176 - oji istorija, kovo 2, antradienis
Na, ką gi...Įprastinis ritualas - žvilgsnis pro langą. Šįryt žvalgytis pradėjau žymiai vėliau, kai jau saulė nutvieskusi aplinkinius kvartalus. Mokyklos statybose visu tempu "skraido" aukštų kranų gervės, tarsi darbščiosios skruzdės po žemės kauburius mauroja statybininkai su nežemiškų spalvų striukėmis. Panašiomis - salotiškai fosforinėmis - apsirėdę ir išmaniųjų konteinerių statytojai kažką aplink tuos betono luitus "buriantys".
Nustembu pamačiusi, kad ir keli kaimynai, apsirėdę lygiai tokiomis pat fosforinėmis liemenėmis, "skuta" automobilių stiklus. Gal, sakau, čia jau privaloma karantininės mados spalva? Termometras balkone rodo plius 3. Kažin kodėl tie automobilių stiklai ledukais aptekę?..
Kai ne dėl "karantininių madų" ir tų ledukų skubiai prireikia žurnalistinės informacijos, lendu į Lietuvos žurnalistų sąjungos tinklalapį. Ir...aptinku štai ką:
"Gediminas Končius: "Ką apie mus užplūdusį virusą pasakytų lietuvių poetai?"
KRISTIJONAS DONELAITIS
Jau kovidas vis stiprėdamas ritas per Lietuvą
Ir mus nabagėlius pargriaudamas juokias.
Ekonomika su visais verslais sugaišti pagavo
Ir žmogeliam jau neblieka ant stalo ką dėti.
Bet ir valdžia nusgandus nebžino ką veikti
Tad prie darbo siųst bei ką pelnyt vis neleidžia.
Gal, sakau, jau reiktų jiems rodą daryti
Ir Mataušą su Juze išleisti į darbus?
Kad nereiktų aniems zubų ant lentynos padėti
Ir diržus susiveržus Europon važiuoti.
MAIRONIS
Oi neverk, matušėle, kad tavo dukra
Eis gydyt kovido ligonių!
Kad susirgus pati ta nelemta liga
Kvėpuos per vamzdelį deguonim.
Vedė ji daug narsių daktarų,
Jie sulaužė kovido niekšybę.
Daug sūnų, dukterų ir senelių, vaikų
Jų vardus įrašys amžinybėn.
SALOMĖJA NĖRIS
Liūdni laikai mums atėjo
Kovid kovid kur dairais
Baisias pasakas tautiečiams
Seka TV vakarais.
Apie labai žiaurią ligą,
Kaukių paliktas žaizdas.
Apie rusišką vakciną
Ir statistikos klaidas.
O ministras gero būdo,
Bet netikus aplinka.
Čia TV kažko užsnūdo.
Stop. Astravo elektra...
BERNARDAS BRAZDŽIONIS
Šaukiu aš tautą kovido užguitą
Ir karantino užspaustą namuos
Į naują vieškelį, į naują būtį
Kuri nuo šito maro išvaduos.
Šaukiu tautietį skubint pasiskiepyt
Ir nebijoti Astros pasekmių.
Pandemijos verpetuose nežuvę
Pakilsim vėl gyventi ir žydėt.
Iš izoliacijos nagų ištrūkę
Naujom jėgom skubėsime darbuos
Ir virusą niekingąjį pabrukę
Galėsim vėl pabaliavot baruos.
ANTANAS MIŠKINIS
Šiandien taip elegantiškai sninga.
Tik per langą galiu tai matyt.
Izoliacija ta prakeiktoji
Baigia jau mane pražudyt.
Dar tada, kai kovido nebuvo,
Kai galėjau tave apkabint,
Tu kuždėjai ausin apie meilę,
O dabar SMSai tik... blyn.
Neatstos mobiliakas to kuždesio,
Jo ekranas - tavo akių.
Ar nežus mūsų meilė netyčia
Kaip auksinė žuvis po ledu.
KAZYS BINKIS
Pasikinkęs Phaizer skiepą
Slaugę šaunią apkabinęs
Varau per kordono skylę
Su policija lenktynėm.
Antivakseriai - į šoną!
Nepaskiepyti - į šoną!
Palangon keliu didžiuoju
Aš važiuoju!
JONAS MEKAS
Aš nežinau, ar kinai tai padarė,
Šikšnosparniai,
Ar vėjas,
Bet man labai gailėjos
Numirusių nuo tos ligos.
Klausiausi ką kalbėjo
Ekspertas be galvos.
Ir upeliukas bėgo į slėnį nuo kalvos,
Ir buvo gaila sniego
Ir mirusių nuo tos ligos."
Taigi, ir žurnalistai geidauja pakikenti. Gal ir su ašarom... Ar kolega Gediminas Končius "įtropijo" į lietuvių poetų stilistiką, nesiimu spręsti. Prisipažįstu, kad "patobulinti" kai ką labai norėjau. Bet nesiryžau...
Gražios saulėtos dienos. Geriau be ašarų. O jeigu jos ir ištrykštų, tai tik nuo juoko iš vykusių pokštų.
Visas „Gyvenimo pro langą“ istorijas galite rasti čia
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą