Žvejai bando derėtis su Uosto direkcija

Grįžtant prie temos

Žvejams, kurie strimelės kilogramą geriausiu atveju parduoda už 1 Lt, mokėti 450-600 Lt per mėnesį už laivo stovėjimą naujame žvejų uostelyje Smeltalės upės žiotyse - per brangu. Be to, baiminamasi, kad AB "Senoji Baltija", imdama iš žuvų supirkėjų įvažiavimo į savo teritoriją mokestį, gali juos išbaidyti.

Pirmadienį pakalbėti šiais klausimais Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija pakvietė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinį direktorių Sigitą Dobilinską. Susitikime su asociacijos atstovais dalyvavo ir AB "Senoji Baltija" direktorius Mindaugas Rimeikis.

Moka kur kas pigiau

Asociacijos vadovo Alfonso Bargailos teigimu, kiekvienas žvejybos laivas, registruotas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, yra sudaręs paslaugų sutartį su Uosto direkcija ir moka jai tam tikrus mokesčius, į kuriuos įeina ir mokestis už stovėjimą prie krantinės. Pasak jo, tie mokesčiai yra gana nedideli - apytikriai 50 Lt per mėnesį. Sutartys sudarytos anksčiau, kol dar nebuvo žvejų uostelio, laivai švartuojami įvairiose uosto vietose.

Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojas Klaipėdoje Vaclovas Petkus sako, jog žvejai dabar moka kur kas kas mažiau nei numatomas mokestis naujame uostelyje. Jame už vieną bėginį metrą per mėnesį reikėtų mokėti 17 Lt, per metus 189 Lt. Didesnius, iki 24 m ilgio, laivelius turintiems žvejams susidarytų nemenkos sumos. Todėl jie nenori sudaryti naujų sutarčių su Uosto direkcija.

A. Bargailos manymu, pradėjus veikti uosteliui, Uosto direkcija pastatė konteinerį, kuriame yra buitinės patalpos, priėmė į darbą 4 uostelio operatorius ir vieną vyr. operatorių. Jie turi laivams tiekti vandenį, pajungti elektrą, ir pasakyti, kur stoti. Asociacijos vadovo teigimu, vanduo dar kol kas netiekiamas. Kyla klausimas, kodėl už teikiamas tik tokias paslaugas reikia taip brangiai mokėti? Gal paslaugų būsią daugiau?

V. Petkaus teigimu, pokalbis su Uosto direkcijos vadovu buvo dalykiškas ir mandagus. "S. Dobilinskas yra linkęs derėtis su žvejais. Taigi dvi savaites dar derėsimės su Uosto direkcija", - sakė A. Bargaila.

Uosto direkcijos generalinis direktorius S. Dobilinskas "Vakarų ekspresui" sakė nieko per daug negalįs pažadėti žvejams, nes jis, būdamas direkcijos vadovas, negali leisti, kad ji patirtų nuostolių. Pasak jo, direkcija nėra labdaringa organizacija.

Būsią dar blogiau

A. Bargaila sako pokalbio su S. Dobilinsku metu supratęs, jog, jeigu žvejai su Uosto direkcija nepasirašys naujų sutarčių, direkcijos vadovas per daug nepyksiąs. Tačiau jis padarysiąs viską, kad konkurso tvarka būtų kuo greičiau išnuomotas dar niekam neišnuomotas žemės plotas, esantis prie naujo uostelio.

Paklaustas, o kas laukia žvejų tokiu atveju, A. Bargaila atsakė: "Tada mes jau mokėsi kelis kartus brangiau. Atsiras dar vienas monstras kaip "Senoji Baltija" ir užkels tokią kainą, kokia jam bus naudinga. Laivo kitur nenuvarysi, teks mokėti, bylinėtis ir t. t."

S. Dobilinskas "Vakarų ekspresui" teigė, jog tokiu atveju, jeigu žvejai nepasirašys sutarčių, Uosto direkcija būsianti priversta ieškoti kokio nors kito sprendimo. Jis neneigė, jog gali būti skelbiamas žemės nuomos konkursas. Pasak jo, turi būti tvarka ir už tai reikia mokėti.

Kodėl laikomas "šniūras"?

A. Bargailos teigimu, prieš pradedant statyti uostelį Klaipėdoje Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija kėlė klausimą, kad statyti jį prie jau išnuomotos žemės esą negerai, tačiau niekas į tai nekreipė dėmesio.

Dabar 2,5 metro pločio žemės ruožas nuo pačios iškrovos krantinės žvejų uostelyje, t. y. iš vandens pusės, nėra išnuomotas, o toliau vadinamojoje slipo teritorijoje žemę Uosto direkcija 25 metams yra išnuomojusi AB "Senoji Baltija".

"Dabar ji virve užtvėrė uostelį, t. y. įvažiavimą į savo teritoriją iš kranto pusės. Žvejai kažkodėl praleidžiami, o iš žuvies supirkėjų reikalaujama mokėti įvažiavimo mokestį. Pavyzdžiui, už vienos lengvosios mašinos įvažiavimą - 10 Lt. Taip yra pažeidžiamos verslininkų teisės.

Norėdamas nusipirkti žuvies ar duonos aš juk nemoku mokesčio už įėjimą į parduotuvę "Maxima". O privažiavimas prie mano laivo uostelyje kažkodėl užtveriamas virve ir reikalauja mokesčio. Klausiau Uosto direkcijos generalinio direktoriaus, kodėl bendrovės direktorius M. Rimeikis laiko įtempęs "šniūrą", žmogų, kuris saugo tą "šniūrą" ir už tai ima pinigus? Pasirodo, S. Dobilinskas irgi nieko negalįs padaryti, nes "šniūras" yra išnuomotoje teritorijoje",- sakė A. Bargaila.

"Šniūrą" pakeis vartai

Slipo teritorijos operatorės AB "Senoji Baltija" direktorius Mindaugas Rimeikis teigia, jog bendrovė moka žemės mokestį ir uosto rinkliavas, tarp jų ir krantinių rinkliavą Uosto direkcijai. Bendrovė atlieka tos teritorijos apsaugą, ją tvarko, tad gali imti mokestį už naudojimąsi ja. Direktorius tvirtina, kad taip elgdamasi bendrovė nepažeidžia jokių Lietuvos įstatymų.

Pasak jo, "šniūru" naudojamasi laikinai. Dabar statyti vartų negalima dėl tų 2,5 metro pločio žemės ruožo, kuris nėra išnuomotas. Kai su Uosto direkcija būsią susitarta dėl minėto ruožo nuomos "Senajai Baltijai", tada būsią pastatyti vartai.

M. Rimeikio teigimu, tai, kad imamas mokestis iš žuvies supirkėjų už įvažiavimą į bendrovės teritoriją, nėra nieko nuostabaus. Jis bus imamas ir toliau. Jo dydis priklauso nuo mašinos dydžio.

"Senosios Baltijos" direktorius, paklaustas, o kodėl įvažiavimo mokestis neimamas ir iš žvejų, atsakė, jog žvejai nevažiuoja į teritoriją iškrovos metu, važiuoja tik žuvų supirkėjai. Be to, ir žvejai atstovos metu į teritoriją su mašinomis važiuota tik nusipirkę leidimus.

"Danijoje uostai yra municipaliniai. Ten įvažiavimo mokestis neimamas. Tačiau Danijos įmonėse į žuvies kainą yra įtraukiamas mokestis už laivų aptarnavimą uoste. Jis sudaro 2,058 procento žuvies kainos. Jis išskaičiuojamas ne tiesiogiai iš žuvies supirkėjų, bet iš laivų savininkų per žuvies supirkėjus",- sakė M. Rimeikis.

S. Dobilinskas "Vakarų ekspresui" teigė, jog Uosto direkcija negali kištis į AB "Senoji Baltija" vidaus reikalus. Bendrovė išsinuomotoje teritorijoje elgiasi taip, kaip mano esą reikalinga.

Dalia BIKAUSKAITĖ