Žvejybos teisės perduodamos žvejams

Apie numatomas permainas žvejybos srityje kalbėjomės su Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktoriumi Dariumi Nieniumi.

Kas inicijavo naują kvotų skirstymo tvarką?

Įgyvendinti naują metodą pasiūlyta šiemet rugsėjo 10 d. vykusiame Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos posėdyje. Jame dalyvavo Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos, Žvejų ir žuvų perdirbėjų asociacijos "Baltijos žvejas", Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacijos "Jūros žvejys" atstovai. Ko gero, pirmą kartą per pastaruosius metus pateiktam pasiūlymui pritarė visų asociacijų atstovai.

Kodėl nuspręsta įvesti naują kvotų skirstymo tvarką?

Įgyvendinus numatomus pakeitimus, t. y. kai bus suteikta ilgalaikė kvotų panaudojimo teisė ir bus sudaryta galimybė prekiauti jomis, žvejai galės racionaliau panaudoti jiems skirtas kvotas, t. y. turės teisę jomis prekiauti ar keistis tarpusavyje. Efektyviai žvejojančioms įmonėms atsiras galimybė plėsti žvejybą, o neefektyviai dirbantys žvejai galės parduoti savo kvotas ir padengti laivo aptarnavimo uoste bei kitus pastovius kaštus.

Tokiu atveju padidės žvejų saugumas finansiniu požiūriu ir dalies jų pajamų stabilumas. Turėdamos ilgalaikes žvejybos teises žvejybos įmonės galės užsiimti ilgalaikiu verslo plėtros planavimu. Be to, padidės žvejų atsakomybė už išteklių būklę, kadangi jie taps suinteresuoti ilgalaike verslo plėtra. Ištekliai bus naudojami racionaliau, nes nuo žuvų išteklių naudojimo šiandien priklausys faktinis turimos žvejybos kvotos dydis ateityje.

Jeigu skirstant žvejybos Baltijos jūroje kvotas nebus atsižvelgiama į turimų laivų skaičių, ar tai reiškia, kad viena kvota bus skirta ir įmonei, turinčiai vieną, ir turinčiai daugiau laivų?

Įgyvendinus numatomą žvejybos valdymo metodą žvejybos kvota bus susieta su žvejybos įmone, o ne su laivu, kaip yra dabar. Nė viena žvejybos įmonė dėl to nenukentės, nes kvota bus skiriama laikantis "istorinių aplinkybių" principo. Norinčiam panaudoti jam skirtą kvotą žvejui nereikės plaukti žvejoti trimis laivais, jis tai galės daryti vienu laivu, racionaliau naudoti kuro sąnaudas, darbo užmokesčiui skiriamas lėšas ir pan.

Kaip naujoji kvotų skirstymo tvarka yra susijusi su laivų modernizavimu?

Žvejai turės finansinio stabilumo garantijas, tad galės gauti kreditus bankuose ir investuoti į žvejybos laivyno atnaujinimą.

Europos Sąjunga (ES) skiria paramą laivams modernizuoti. Lietuvos žvejai sakydavo, kad toji ES parama yra gana maža, kad jiems neapsimoka kišti didžiulius pinigus į seną geldą. Ar kas nors pasikeitė šioje srityje? Ar buvo tokių žvejų Lietuvoje, kurie pasinaudojo ES parama laivams modernizuoti?

Lietuvos laivų, žvejojančių Baltijos jūroje, amžiaus vidurkis - apie 30 metų. Tačiau nuo 2007-ųjų paraiškų iš Lietuvos žvejų dėl žvejybos laivų modernizavimo nebuvo gauta. Pagal dabartinius ES reglamentus ir tvarką parama iš Europos žuvininkystės fondo žvejybos laivų modernizavimui sudaro iki 60 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Be to, yra dvi esminės žvejams nepalankios sąlygos: komplikuotas bendro laivo tonažo didinimas ir draudimas didinti laivo variklio galią.

Modernizuojant laivus iš dalies didėtų žvejybos pajėgumas. Šiuo metu Europos Komisijos požiūris į žvejybos pajėgumo didinimą yra kategoriškas. Ir jis greičiausiai nesikeis iki tol, kol nebus konstatuota, kad žuvų ištekliai atkurti. Tad Žvejybos laivyno atnaujinimas ir modernizavimas - šia veikla užsiimančių žmonių profesinių ir vadybos gebėjimų išbandymas, paremtas rinkos dėsniais.

Žemės ūkio ministerija deda daug pastangų siekdama minėto ES reglamento pakeitimo, tačiau Lietuvos šiuo klausimu nepalaiko kitos valstybės, todėl tai pasiekti gana sunku. Be to, ir Lietuvos žvejų pastangos ginti savo interesus Europos Komisijoje galėtų būti konstruktyvesnės ir aktyvesnės.

Ar Lietuvos žvejai ketina pirkti naujus žvejybos laivus, ar ES skiria paramą šioje srityje? Ar kitose Europos šalyse perkami nauji žvejybos laivai, ar jie apskritai jau nebestatomi?

Laivai visuomet statomi, perdaromi ir modernizuojami. Kaip ir bet kuri kita transporto ar darbo priemonė, sensta bei susidėvi ir jie. Kiekviena žvejybos įmonė, atsižvelgdama į savo galimybes, sprendžia, kaip galėtų atnaujinti savo laivyną. Europos žuvininkystės fondo indėlis šioje srityje ribotas, kadangi pagrindinis jo tikslas - išteklių atkūrimas ir tausus jų naudojimas. Turint perteklinį žvejybos pajėgumą tai padaryti būtų problemiška.

Vadinasi, Lietuvos žvejybos laivynas pasmerktas žlugti?

Lietuvos žvejai, atsižvelgdami į savo finansines galimybes ir verslo perspektyvas, turi galimybių įsigyti naujus laivus, suderinę kai kuriuos formalumus.

Lietuva net keletą kartų teikė pasiūlymus Europos Komisijai ir Europos Tarybai siekdama palengvinti ir pagreitinti Lietuvos žvejybos laivyno modernizavimą. Mes ir toliau ieškome tokių galimybių, procesas tebevyksta

Ar įvedus naują kvotų skirstymo tvarką ir leidus žvejams parduoti kvotas Lietuvai reikės žvejybos laivų, ar ji neliks apskritai ir be savo žvejų, ir be žuvies?

Bus sudėti atitinkami saugikliai, neleisiantys Lietuvos žvejams skirtos kvotos perduoti kitų valstybių žvejams. Įgyvendinant šį projektą didžiausias dėmesys bus skiriamas Lietuvos žvejų interesams.