123 - oji istorija, sausio 5, antradienis
Pagal žurnalistikos teorijos visokius ten dėsnius, atsakyti į pavadinime iškeltą klausimą turėčiau "opuso" pabaigoje. Kad kantriai perskaitytumėte visą rašinį. Ir tik pabaigoje rastumėte atsakymą.
Laužau visokias teorijas - pasakau iš karto. Nieks mūsų durų anei langų nevarstys. Visi duomenys - registruose ir kadastruose. Ne pro duris ir langus Lietuvos statistikai ar jų pasiuntiniai dairysis, o pagal duomenis "namų ūkius" ir juose gyvenančius paskaičiuos. Kanceliaritu parašyta (yra ir toks rašymo stilius) skambėtų taip: "Nuo sausio prasideda kas dešimtmetį vykdomas gyventojų ir būstų surašymas. Šiais metais jis bus atliekamas administracinių šaltinių pagrindu. Surašinėtojai nebelankys gyventojų, duomenys bus paimti iš įvairių valstybės registrų ir informacinių sistemų. Pasak Statistikos departamento, atlikti gyventojų surašymą be tiesioginio kontakto su žmonėmis nuspręsta ne dėl siaučiančios koronaviruso pandemijos. Pasitelkti administracinius duomenų šaltinius ruoštasi jau nuo paskutinio gyventojų surašymo 2011-aisiais.
Surašymo atskaitos taškas - 2021 metų sausio 1 diena. Surašymas užfiksuos išsamų šio momento vaizdą apie šalies gyventojus ir namų ūkius: nuolatinių gyventojų skaičių pagal amžių, lytį, išsilavinimą, profesiją, užimtumą, pragyvenimo šaltinius, pilietybę, tautybę, šeiminę padėtį, taip pat namų ūkių sudėtį, apsirūpinimą būstais, gyvenimo sąlygas. Išankstiniai gyventojų ir būstų surašymo rezultatai bus skelbiami šių metų pabaigoje." Ko toji statistika bus verta - spręskite patys...
Sovietmečiu surašinėtojai atšliauždavo į namus. Prie mūsų apvalaus didelio ąžuolinio stalo susėsdavome visi trys: mama, tėvas ir aš. Jeigu turėdavome kokį įnamį tuo metu, jis būdavo pasiunčiamas kentėti "ant aukšto", - turėjome tokį. Dabar tų senųjų namų palėpės kaimynų apgaulės ar ir sąžiningu keliu yra tapusios mansardiniais butais.
Taigi, sėdime visi trys prie stalo. Ir ketvirtasis - surašinėtojas. Nu, ir klausinėja ten visokių gimimo metų, kur gimęs, kur augęs, kada į Klaipėdą atsitarabanyjo, kada šitame bute apsigyveno. Dabar manau, kad dalis to gyventojų surašymo duomenų keliaudavo ne tik statistikams.
Kadangi "poteriai" būdavo ilgi, įnamis, jeigu tuo metu turėdavome, "ant aukšto" kentėdavo. Ypač, jei surašinėtojas prisistadydavo žiemą. Palėpėje gražių koklinių pečių juk nebuvo.
Surašinėtojui išėjus, įnamis moment iš palėpės būdavo pašaukiamas. Žiemą, kalendamas dantimis, glausdavosi prie koklinio pečiaus. O mama su tėvu pradėdavo ginčus - ne taip pasakė, ne taip atsakė. Nes savo biografijoje turėjo "uodegų". Mat tėvas buvo gimęs Bostone - jo tėvai buvo emigravę iš Žemaitijos į Amerikę pinigėlių užsikalti. Nelabai ten sekėsi, grįžo. Oi, tai visai ne istorijoms "pro langą".
Su mama buvo paprasčiau - gargždiškė, dar prieškariu atbirbusi į Klaipėdą dirbti "Gulbės" fabrike ir padėti išlaikyti Gargžduose likusius brolį ir šešias sesutes. Pagal sovietinę ideologiją ji buvo kaip ir didvyrė, nors ordinais, medaliais nebarškėjo, jokių lengvatų neturėjo. Nes, aneksavus Klaipėdą ir visą kraštą, vokiečių pilietybės nenorėjo, išdardėjo į Plungę. O pasibaigus II pasauliniam karui, jau ištekėjusi, abu parsimakalavo "ant gatavo" į Klaipėdą. Irgi - istorija ne koroniniam "serijalui"...
Taigi, jeigu turite įnamių, o gal ir "išnamių", tas surašymas mums - dzin. Viskas už mus pagalvota. Na, kaip kokiuose prekybos centruose, kaip bankuose, pačiose įvairiausiose tarnybose, pasitelkusiose atsakiklius, internetinius puslapius su visokiomis esveikatomis. Kol kas mes dar net nesuvokiame, kad tai jau labai panašu - dirbtinis intelektas ima viršų...
...Nuo vakar gyvenimą pro langą stebėsiu nebe rytais, dar neišaušus. Nes tai tapo beveik rutina. Dieną įdomiau. Po kiemą laksto kiemsargis su faneriniu "šiupeliu" sniegui kasti visai taip pat, kaip prieš 100 metų. Kai dabar gieda - mašinos, naujos technologijos pakeis žmones. Gal kažkiek ir pakeis. Tačiau, kai matydavau, kaip tos mašinos susiurbdavo suskrabusius lapus ar purviną sniegą, vistiek iš paskos pasirodydavo kiemsargis sugreibti tų prikritusių lapų, kelkraščiuose likusių. O pravažiuoja koks "bobkatas" kieme, sniegų kalnai lieka priešais automobilius. Be fanerinės kiemsargio lopetos - nė kaip. Dabartiniam sniego kiekiui prieš mano langus ji dar nereikalinga. Bet kažkur kvartale, matyt, jos reikia vis tiek...
Visas „Gyvenimo pro langą“ istorijas galite rasti čia
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą