Žuvų aukcionas nebebus keiksmažodis?

Nors žvejams ir nebeliko prievolės tiekti aukcionui žuvį, kai kurie iš jų ir naujuosiuose planuose įžvelgia negerovių, nes į rengiamą naują Žuvininkystės įstatymą esą norima įrašyti nuostatą, kad žvejybos įmonė, parduodanti žuvis per aukcioną, gautų 5 proc. daugiau kvotų. Tačiau kiti žvejai mano, kad reikia duoti paskutinį šansą aukcionui atsigauti, ir žada naudotis jo paslaugomis, jei tik bus "normali kaina".

Pats Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono direktorius Ernestas Doržinkevičius irgi tikisi, kad žvejai ir be jokios prievartos pristatys žuvis rekonstruotam aukcionui.

Priklausė nuo žuvų kiekio

Vargu ar Klaipėdoje yra kitas toks objektas, kurį žvejai būtų keikę labiau nei žuvų aukcioną. Dar prieš jam atsirandant vyko audringos diskusijos, ar jis reikalingas. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną įsteigė 2004 m. rugpjūtį. 2006-ųjų balandį aukcionas pradėtas statyti, baigtas 2007-ųjų birželį.

Po kurio laiko pasipylė skundai, iškilo abejonių, ar teisėtai aukciono statybai panaudoti 5,6 mln. Lt europinių pinigų. Prasidėjo teismai, baimintasi, kad valstybei teks juos grąžinti. Tačiau viskas baigėsi laimingai.

Labiausiai žvejus papiktino tai, kad žemės ūkio ministro įsakymu jie 80 proc. sugautų menkių buvo priversti parduoti tik aukcione.

Praėjus penkeriems metas tikėtasi, kad ŽŪM žuvų aukcioną atiduos žvejams. Buvo siūloma jį perimti net Klaipėdos miesto savivaldybei ir tada perduoti žvejams. Norą jį perimti buvo pareiškusi Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija.

Pastaraisiais metais žuvų aukcionas pradėjo dirbti nuostolingai, atsirado skolų. Kalbėta, kad specialiai norima jį "subankrotinti", kad paskui būtų galima paimti pusvelčiui.

Tiki paversiąs "normaliu"

Naujasis aukciono vadovas palangiškis E. Doržinkevičius yra daugkartinis Lietuvos čempionas, antras Europoje ir trečias pasaulyje sambo imtynių srityje, be to, teisės magistras, tad žvejai juokauja, kad tik toks žmogus ir gali ristis su niekam tikusia žvejų valdžia.

"Norėtųsi, kad žmonės pagaliau pradėtų gerbti valstybės įmones. Žinoma, jų vadovams sunku parodyti stuburą. Per dešimtmečius priprato gyventi taip, kaip jiems patogu, ir nenori nieko keisti. Aukcioną radau demoralizuotą kaip valstybės įmonę, išspaustą kaip citriną. Manau, jis neturėjo stipraus juristo arba šis neskaitė sutarčių. Buvo pasirašomos tokios sutartys, kad valstybė eitų į minusą. Jos surišdavo rankas, kad net bylinėtis negalėtum. Arba turėjai kentėti, arba imtis kardinalių sprendimų. Pasirinkau pastarąjį variantą. Tikiu, kad aukcioną paversime normaliu", - sakė E. Doržinkevičius, tik šiemet vasario pabaigoje pradėjęs eiti UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono direktoriaus pareigas ir iki tol jokių reikalų su žuvimis neturėjęs.

Pasak jo, nesvarbu, kokį produktą nori parduoti, galioja tie patys verslo principai.

Aukcionas galėjo užsidirbti tik 6,5 proc. nuo parduoto žuvų kiekio.

"Jam tai buvo nenaudinga, buvo visiškai priklausomas nuo žuvų kiekio, kuris labai svyruoja", - mano naujasis aukciono vadovas.

E. Doržinkevičiaus teigimu, 2013 metais tam, kad būtų padengtos visos aukciono išlaidos, jam reikėjo perparduoti 1 500 tonų žuvų, o gavo tik 1000 t, 2014-aisiais - tik 500 t, nors sąnaudos liko nepakitusios. Tai ir lėmė blogą bendrovės finansinę padėtį.

Daugiau skaitykite dienraštyje "Vakarų ekspresas".