Šiuo metu Lietuva Baltijos jūroje steigia saugomas teritorijas, vadinamuosius poligonus. Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) Planavimo ir kadastro skyriaus vedėjos Vitalijos Valantiejienės, mokslininkai tyrimus jau atliko, jų siūlymai aptarti, dabar prieš įteisinant galutinį rezultatą VSTT užduotis - suderinti visų pusių interesus ir rasti kompromisą.
Diskutuodami su žvejais saugomų teritorijų specialistai ir mokslininkai įsivėlė į audringą diskusiją. Mokslininkai sako, kad ir taip jau nurodo tik pusę tos teritorijos, kurią reikia saugoti, o žvejai mano, kad galima saugomas teritorijas patraukti toliau, į tas vietas, kuriose jie intensyviai nežvejoja.
Tyrimų reikalavo EK
2008 metais Lietuvos aplinkos ministerija (AM) pradėjo gauti Europos Komisijos (EK) notas dėl to, kad šalis Baltijos jūroje neturi nė vienos saugomos teritorijos. Lietuva negalėjo pagrįsti kodėl, ten, kur kitos šalys nurodo, kiek joms priklausančioje teritorinėje ir atviroje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje procentų sudaro saugomos teritorijos, ji rašo nulius. Be Lietuvos, dar nulį procentų saugomos teritorijos rodė ir Suomija.
EK reikalavo, kad Lietuvos aplinkos ministerija atliktų tyrimus Baltijos jūroje, inventorizuotų savo teritorijas už teritorinės jūros ribų ir pasakytų, kas jose yra vertinga ir ką būtina saugoti.
2008 m. priekrantėje dirbę Lietuvos mokslininkai gavo AM prašymą atlikti tokius tyrimus. Jie buvo pradėti 2009-aisiais ir truko apie trejus metus. Tyrimai apėmė tris pagrindinius dalykus: buvo kartografuojamos bei inventorizuojamos buveinės, atkreiptas dėmesys į retas žuvis ir jūrinius paukščius. Kurios teritorijos turi būti saugomos, kurios - ne, buvo sprendžiama išanalizavus tyrimų rezultatus.
Daugiau skaitykite dienraštyje "Vakarų ekspresas"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą