Prieš 100 m., kai iš jos ėmiau interviu, Lenkija man tebebuvo diiidelis užsienis. Nepamenu, ko jos tuomet klausinėjau, bet jos švytintis veidas, skirtingai nuo maniškio, turbūt surūgusio, nes lijo, padiktavo ir klausimą, - kaip ją veikia lietūs ar vėjai? Nes ji buvo atkakusi iš Gdansko. Tai jos atsakymą pamenu iki šiol: kai pamatanti - lyja - iškart pagalvojanti: oi, kaip gerai - tas lietus atgaivins jos veido odą. Sniegas - irgi. Gal iš jos pirmą kartą ir išgirdau - nėra blogo oro, yra bloga apranga... Taigi.
Kažkaip šįryt, vėpsančiai pro langą, stuktelėjo mintis - kodėl nebegirdžiu žvirblių čirškesio, o ir pačių žvirblių, straksinčių pievelėje, nebematau? Varnėnų, kažką lesti aptinkančių toje skurdokoje žolėje vieną kitą regiu, o žvirblių - ne.
Juos tai pažįstu, su jų čirškesiu užaugau, balose ant asfalto po lietaus besiturškiančių regėdavau apsčiai. Ė, kur dingo žvirbliai?
Skambinu draugei nuo seniausių laikų iki šių dienų. Ji gyvena Klaipėdos centre. Ir antrus metus, kaip ir aš, per tuos karantinus dairosi pro langą. Pro jį mato parkelį. Klausiu, ar jos akiratyje pasitaiko žvirblių? Nea. Ir yra kiek sunerimusi, nes žvirbliai nei šią žiemą, nei ankstesnes nebeatskrisdavo į jos už lango iškabintą lesyklėlę zylėms. "Kažkada tuos įžūlius žvirblius iš lesyklos vaikydavau, nes jie kautynes dėl lesalo laimėdavo zyles išbaidę. Praeinančią žiemą jų ne tik baidyti, bet ir matyti neteko",- patikino ji.
Ajajai, tai kas bus su Juozo Baltušio raštais, kuriuose jis, apsilankęs daugelyje šalių, buvo pareiškęs, kad lietuviai, kaip žvirbliai - beveik visur jų sutiksi ir pamatysi. O pareinančios, nebegausiai, deja, pareinančios Lietuvos kartos gal ir galės pasakyti, kas yra kanarėlės, kas yra papūgos, na, dar, kas yra gandras, juos atnešęs ir sumetęs į kopūstus, pasakys. O gal ir nebepasakys, nes jau darželyje, turbūt, bus išaškinta, kad vaikai atsiranda mėgintuvėliuose ir kolbose...
Tiek jau to su tais vaikais ir gandrais, nes parūpo - kur ir dėl ko vis dėlto iš mūsų padangių ir palangių pradingo žvirbliai?
Gūglėje aptiktas ornitologas aiškina, jog žvirblių populiacijos mažėjimas Lietuvoje nėra mitas. Mat, keičiasi mūsų gyvenimo būdas. Anksčiau dauguma lietuvių gyveno kaime. Buvo šiaudiniai stogai, augindavo daug javų. O žvirblis yra grūdlesys paukštis. Anksčiau neabejotinai buvusios geresnės sąlygos jiems susirasti gyvenimo vietą ir maistą. Dabar žvirbliai perplasnoją į miestus.
Manau, tas ornitologas kiek klysta. Kai miestuose iškertami medžiai, naikinami parkai su šimtamečiais medžiais, žvirbliai neberanda perymviečių. Beveik plastmasinės gudobelės ar žemaūgės liepos, turbūt, atkrato poreikį sukti lizdus perėti.
O gal žvirblių, kaip ir kitų paukščių rūšių populiacijų nykimas Lietuvoje labiau sietinas su ekologija? Nes aptinku ir tokius teiginius:
"Mokslininkai su liūdesiu stebi jūros paukščių mitybos grandinę. Kadangi paukštis yra beveik mitybos grandinės viršūnėje, tai toji tarša akumuliuojasi kiekviename mitybos lygmenyje - iš moliuskų į žuvis, iš žuvų aukščiau ir taip toliau, tai paukštis sulesa visą tą kenksmingų medžiagų porciją, kuo buvo mitę jų maistai", - tikino mokslininkas. Jis jau buvo paskaičiavęs, kad per pastaruosius 20 metų net 80-imčia nuošimčių sumažėjo Baltijoje žiemojančių paukščių. Pasak to mokslininko, sunkieji metalai atsiliepia paukščių reprodukcijai. Mažėja kiaušinių dėčių skaičius, mažėja jų išsiritimas, didėja jauniklių žūstamumas.
Na, žvirbliai ne jūros ir jos pakrantės paukštuliai. Bet gamtos visokeriopa tarša gali būti ir žvirblių populiacijos nykimo priežastis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą