65-oji istorija. Lapkričio 8 d., sekmadienis.
Šiandien, žvilgtelėjusi pro savo nežibančius švara langus, nieko įstabaus nepamatau. Kai iškirto medžius šimtmečio mokyklos statybai, atsivėrė molio kalnas, ant kurio kinkuoja du ilgakakliai kranai. Nors vakar buvo šeštadienis, jie kažką ten kilojo. Šiandien, bent kol kas, jie nekruta.
Rytas ankstyvas - gal dar sukrus? Kažkas pranašavo, kad Lietuvos šimtmečio mokyklos dėlionės galinčios virsti tūkstantmečio statybomis. Kad taip neįvyktų, gali būti, kad darbus šturmuos ir poilsio dienomis. Nesvarbu, kad karantinas. Aną dieną po molio kalną malėsi statybininkai su nežemiškų spalvų fosforescuojančiais skafandrais. Net supavydėjau tų liumenescentinių geltonų aprangų...
Šiaip ar taip šiandien - sekmadienis. Lygiai toks pat pilkas kaip ir šeštadienis. Nors, pasižiūrėjusi į orų žemėlapius, matau besišypsančias saulutes Klaipėdos padangėje.
Žvilgtelėjusi į fb, aptinku Klaipėdos pietinės dalies gyventojų skundus dėl visą naktį kaukusių kažkokių sirenų. Gal kas nors jas įjungė JAV išrinkto prezidento garbei? Šiais laikais beveik nieko ir nesužinosi, kas ir kieno garbei ar negarbei ką nors daro.
O vakar, kai JAV televizijos kanalai skelbė prezidentinius rinkimus laimėjusį Džo Baideną, galvojau, kaip jaučiasi vilniečiai, ant Gedimino kalno iškėlę šviečiančias raides "TRUMP"? Dar prieš lemiamas rinkimų dienas ir visus balsų skaičiavimus.
Tikriausiai liūdi. Gal atsiras entuziastų, kurie ant to paties Gedimino kalno iškels lygiai taip pat šviečiančias raides "BIDEN"? Na, o kai išgirdau Džo Baideną nugalėtoju rinkimuose skelbiančias žinias, netrukus savo kvartale pamačiau, o ir išgirdau fejerverkus. Kai išrinko Lietuvos prezidentą, fejerverkų mūsų kvartale kažkodėl nebuvo.
Bet gal ir tas vakar matytas ir girdėtas visai ne JAV prezidentui skirtas? Šiaip gal kokia linksma chebrytė kažką šventė ir driostelėjo 20 valandą molio kalną nušvietusiomis raketomis.
Taigi, aušta antrojo karantino antroji diena. Žinau, kad į bažnyčią pas pranciškonus neisiu. Vis dėlto - karantinas. Nebent pasidairyti į užveistus rožynus, kurie, turiu žinių, tebežydi.
Socialiniuose tinkluose mačiau nuotraukas su pribrinkusiais magnolijų žiedus. Šiaip jau tie krūmai įvairiomis spalvomis Klaipėdos universiteto botanikos sode pražįsdavo balandžio pabaigoje.
Gal šiemet "driokstelės" Kalėdoms? Ką gali žinoti - dabar planeta ŽEMĖ tokia nenuspėjama. Kaip ir žmonių veiksmai. Ypač tų, mūsų valia apdovanotųjų valdžia.
Kol kas per radiją dar negirdžiu "džinglbelinių" kalėdinių reklamų. Bet gal jau eisiu ieškoti prieš kelerius metus "Klaipėdos akvarelių" gerbėjos Liubovės Stanišauskienės padovanoto megztinio. Su juo, jau tradiciškai, puošiuosi per tuos prieškalėdžius.
Gražaus sekmadienio - su megztiniais ir striukėmis, paltais lauke ar ir su chalatais, pižamomis namuose. Juk patinginiauti taip malonu...
Visas „Gyvenimo pro langą“ istorijas galite rasti čia
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą