Žuvų aukcionas Klaipėdoje nepatikėtas gamintojų organizacijai

Žuvininkystė

Vakar Vyriausybė turėjo priimti nutarimą pavesti Žemės ūkio ministerijai įkurti uždarąją akcinę bendrovę, kuri steigs Klaipėdoje žuvų aukcioną. Jam numatyta skirti 1 mln. litų valstybės lėšų.

Neoficialių šaltinių teigimu, žuvų aukcionas turi būti įsteigtas iki šių metų gegužės 1 d., nes pagal Europos Sąjungos (ES) reikalavimus žuvis turi būti parduodama tik aukcionuose siekiant sugriežtinti kontrolę. Žvejai kalba, jog jeigu nebus spėta įsteigti aukciono, iškyla grėsmė Lietuvai negauti paramos iš ES struktūrinių fondų.

Kai statomas koks nors naujas objektas, norinčiųjų pasinaudoti valstybės lėšomis ir pakreipti jos sprendimus savo naudai visada atsiranda. Žvejams pavyko išsikovoti, kad steigiant žuvų aukcioną nebūtų leista dalyvauti privatiems asmenims, tačiau jų noras, kad aukcioną valdytų gamintojų organizacija, nebuvo patenkintas.

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos ir Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos vadovų nuomonės dėl gamintojų organizacijos steigimo skiriasi. Asociacija jau įsteigė organizaciją, o konfederacija dar tebesvarsto, ar tikslinga tai daryti.

Galėtų tapti uostelio operatore

Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) direktoriaus pavaduotojas Aidas Adomaitis, šiuo metu pavaduojantis departamento direktorių, "Vakarų ekspresui" sakė, jog nutarta įsteigti UAB, kurios kontrolinis akcijų paketas, t. y. ne mažiau kaip 51 proc. akcijų, priklausys ŽŪM, o kita dalis - įsteigtoms gamintojų organizacijoms.

Paklaustas, ar toji UAB egzistuos tik kurį laiką, ar ilgiau, A. Adomaitis atsakė, jog norima, kad įsteigta UAB vėliau taptų ir viso žvejų uostelio operatore. Tačiau ar tai pavyks padaryti, pasak pavaduotojo, šiuo metu sunku pasakyti.

Aukciono vieta ir finansavimas

Žuvininkystės departamentui yra pateikti trys pasiūlymai, kur galėtų būti įkurtas žuvų aukcionas. Pagal detalųjį žvejų uostelio Smeltalės upės žiotyse planą aukciono pastatą numatyta statyti uostelio teritorijoje, kuri yra išnuomota AB "Senoji Baltija". UAB "Baltijos žuvys", kuriai vadovauja Alvydas Žiogas, siūlo savo šaldytuvo pastatą. Netoli žvejų uostelio krantinės pastatą gali pasiūlyti ir AB "Klaipėdos hidrotechnika". Įsteigtoji UAB svarstys, kuris iš variantų yra priimtiniausias.

Pagal detalųjį žvejų uostelio planą vietoj šios lūšnos, esančios AB "Senoji Baltija" išnuomotoje teritorijoje, turėtų atsirasti žuvų aukciono pastatas

Paklaustas, kas finansuos žuvų aukcioną, A. Adomaitis atsakė, jog Vyriausybės yra numatyta steigiant UAB skirti iki 1 mln. Lt iš ES paramos žuvininkystei remti lėšų, taigi tiek lėšų skirs Lietuvos Vyriausybė. Beje, žuvų aukciono steigimui tikimasi gauti paramą iš ES struktūrinių fondų.

Suvienyti žvejus nepavyko

Paklaustas, kodėl Žuvininkystės departamentas siūlė žvejų įmonių asociacijoms steigti žuvininkystės produktų gamintojų organizaciją, kuri vienytų ne mažiau kaip 80 proc. žvejybos įmonių ir 80 proc. Baltijos jūroje žvejojančių laivų, A. Adomaitis atsakė, jog Vyriausybės pageidavimu bandyta suvienyti žvejus. "Yra dvi grupuotės, konfliktuojančios tarpusavyje. Deja, jų suvienyti nepavyko, ir Žuvininkystės departamentas neturi priemonių tai padaryti. Tačiau jokios tragedijos dėl to nėra. Gali būti ir dvi gamintojų organizacijos, jeigu atitiks joms keliamus reikalavimus. Jos kuriasi asociacijų įstatymo pagrindu ir jų gali būti kiek tik nori".

Beje, šių metų vasario 11 d. žvejybos įmonių posėdžio protokolas rodo, kad vienu klausimu žvejai vis dėlto sutaria. Visi jie pritaria tam, kad žuvų aukciono steigėja, statytoja ir operatorė turėtų būti organizacija, vienijanti žvejybos įmones (gamintojų organizacija), kad aukciono vieta turi būti ten, kur yra numatyta žvejų uostelio detaliajame plane.

Antrą kartą steigia organizaciją

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovo Alfonso Bargailos teigimu, šiemet kovo 19 d. įvykus visuotiniam asociacijos narių susirinkimui, kuriame dalyvavo ir priekrantės žvejai, buvo įsteigta Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų organizacija. Asociacijai priklauso 29 iš 45 žvejybos įmonių, žvejojančių atviroje Baltijos jūroje, ir per 40 žvejybos laivų, t. y. daugiau kaip 64 proc. visų žvejyba Baltijos jūroje užsiimančių įmonių. Į organizaciją įstojo apie 50 priekrantės žvejybos įmonių.

Susirinkime išrinkta organizacijos taryba, kurią sudaro 18 narių: po vieną atstovą nuo dviejų žvejybos atviroje jūroje įmonių ir po vieną atstovą nuo dešimt priekrantės žvejybos įmonių; ir 5 asmenų valdyba. Šiuo metu yra registruojami organizacijos įstatai, netrukus ji sieks Žemės ūkio ministerijos pripažinimo.

Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojo Vaclovo Petkaus, dirbančio Klaipėdoje, manymu, asociacijos nariai yra kur kas aktyvesni nei konfederacijos, tad jie jau baigia įkurti organizaciją. Pasak A. Adomaičio, kuriamos vadinamosios A. Bargailos gamintojų organizacijos įstatai buvo derinami su Žuvininkystės departamento specialistais, tad problemų dėl pripažinimo neturėtų kilti.

Pasak A. Bargailos, prieš steigiant organizaciją dvi savaites buvo dirbama kartu su Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos atstovais. Iš asociacijos ir konfederacijos atstovų buvo sudaryta netgi bendra darbo grupė. "Konfederacijos atstovai norėjo, kad tiek asociacijai, tiek konfederacijai atstovautų po 50 procentų tarybos narių. Kadangi asociacija atstovauja daugumai žvejų, mes negalėjome sutikti su tokiu reikalavimu, todėl įkūrėme savo organizaciją",- sakė A. Bargaila.

Pasak asociacijos vadovo, gamintojų organizacija Lietuvoje buvo pradėta kurti dar 2001 metais. Lietuvai ruošiantis stoti į ES buvo sakoma, kad reikia tokių organizacijų, nes jos yra visose Vakarų Europos šalyse."2001 metais lapkričio mėnesį buvusi asociacija "Klaipėdos žvejas", vienijanti tris asociacijas, kurioms priklausė dauguma Baltijos jūroje žvejojančių žvejų, įkūrė Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociaciją. Mūsų įstatai atitiko tuo metu buvusius reikalavimus. Žuvininkystės tarybos rekomendaciją gavome 2002 metais."

Paklaustas, kodėl dabar vėl steigiama nauja gamintojų organizacija, A. Bargaila atsakė: "Todėl, kad atsirado svaičiotojų, jog žvejai žuvis parduoda be dokumentų ir t. t. Tada susigriebė pati Vyriausybė, kad reikalinga gamintojų organizacija ir tada pradėta forsuoti jos steigimą. Ankstesni nutarimai paseno, todėl mes antrą kartą įkūrėme tokią organizaciją. Jeigu ir dabar mūsų nepripažins, nežinau, ką reikės daryti."

Konfederacija dar neapsisprendė

Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos pirmininkas Algirdas Aušra, paklaustas, kodėl konfederacijos nariai nestoja į gamintojų organizaciją, atsakė, jog ji nėra vienintelė, be to, nėra privaloma į ją stoti.

A. Aušra neatmetė galimybės, jog konfederacija irgi steigs gamintojų organizaciją, šis klausimas bus svarstomas su konfederacijos nariais. Pasak jo, nebūtina pasivadinti gamintojų organizacija norint, kad ji būtų pripažinta ir Žemės ūkio ministerijoje, ir Briuselyje. Svarbu, kad gamintojų organizacijai keliami reikalavimai atsispindėtų įstatuose.

Konfederacijos vadovo manymu, ažiotažas dėl gamintojų organizacijos steigimo kilo todėl, jog iš pradžių buvę pasakyta, kad steigiant žuvų aukcioną gali dalyvauti tik gamintojų organizacijos, t. y. tik jos galėsiančios išpirkti tuos 49 procentus valstybės steigiamos UAB akcijų. Tačiau dabar, kai Vyriausybė pakeitė savo poziciją, esą nebėra tikslo tai daryti.

Kam reikia organizacijos?

Paklaustas, kam Lietuvos žvejams reikia gamintojų organizacijos, A. Adomaitis atsakė, jog visų pirma tokių organizacijų steigimą skatina ES. Ji trejus metus skiria lėšų jų išlaikymui. Tikslas - gamintojų organizacijos turi teisę nustatyti žemutinę žvejams priimtiną žuvies kainą. Jeigu ji krenta žemiau, gamintojų organizacijos gali išmokėti žvejams kompensacijas iš ES lėšų.

Paklaustas, kodėl gamintojų asociacija steigė gamintojų organizaciją, A. Bargaila, be žuvies kainos, paminėjo dar du dalykus: "Šiais metais tikriausiai bus pakeistas žuvininkystės įstatymas. Jame turėtų būti numatyta, kad parduodant žuvis turi būti organizuojami aukcionai. ES įstatymuose ir norminiuose aktuose neprieštaraujama tam, kad gamintojų organizacijos valdytų aukcionus. Be to, gamintojų organizacija galės pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama."

"Jeigu svajoji iš ES gauti dotacijų, žinoma, reikia steigti tokią organizaciją. Tačiau ji turi ir minusų. Kiekvienas privalės mokėti mokesčius, negalės išstoti kada panorėjęs. Yra šioks toks pavojus parsiduoti į tam tikrą vergovę,- sako Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos vadovas Algirdas Aušra. - Danijoje tokios organizacijos veikia. Danai iš savo valstybės gavo nemenką finansavimą, kad atvažiavę į Lietuvą čia įgyvendintų tokias idėjas, rengtų konsultacijas, pasakotų apie paramą. Mūsų žmonės ir susižavėjo tokia idėja. Manau, kad, kai reikės pradėti mokėti mokesčius nuo sugautos žuvies ir vykdyti kitus reikalavimus, susižavėjimas išblės".

Pasak A. Aušros, gamintojų organizacijos yra steigiamos todėl, kad ES pareiškė, jog ji rems tik jas. "Kaip jos bus remiamos ir ar apskritai bus remiamos, dar visiškai neaišku,- sako jis. - Bet teoriškai gauti tą paramą yra galimybė didesnei gamintojų organizacijai. Užtat ir kilo ažiotažas."

Privatininkų atsikratyta

Neoficialių šaltinių teigimu, buvo bandyta daryti įtaką Vyriausybei, kad tuos ne daugiau kaip 49 procentus akcijų, be gamintojų organizacijų, galėtų įsigyti ir privatūs asmenys. Tam pasipriešino konfederacija, tad nutarta neleisti akcijų įsigyti privatiems asmenims.

A. Aušros manymu, 49 procentus minėtos UAB akcijų bus suteikta teisė įsigyti žuvies produktų gamintojų ir žuvų išteklių naudotojų organizacijoms. Pasak jo, tai reiškia, kad asociacijos nebūtinai turi tapti gamintojų organizacijomis norėdamos įsigyti steigiamos UAB akcijų.

Paklaustas, kodėl nenorėta, kad kuriant žuvų aukcioną dalyvautų privatūs asmenys, A. Aušra atsakė: "Po metų kitų aukcionas greičiausiai būtų privatizuojamas. Negi ten, kur viskas privatizuota, būtų paliekama viena socialistinė salelė? O priimant sprendimą įkurti UAB ir paliekant skylę privatininkams, nebereikėtų nė privatizuoti, nė nacionalizuoti. Pagal UAB įstatymą parduodant akcijas pirmumo teisė jas įsigyti turi būti suteikiama akcininkams. Privatininkas galėtų nusipirkti, sakykime, porą akcijų ir ramiai laukti, kol valstybei nusibos aukcionas, o tada nupirkti iš jos kitas akcijas. Tai yra labai geras būdas pasipelnyti. Turėdama 51 proc. akcijų, valstybė, žinoma, pritrauks investicijų, dotuos savo UAB iš biudžeto ir t. t. Jos turtas didės, proporcingai pagal turimas akcijas didės ir privatininko turtas. Reikia tik padėkoti kai kuriems Seimo nariams klaipėdiečiams, kurie aktyviai talkino užkertant kelią dar vienam valstybės pinigų pumpavimo į privačias kišenes būdui".

Kodėl kišasi valstybė?

Paklaustas, ar žvejus tenkina tai, kad UAB steigia valstybė, A. Bargaila atsakė: "Kai valstybė kišasi į verslą, nėra geras dalykas. Mes įkūrėme gamintojų organizaciją, kuri galėtų pati įsteigti aukcioną remdamasi Olandijos patirtimi. Lėšų jam būtų galima gauti iš ES struktūrinių fondų. Žinoma, valstybė pastatys aukciono pastatą naudodamasi paprastesniu mechanizmu, tačiau jos įsteigtą bendrovę reikės kontroliuoti. Mes, žinoma, iki gegužės 1 d. nebūtume spėję aukciono įsteigti. Žodžiu, nesugebėjome įtikinti Vyriausybės, kad aukciono steigimą ji patikėtų gamintojų organizacijai. Dabar mums belieka tie 49 proc. akcijų, kurias reikės išprašyti iš Žemės ūkio ministerijos, įtikinti ją, kad mes pajėgūs jas valdyti".

Paklaustas, ar akcijas reikės išpirkti, A. Bargaila atsakė: "Būtų galima gauti lėšų iš ES struktūrinių fondų toms akcijoms pirkti arba tos akcijos galėtų būti skiriamos gamintojų organizacijai. Jeigu Vyriausybė nutartų, kad reikia privatizuoti aukcioną, tada žvejams, žinoma, tektų ieškoti pinigų. Tačiau aš nemanau, kad bus priimtas toks sprendimas. Tikiu, kad tiems 49 procentams akcijų įsigyti bus galima panaudoti struktūrinių fondų lėšas".

A. Aušros manymu, akcijos nebus dovanojamos. Pasak jo, valstybė įdės 1 mln. Lt į 51 proc. akcijų, o kitoms akcijoms išpirkti reikės turėti pinigų.

Dalia BIKAUSKAITĖ