Žvejai verslininkai apsunkina mokslininkų darbą

Nuomonė

Mokslininkai nepatenkinti, kad žvejams verslininkams leidžiama statyti tinklus moksliniuose taškuose. Jie trukdo gerai atlikti žuvų išteklių tyrimus. Dėl pateiktų klaidingų duomenų apie išteklius Lietuva gali netekti žvejybos kvotų Baltijos jūroje.

Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro prie Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės tyrimų laboratorijos direktorius Šarūnas Toliušis: "Mes galime gauti tikrus mokslinius duomenis tik tada, jeigu aplinkui nėra primesta kitų tinklaičių. Priešingu atveju mes neturime tikro vaizdo ir negalime pasakyti, ar šiemet ištekliai sumažėjo, ar padidėjo. Žvejai verslininkai apsunkina mūsų darbą. Vietovėje už maždaug 400-500 metrų nuo pietinio molo Juodkrantės link verslininkai neturėtų žvejoti".

Žuvininkystės tyrimų laboratorija tiria žuvų išteklių Baltijos jūroje ir priekrantėje kiekybę ir kokybę. Mokslininkai turi savo monitoringo stotis Šventojoje, Palangoje, Karklėje ir Smiltynėje. Jie norėtų rinkti duomenis ir Juodkrantėje, bet čia situacija yra šiek tiek komplikuota.

Tyrimams atlikti jūroje centras turi mažąjį žvejybos tralerį "Darius", o priekrantėje - didelę jūrinę valtį bei pripučiamąją valtį. Mokslininkų tinklai yra pažymėti specialiais ženklais ir žvejai juos turėtų atskirti.

Ypač daug dėmesio tiriant skiriama verslinėms žuvims, t. y. menkėms, strimelėms, brėtlingiams, plekšnėms. Be to, tiriami ir uotai. Atliekant tyrimus priekrantėje siekiama sumažinti išteklių alinimą. Tyrimų duomenys kiekvienais metais iki kovo mėnesio turi būti nusiųsti į Kopenhagą Tarptautinei jūrų tyrimo komisijai. Balandžio mėnesį vyksta darbo grupių susirinkimai, analizuojami visų valstybių pateikti duomenys. Rugsėjo mėnesį Baltijos žuvininkystės komisija skirsto kvotas. Š. Toliušio teigimu, jeigu Lietuva pateiks klaidingus duomenis, ji gali netekti dalies ar net visos kvotos.

Leidimus duoda departamentas

"Nors mes patys priklausome Žuvininkystės departamentui, tačiau jis kartais priima nesuprantamus sprendimus. Pavyzdžiui, yra tendencija mažinti žvejų skaičių, tačiau Smiltynėje ir Melnragėje jų dėl kažin kokių povandeninių vėjų vis atsiranda papildomai. Mes esame nepatenkinti, kad Smiltynės bare yra žvejų verslininkų tinklaičių. Beje, būna daug ir nelegalių tinklų. Ir patys esame juos radę, ir inspekcijos darbuotojus kvietėme. Pasitaiko, kad žvejai ir mūsų tinklaičius patikrina, o kartais nupjauna juos ir dingsta. Beje, brakonieriai įsigudrino ant savo tinklų mūsų ženklą užsidėti. Prieš porą metų laboratorijos darbuotojas Petras Tamašauskas parsiplukdė ne savo tinklus su tokiomis pačiomis kaip mūsų bujomis. Niekas neatėjo kelti triukšmo dėl tų tinklų",- pasakojo Š. Toliušis.

Paklaustas, ar mokslininkai prašė kieno nors pagalbos, kad tokių dalykų nebūtų, Š. Toliušis atsakė: "Jeigu žvejas gavo leidimą, vadinasi, jam kas nors jį davė. Tai prieš ką mes turime kariauti? Galiu tik pajuokauti, kad Lietuva yra pusbrolių ir pusseserių šalis. Normalioje valstybėje tokie dalykai garbės nedaro. Ką padarysi, ekonominis mūsų valstybės veidas nėra toks, kokį mes norėtume matyti.

Situacija yra komplikuota. Nors mes mokslininkai, mumis niekas nepasitiki. Mes privalome pranešti aplinkosaugininkams, tiksliau, Jūrų aplinkos apsaugos agentūrai, kada metame tinklaičius, kada plaukiame jų išimti. Kartą darbuotojas pamiršo pranešti. Inspektoriai, matydami, kad tai mokslininkų tinklai, juos ištraukė, sudraskė, o paskui paklausė, ar tai mūsų tinklai. Juk galėjo paskambinti, paklausti ir nubausti už užmiršimą pranešti, kam reikėjo draskyti tinklus?"

Priekrantės ištekliai pažeisti

Š. Toliušio teigimu, sovietmečiu priekrantėje praktiškai niekas nežvejojo. Buvo kelios nedidelės brigados, kurios pavasarį gaudydavo strimeles ir stintas. Gėlavandenių žuvų, kurios iš Kuršių marių plaukia į priekrantę atsiganyti, niekas negaudydavo. Užtat 1993-1995 metais priekrantėje žvejai nemažai sugaudavo gėlavandenių žuvų. Š. Toliušio teigimu, žiobrių ištekliai dar nepakirsti, o karšių priekrantėje jau nebepagaunama tiek, kiek anksčiau, starkių šiemet ir pernai yra labai mažai, nors parduotuvėse pilna.

"Į parduotuves starkiai yra atvežti iš Kazachstano. Jeigu būtų patikrinta, išlįstų labai negražių dalykų. Brokuoti starkiai, kurių neima olandai, patenka į mūsų rinką. Pagal dokumentus jie yra lyg ir pagauti Kuršių mariose ar jūroje. Parodykite man žveją, kuris jūroje juos gaudo masiškai",- sako Š. Toliušis.

Jis teigia, kad priekrantės ištekliai yra pakirsti. Pasak jo, žvejai, kurie rūko žuvis ir pardavinėja poilsiautojams Palangoje, Šventojoje, jas superka iš Kuršių marių žvejų.

Gaudo mažas menkes

Š. Toliušis sako, jog mokslininkai jau trejus metus bando atkreipti inspektorių dėmesį, kad žvejai jūroje gaudo mažas menkes. Lietuvos zonoje daug mitybos objektų, tad mažos menkės, vadinamosios metinukės, plaukia čia ganytis. Nemažas jų kiekis patenka į verslinius žvejų tinklus. Kvotos nedidelės, o žvejams reikia prasimaitinti, tad jie deda į tinklus įdėklus, kad uždengtų normalias tinklų akis, specialius langus jaunikliams išleisti, ir žvejoja. Mažų menkių pilnas turgus ir parduotuvės, nors iš tikrųjų jų gaudyti negalima. Tačiau inspektoriai į tai nekreipia dėmesio.

Š. Toliušis mano, kad iki dabar inspektoriai tikrino tik dokumentus, kabinėjosi, vaizdžiai tariant, prie taškelių, ir skirdavo baudas, jiems praktiškai nerūpėjo nei kas vyksta jūroje, nei kas iškraunama krante. Pasak jo, inspektūra tik egzistavo, o dabar, kai žvejybos kontrolę perims Žemės ūkio ministerija, galimas daiktas, viskas pasikeis į gerąją pusę. Viena vertus, tikras žvejys suinteresuotas išteklius saugoti, o kita vertus, jam reikia išlaikyti laivą. Elgdamasis kaip žvejys, jis ekonomiškai žlunga.

Vieni didžiausių brakonierių - danai

Pasak laboratorijos direktoriaus, taip išteklius naikina ne tik Lietuvos, bet ir visų šalių žvejai, žvejojantys Baltijos jūroje. Jo manymu, patys didžiausi brakonieriai šia prasme yra danai, o visi kiti išmoko taip elgtis iš jų. Pavyzdžiui, vasarą draudžiama žvejoti menkes. Visi nežvejoja, o danams būdavo leidžiama mažu laiveliu pasigauti 200 kg savo stalui. O mažų laivelių Danijoje yra tūkstančiai. Tik šiemet pirmi metai, kai ir jie neturi teisės to daryti. Panašiai elgėsi ir švedai.

Nuo 1999 metų Tarptautinė jūrų tyrimo komisija siūlo labai smarkiai sumažinti menkių žvejybą ar iš viso ją uždrausti rytinėje Baltijos jūros dalyje. Baltijos jūros žvejybos komisija kiekvienais metais menkių žvejybos kvotas šiek tiek mažindavo. Per pastaruosius dešimt metų kvotos sumažėjo net 4 kartus. Tačiau uždrausti žvejoti nesiryžtama, nes tada žvejai nebeturėtų ką daryti, kiltų didžiulė socialinė problema.

Š. Toliušio manymu, Europos Sąjunga įvairiems, reikalingiems ir nereikalingiems, projektams pinigų suranda, o mokėti kompensacijas žvejams jų nėra. Mokslininkų apskaičiavimais, tos kompensacijos nebūtų labai didelės. Pavyzdžiui, jeigu būtų uždrausta menkes žvejoti dvejus metus, Lietuvai pakaktų 1 milijono eurų, ir žvejai būtų patenkinti. Beje, milijonas apskaičiuotas turint omenyje ir atsargą.

Š. Toliušis sako, jog Kanadoje, Niūfaundlende, toks procesas vyksta jau kelerius metus. Ten žvejai, kai žvejojo, nė vienas neturėjo naujos mašinos, o kai uždraudė žvejoti menkes ir išmokėjo kompensacijas, visi pradėjo važinėti naujais automobiliais.

Dalia BIKAUSKAITĖ