Gyvenimas pro langą: šiokia tokia odė MAMAI

34-oji istorija: šiokia tokia odė MAMAI

Šeštadienis, gegužės 2 d.

Gyvenimas pro langą - vis tiek gyvenimas. Nors ir apribotas.

Karantininiam dienoraštyje vengiau rašyti apie mus ištikusią "koronę" - ir taip tos informacijos, baugulių, šiurpulių, sąmokslų teorijų - per akis.

Pastebėjau, kad ir klausant radijo ar skaitant ką nors, mano smegeninė streikuoja "virškinti" informaciją. Netgi tuomet, kai skelbiamas vos ne stabilumo įsikūnijimas - nuo to viruso geluonies mirusiųjų skaičius.

Bet smegeninė kaskart įsijungia, kai išgirstu "greitukės" sirenas. Susilaužė koją, ranką, infarktas, insultas, aorta? O tai vėl išjudina, kaip Agatos Kristi sukurtas personažas - detektyvas Puaro nuolat kartoja, pilkąsias ląsteles.

O kiek per tą laiką, kai skaičiuojamos "koronės" aukos, nuo įvairiausių kitų ligų radosi iškeliavusių Anapilin? Ar tokių visai nebėra?

Užčiaupiu srėbtuvę, nes prieš Motinos dieną reikėtų kalbėti ką nors gražaus gražaus. O gražu gražu man yra buvusios kolegės pavyzdys. Nes mačiau, kaip ji ardydavosi tarp darbo ir dviejų sūnų, kai šie augo.

O dabar matau tai, ką sūnūs po daugelio metų mamai grąžina. Sukūrę savo šeimas, tokiu pat, o gal ir dar didesniu (visai kitokios sąlygos) kaip jos kadaise, rūpesčiu apgaubia savo MAMĄ. Dieve padėk, kiekvienai mamai išauginti tokius vaikus - sūnus ir dukteris.

Bet dėl to vaikams reikia "įkrauti" ne tik į skrandukus, planšetes, "debilkas" į rankas, eurus į kišenes, bet ir tai, kas nesveriama, nematuojama - į dūšeles.

Tai įmanoma tik savojo gyvenimo tvarkymo pavyzdžiu, visą gyvenimą kruopščiai lipdytomis šeimyninėmis tradicijomis.

Šeimos židinio kurstytoja, - ak, kaip banaliai skamba. Ypač šiame laikmetyje, kai vaikus auginančios mamos trokšta ir bent kiek asmeninės laisvės, ir tobulėjimo pasirinktame gyvenimo kelyje, ir daug ko trokšta, planšetes, "debilkas" įbrukdamos į rankas jau paūgėjusiems vaikams.

Taip išaugę, patys tapdami mamomis ir tėvais, niekada neturės laiko atsidėti MAMAI. Nuoširdžiai atsidėti, o ne kursuojant tarp taško a ir b, paskubom įbrukti puokštę. Kad ir pačią gražiausią, išradingiausią, daug kainuojančią. Bet - paskubom.

Taip ir lieka neprisėsta prie mamos gal savaitę ruošto staliuko šventei, laukiant sūnaus ar dukros. Taip ir lieka nepasišnekėta "gyvai", ne telefonu ar "skaipu".

Taip, šiemet visai kitokios sąlygos, kai grasinta nelankyti tėvų Velykoms, kad džiaugsmingai su jais ir atžalėlėmis atšvęsti Kalėdas. Perspėjama ir dėl mamų "atakų" per šią Motinos dieną.

Jos dėl to nepyks. Kaip nepykdavo ir ankstesniais metais, aplankytos, kursuojant tarp taško a ir b.

...Tik sielvartaudavo, žiūrėdamos į keliuku ar gatve nurūkstančios mašinos pasturgalį...

Visas „Gyvenimo pro langą“ istorijas galite rasti čia