Žuvininkystės tarnyba: ne vien Baltijos jūra ir menkės

Dažniausiai žiniasklaidoje girdime apie Baltijos jūroje žvejojančių Lietuvos žvejų bėdas, tad daugeliui susidarė įspūdis, kad Lietuva gaudo tik menkes, na dar brėtlingius ir strimeles. Todėl keliamas klausimas, kam reikalinga tokia didelė Žuvininkystės tarnyba (ŽT), jeigu šiemet apskritai uždrausta Baltijos jūroje gaudyti menkes.

Ko gero, tokia nuomonė susiformavo todėl, kad informacijos apie Lietuvos žvejų darbą Atlanto, Ramiajame vandenynuose ir kt., vadinamuosiuose tolimuosiuose žūklės rajonuose, nedaug, nors ten lietuviai sugauna kur kas daugiau žuvų nei Baltijoje. Geriausia žinia ta, kad po 10 metų pertraukos šiemet Lietuva vėl galės gaudyti krevetes Šiaurės Vakarų Atlante, prie Niufaulando.

VADOVAS. Žuvininkystės tarnybos direktorius Tomas Kazlauskas rodo, kad naudojantis sukurtomis informacinėmis sistemomis galima matyti, kaip vykdoma žvejyba bet kurioje pasaulio vietoje.

Pietų Ramusis vandenynas, netoli Čilės krantų, galima sakyti, lietuviams yra nepažinta teritorija, bet ten dirba antras pagal dydį pasaulyje mūsų žvejybos laivas "Margiris". Šiuo metu jis renovuojamas, o aktyviai tolimuosiuose rajonuose žvejoja 5 laivai: "Ieva Simonaiytė" ir "Simonas Daukantas" - Maroko ir Mauritanijos zonose, "Lokys", "Taurus" ir "Nida" - Šiaurės Rytų Atlante.

Atvyko 6 vilniečiai

ŽT yra įsikūrusi šalia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos administracinio pastato, buvusios Lietuvos saugios laivybos administracijos patalpose trečiame aukšte. Apsilankę joje pirmiausia ieškojome į uostamiestį gyventi persikrausčiusių vilniečių. Pasirodo, tokių yra ir jie mūsų mieste visai neblogai jaučiasi.

Iš Vilniaus į Klaipėdą persikraustė tik 6 specialistai, įskaitant ir dabartinį ŽT direktorių Tomą Kazlauską. Beje, visi seni tarnybos filialai ir padaliniai Rusnėje, Šilavote, Simne, Ignalinoje, Trakų Vokėje, Žeimenoje, Laukystoje liko senose vietose.

Žinoma, po reorganizacijos darbuotojų skaičius buvo gerokai sumažintas, bet vilniečiams atsisakius palikti sostinę, teko priimti nemažai ir naujų darbuotojų.

Iki 2017 m. gruodžio 31 d. ŽT turėjo 182 pareigybes, dabar - 124, o dirba 119 darbuotojų, skaičiuojant ir visus padalinius. Pati ŽT atsakinga už dvi sritis - žvejybos stebėseną ir kontrolę bei žuvų išteklių atkūrimą. Vien žuvivaisos srityje dirba apie 80 tarnybos darbuotojų. Šitas kolektyvas beveik nesikeitė. Norėta žuvų auginimo paslaugas perleisti verslininkams, tačiau tai padaryta nebuvo. Mat yra tokių žuvų, kurių tiek, kad gautum pelno, neužauginsi. Pavyzdžiui, šlakiai reikalauja labai sudėtingų veisimo technologijų. Todėl ši sritis liko nejudinta, tik šiek tiek sumažinta etatų. Vis dėlto dalis darbuotojų, vykdančių žuvų išteklių atkūrimą, dar dirba ir Vilniuje.

ŽEMĖLAPIS. Jame parodyta, kur Lietuvos žvejai daugiausia žvejojo per pastaruosius penkerius metus: Baltijos, Šiaurės jūros, Norvegija, Islandija, Šiaurės Atlantas, Vakarų Šiaurės Atlantas, Vakarinės Afrikos dalis, Pietų Amerikos vakarinė dalis.

Į Klaipėdą perkelti administracija, Bendrųjų reikalų, Finansų, Tolimųjų regionų kontrolės skyriai, o Baltijos jūros kontrolės skyrius kaip buvo uostamiestyje, taip ir liko. Pasak T. Kazlausko, daugiausia naujų darbuotojų buvo ieškoma pagalbiniams, o ne specialiesiems skyriams: reikėjo teisininkų, viešųjų pirkimų specialistų ir kt.

Inspektorių ŽT turi 22. Iš jų į tolimuosius žūklės rajonus, pavyzdžiui, Kanadą, Islandiją, vyksta 4-5. ŽT žvejybai Lietuvos vandenyse kontroliuoti turi tris laivus: "Vakarį", "Tobį" ir pernai įsigytą "LT-P-923" laivą priekrantės žvejams kontroliuoti. Tądien, kai lankėmės tarnyboje, Baltijos jūros inspektoriai kaip tik buvo reide.

Pasak tarnybos direktoriaus, tarnybos persikraustymas lengvas nebuvo, nes ir tuo laikotarpiu reikėjo užtikrinti kontrolę. Europos Komisijai nerūpi, dėl kokių priežasčių nevykdoma kontrolė - ji gali šaliai, nutraukusiai šį procesą, apskritai uždrausti žvejybą. Pastabų dėl nekokybiško darbo iš EK Lietuvos ŽT negavo.

Dalyvauja tarptautinėse misijose

Vienas aktualiausių klausimų šių metų pradžioje buvo krevečių gaudymas Šiaurės Vakarų Atlanto vandenyse. Daug laivų žvejodavo prie Niufaundlando (sala Atlanto vandenyne) krantų. Ten buvo geri šiaurinių krevečių ištekliai. Kai jie sumažėjo, 10 metų ten žvejoti krevetes buvo uždrausta. O šiemet įvyko derybos tarp Kanados, Amerikos, Rusijos, Japonijos ir kitų šalių ir vėl bus leidžiama gaudyti krevetes Šiaurės Vakarų Atlanto vandenyse. Lietuva gavo 145 žvejybos dienas, į šį rajoną vyks 1-2 jos laivai. Per draudimo laikotarpį dažniausiai Lietuvos žvejai krevetes gaudydavo prie Svalbardo (Norvegija).

Daugiausia žuvų sugaunama Mauritanijos ir Maroko zonose. Vienu metu ten būdavo sužvejojama iki 100 tūkst. t. žuvų. Principas toks: Europos Sąjungos (ES) komisija stengiasi susitarti su tomis šalimis, joms sumoka pinigų, ir jos suteikia ES žvejybos laivams žvejybos galimybes. Tuo naudojasi ir mūsų žvejai, nes Lietuva turi žvejybos istoriją šiuose kraštuose.

VILNIETIS. Žuvininkystės tarnybos Žuvininkystės įsipareigojimų vykdymo skyriaus vedėjas Alenas Bulauskis mano, kad klaipėdiečiai ramesni nei vilniečiai.

T. Kazlauskas žuvininkystės srityje dirba jau 10 metų. Anksčiau dirbdamas ŽT Kontrolės skyriuje Vilniuje ne kartą yra dalyvavęs kontrolės misijose, kurios vykdomos pagal susitarimą su ES tolimuosiuose žūklės rajonuose. Paprastai dvi ES valstybės į misijas siunčia po vieną savo inspektorių, jie patruliuoja tam tikrose zonose ir inspektuoja ES laivus. Beje, ES yra įsipareigojusi vykdyti žvejybos kontrolę ir priežiūrą ne tik savo vandenyse, bet viso pasaulio žvejybos zonose.

Lietuvos ŽT inspektoriai 3-4 kartus per metus vyksta į misijas, trunkančias dvi savaites ar mėnesį. Jie turi mokėti anglų ir rusų kalbas, gerai išmanyti teisės aktus, būti geros fizinės formos. Atlanto viduryje žvejoja ne valtelės, kartais žvejybos tralerio bortas būna ir 20 m aukščio ir į siūbuojantį laivą reikia užlipti virvinėmis kopėčiomis. Dažniausiai mūsų inspektoriai vyksta į Šiaurės Vakarų ir Rytų Atlantą.

Mato laivus visame pasaulyje

Anksčiau žvejybos kontrolės srityje buvo orientuojamasi į fizines patikras - priplaukė laivas, išlaipino inspektorius ir pan. Prieš 5-6 metus, kai T. Kazlauskas dar ėjo ŽT Kontrolės skyriaus vedėjo pareigas, vienas iš to skyriaus uždavinių buvo pagal ES reglamentų nuostatas sukurti kompiuterines žvejybos kontrolės sistemas.

"Kadangi Lietuvos žvejybos kontrolė neapsiriboja tik Baltijos jūra, ji vykdoma ir prie Afrikos, ir prie Islandijos, ir prie Norvegijos krantų, reikėjo ieškoti sprendimų, kaip optimizuoti darbą, kad efektyvi kontrolė būtų atliekama kuo mažesnėmis sąnaudomis. Europos Komisija rekomendavo orientuotis į informacines sistemas. Prireikė kelerių metų, kol tokios sistemos atsirado. Dabar jos visame pasaulyje yra sujungtos į bendrą tinklą ir mes galime matyti kompiuterio monitoriuje, kaip vykdoma žvejyba bet kurioje pasaulio vietoje. Matome visus Lietuvos laivus visame pasaulyje, taip pat ir Baltijos jūroje, Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Jeigu tik kas nors įplaukia į ją, iš karto gauname informaciją.

Inspektoriai stebi tą informaciją ekranuose. Žvejybos rajonai yra suskirstyti kvadratais, nurodoma, kiek kiekviename jų galima pagauti žuvų. Jeigu tik kuriame nors jų viršijamos kvotos, skelbiamas aliarmas. Dabar ta sistema jau tiek išsivystė, kad kompiuterinių sistemų ir fizinės patikros veiksmų santykis sparčiai kinta. Užtat dabar inspektoriai turi išmanyti ir informacines technologijas. Nors jie mažiau plaukia į jūrą, bet kontrolė vykdoma nuolatos.

Turime ir automatines sistemas, kurios pačios skenuoja situacijas. Sistemos, turinčios tam tikrus algoritmus, tarsi robotai suskaičiuoja visus žvejybos išteklių duomenų neatitikimus. Mūsų inspektoriai stebi kompiuterinių algoritmų išvadas, analizuoja, jeigu reikia, kreipiasi į ūkio subjektą, rašo pažeidimo protokolą ir kt. Taigi per tiek metų kontrolė pasisuko šiek tiek kitokiu kampu ir ji gerėja", - pasakojo T. Kazlauskas.

Laivuose - elektroniniai žurnalai

Anksčiau žvejybos laivuose buvo popieriniai žurnalai, pildomi ranka. Dabar jau beveik visuose yra elektroniniai žurnalai, kurie atsirado prieš 5 metus. "Iš pradžių žvejai nemokėjo jų pildyti, kai kurie net kompiuterio pelytę laikydavo abiem rankomis. Organizavome jiems seminarus, mokėme. Dabar nė vienas jų nebesako, kad jiems sudėtinga tai daryti. Žinoma, žvejams šiek tiek didėja administracinė našta - žurnalą reikia pildyti žvejybos metu. Atvykus inspektoriui į laivą, jie jau nieko nebegali pataisyti", - pasakojo tarnybos vadovas. Iš pradžių dėl reikalavimo vos ne kiekvienoje valtyje turėti elektroninį žurnalą žvejai labai pyko, skundais buvo užvertę redakciją, o paskui aprimo.

Kai tik įvedama informacija į žurnalą, kiek koks laivas sugavo žuvų, ji tuojau atsiranda bendroje sistemoje, kurią mato ŽT.

Mes matėme toje sistemoje, kad tolimuosiuose žūklės rajonuose per 2019-uosius Lietuvos žvejai sugavo 81 tūkst. tonų žuvų, Baltijos jūroje - 22 tūkst. t, priekrantėje - 500 t. Taigi pernai iš viso Lietuvos žvejai verslininkai sugavo 104 tūkst. t žuvų.

JŪROJE. Žvejybos kontrolė Baltijos jūroje.

Beje, ŽT kontroliuoja ir pardavimus, t. y. kai žuvys iškraunamos uoste ir parduodamos pirminiams supirkėjams. Šie irgi turi pateikti tam tikrus duomenis tarnybai. Beje, iškrovimo ir pardavimo skaičiai turi būti panašūs.

ŽT per metus atlieka po 900 Baltijos jūroje žvejojančių žvejų mėgėjų patikrinimų. Pasak T. Kazlausko, ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje jau pradėti skaičiuoti ir tikrinti žvejai mėgėjai. Atlikti tyrimai parodė, kad jų yra labai daug. Jie neteikia informacijos apie savo sugavimus jokioms institucijoms, todėl nežinomas tikslus jų sugaunamų žuvų kiekis. ŽT tarnyba patikrinimų metu jau pradėjo skaičiuoti, kiek jie sugauna žuvų. T. Kazlausko manymu, mėgėjai jau pradeda daryti nemažą įtaką žuvų ištekliams.

Apie nelegalius laivus

Anot T. Kazlausko, daugiausia pasitaiko formalaus pobūdžio pažeidimų, susijusių su teisingu deklaravimu ir informacijos pateikimu laiku, tačiau ir anksčiau, ir dabar būna ir rimtų pažeidimų - viršijama kvota, žvejojama draudžiamu metu ar nelegaliame rajone.

Pasirodo, yra pasaulio nelegalių laivų, kurių reikėtų vengti, sąrašas. Jis skelbiamas viešai ir atnaujinamas. "Jeigu mūsų žvejys nepažiūrėtų į tą sąrašą ir perkrautų žuvis į jį, toks atvejis būtų nagrinėjamas. Bet kokia veikla, susijusi su laivu iš to sąrašo, laikoma šiurkščiu pažeidimu. Jeigu laivas yra tame juodajame sąraše, jo netgi į uostą nebūtų galima įleisti, jeigu nebūtų grėsmės įgulos saugumui", - sakė T. Kazlauskas ir pridūrė, kad nė vieno Lietuvos laivo jame nėra.

Iš teisėkūros - į kontrolę

Alenas Bulauskis - biologas ichtiologas. Sostinėje jis pragyveno beveik 20, o žuvininkystės srityje dirba 12 metų. Buvusiame Žuvininkystės departamente pradėjo dirbti dar būdamas magistrantas. Beje, jo visi kursiniai darbai buvo apie žuvis. Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamente jis išdirbo 10 metų. Dabar jau beveik dvejus metus dirba ŽT Klaipėdoje. Jis buvo perkeltas ir sutiko kraustytis dirbti į uostamiestį.

ŠVENTOJOJE. Žvejybos inspektoriai nukeliauja ir į Šventąją. Vitos JUREVIČIENĖS ir Žuvininkystės tarnybos nuotr.

Dabar jis eina ŽT Žuvininkystės įsipareigojimų vykdymo skyriaus, kuriame dirba 8 žmonės, vedėjo pareigas ir yra atsakingas už įsipareigojimų ES vykdymą: informacijos rinkimą, duomenų teikimą, žvejybos laivų veiklą, žvejybos draudimų laikymąsi, leidimus, statistiką ir kt.

"Teisėkūra vyksta Žemės ūkio ministerijoje. Priimant ES reglamentus dalyvauja jos atstovai. Vėliau ministerija rengia ES reglamentus įgyvendinančius lietuviškus teisės aktus, o jų laikymąsi kontroliuoja Žuvininkystės tarnyba", - aiškino skyriaus vedėjas.

Reikalavimus įgyvendinti sunku

Gyvendamas Vilniuje ir dirbdamas ŽT A. Bulauskis buvo, pasak jo paties, priešingoje pusėje - dirbo teisėkūros, o Klaipėdoje - įgyvendinimo srityje.

Paklaustas, kuris darbas jam arčiau širdies - kurti ar kontroliuoti, A. Bulauskis atsakė: "Ir vienoje, ir kitoje srityje yra įdomu ir abiejose užtenka iššūkių. Pavyzdžiui, kartais įgyvendinti kokį nors teisės aktą praktiškai būna labai sunku. Kad ir menkių žvejybos draudimo šiemet atvejis. Vykdant pelaginę žvejybą sugaunama tam tikra dalis menkių, vadinamoji priegauda, t. y. menkės patenka atsitiktinai. Išnaudojus priegaudai skirtą kvotą, t. y. 113 tonų, teoriškai mes turėtume drausti pelaginę žvejybą, bet suprantame, kad tai būtų didelis nuostolis tiems, kurie užsiima ta žvejyba. ŽT privalo griežtinti kontrolę, t. y. labiau kontroliuoti žuvų iškrovimus, lipti į laivus ir žiūrėti. Įrodyti, koks menkių procentas sugaunamas netikslinės žvejybos metu, sunku, nors pagal reglamentą atrodo, kad mes tai turėtume labai lengvai įgyvendinti. Stengiamės šitą dalyką vertinti žmogiškai, žvejus vadiname savo socialiniais partneriais, juos konsultuojame, dažnai klausiame jų nuomonės. Mes esame tarpinė grandinė tarp žvejo, plaukiančio į jūrą, ir ministerijos, užsiimančios teisėkūra, bendradarbiaujame ir su ministerija, ir su žvejų asociacijomis."

Klaipėdiečiai ramesni nei vilniečiai

Dėl kraustymosi į uostamiestį A. Bulauskiui su žmona nereikėjo pyktis, nes jiems abiem pajūrio kraštas nėra svetimas. Čia jie gimę, tad ir anksčiau pagalvodavo, kad gal reikėtų grįžti. O čia kaip tik pasitaikė proga.

"Mano šeima Klaipėdoje gyvena nuo praėjusios vasaros. Žmona čia irgi gavo darbą. Žinoma, iš pradžių buvo sunkumų ir keičiant būstą, ir vaikų mokyklas. Bet dabar žmonės jau įsikūrė. Kai kurie jau nusipirko čia butus, kiti nuomoja. Penki jau įsikūrė uostamiestyje, tik viena moteris, kurios mama gyvena Palangoje, važinėja iš Palangos, o savaitgaliais grįžta į Vilnių. Beje, numatyta, kad mes vieną darbo dieną galime dirbti nuotoliniu būdu", - pasakojo A. Bulauskis.

Jam Klaipėdoje gyventi neliūdna. Pasak jo, gyvenimo tempas čia lėtesnis ir žmonės gal kažkiek ramesni, palyginti su vilniečiais. Kiti kalbinti ŽT dirbantys vilniečiai sakė, kad žiemą uostamiestyje niūru, o vasarą visai smagu gyventi.