl direkcija esant reikalui yra priversta apklausos būdu derėtis dėl kainos su privačiomis kompanijomis, turinčiomis vilkikus. Beje, pagrindinis vilkikų darbas yra padėti švartuoti laivus. Suprantama, laužyti ledą kompanija savo vilkiką sutiks siųsti tik tada, jeigu jis tuo metu neturės darbo. Reikia manyti, tokia situacija šiek tiek apsunkina Uosto direkcijos organizacinį darbą, kai prašoma vilkiko pagalbos.

Ledai plūstelėjo greitai

Uosto kapitonas patvirtino, jog ledai iš marių plūstelėjo gana staiga pučiant pietryčių vėjui. V. Lukoševičiaus teigimu, Uosto priežiūros ir gelbėjimo tarnybos viršininkas Arvydas Narmontas tą sekmadienį 10 val. viską apžiūrėjęs: uosto akvatorijoje jokių problemų nebuvo, prašymų vilkikų pagalbos taip pat nebuvo. A. Narmontas buvo davęs nurodymą uosto dispečeriams, jog paprašius pagalbos tuojau pat turi būti užsakyti ir siunčiami vilkikai.

Kas reglamentuoja laivybą uoste?

Uosto direkcija primena, kad laivybą Klaipėdos uoste tiek normaliomis, tiek ekstremaliomis sąlygomis reglamentuoja LRV 2000 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. 216 "Dėl ekstremalių įvykių kriterijų patvirtinimo", Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklės, patvirtintos susisiekimo ministro 2003 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 3-599 (kurias galima rasti tinklalapyje www.portofklaipeda.lt), Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimosi taisyklės, patvirtintos susisiekimo ministro 1997 liepos 7 d. įsakymu Nr. 264 (kurias taip pat galima rasti tinklalapyje www.portofklaipeda.lt), bei Gelbėjimo pajėgų ir asmenų susidarius ekstremaliai situacijai perkėlimo per Kuršių marias kritinių hidrometeorologinių reiškinių atvejais instrukcija, patvirtinta Klaipėdos apskrities viršininkės V. Lukošienės 2002 m. kovo 6 d.

Dalia BIKAUSKAITĖ