Rekomendacijas, kokias vietas Lietuvoje aplankyti ir kur išleisti eurus, pristatė vienas įtakingiausių žiniasklaidos kanalų, JAV transliuotojas CNN. Kelionių rubrikoje jis pateikė vienuolika Lietuvą reprezentuojančių lankytinų objektų bei reiškinių.
Didžiausias dėmesys skirtas Vilniui. Lietuvos sostinę siūloma pažinti važinėjant po senamiestį išnuomotu dviračiu ir pakilus virš jos oro balionu. O štai Vilniaus universiteto knygyno "Littera" barokinės freskos ir arkos lyginamos su Bodleiano biblioteka Oksforde. Iš Vilniaus rekomenduojama nuvykti į Trakus - pasigrožėti pilimi Galvės ežero saloje ir sužinoti šalies istoriją, paragauti tradicinio karaimų patiekalo - kibinų.
Aplankyti Kauną amerikiečiams siūloma dėl vienintelės priežasties - krepšinio. Anot CNN, Žalgirio arena - geriausia vieta pasižiūrėti, kaip lietuviai žaidžia krepšinį namuose.
Tarp lankytinų vietų išskirtas unikalus Etnokosmologijos muziejus Molėtų rajone ir jo observatorija, kurioje galima pasižvalgyti į žvaigždes pro vieną didžiausių Europoje teleskopų. Druskininkai į sąrašą pateko dėl to, kad turi visus metus veikiančią, vieną didžiausių uždarų slidinėjimo arenų pasaulyje.
Kuršių nerijos nacionalinis parkas ir Neringa amerikiečiams atrodo "mistifikuota vieta, kurioje Baltijos jūros pakrantė susitinka su Rusijos siena. Šis Lietuvos objektas, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą, rekomenduotinas dėl smėlio kopų, po kurias klajodami "keliautojai turėtų saugotis ne tik į akis vėjo žarstomo smėlio, bet ir gintaro gabaliukų, kurių nuolat randama Baltijos jūros pakrantėje".
Gintaras - Lietuvos auksas - išskirtas kaip atskiras šalį reprezentuojantis akcentas. Papasakojama legenda apie Jūratę ir Kastytį ir informauojama, jog gintaras - tai per tūkstančius metų suakmenėjusių sakų gabaliukai, iš kurių talentingi meistrai sukuria ką tik nori - papuošalus, šachmatų rinkinius, smuikus ir pan. Apmaudu, tačiau rekomenduotina gintaro dirbinių parduotuvė nurodoma ne pajūryje, o Vilniuje.
Įdomu ir tai, jog Neringa išskirta dar dėl unikalios žiemos pramogos - buriavimo su "Ice Blokart" rogėmis, kuriomis iš Nidos galima pasiekti Ventės ragą.
Amerikiečių verslo žurnalas "Forbes" Lietuvą pareklamavo, įtraukdamas ją į 2015-aisiais lankytinų šalių trejetuką šalia Juodkalnijos ir Namibijos. Leidinys akcentuoja, jog į buvusią Sovietų Sąjungos šalį Lietuvą atvykti tapo daug paprasčiau, nes ji tapo euro zonos nare. Straipsnyje išskiriami UNESCO saugomi mūsų šalies objektai: Vilniaus senamiestis ir Kuršių nerija. Vilniaus senamiestis apibūdinamas kaip "barokinis šedevras ir vienas didžiausių Vidurio ir Rytų Europoje", o Kuršių nerija - "tai 60 mylių kvapą gniaužiančių paplūdimių, kurie tęsiasi į pietus ir įsilieja į Rusijos valdomą Kaliningrado sritį. Kadaise buvęs itin miškingas pusiasalis dabar yra visos šalies pasididžiavimas, čia galima rasti didižiausias Europoje slenkančias smėlio kopas."
Lietuva - "Europos paslaptis"
Didžiausias pasaulyje kelionių gidų leidėjas "Lonely Planet" Lietuvą apibūdino kaip "vieną geriausiai saugomų Europos paslapčių" ir įtraukė į rekomenduojamų aplankyti šalių dešimtuką. Lietuva jame užėmė trečiąją poziciją, po Singapūro ir Namibijos.
Tinklalapyje teigiama, jog tapus euro zonos nare Lietuva "žengė paskutinį žingsnį nuo sovietinės respublikos (ne savo noru) visateisės Europos valstybės link. Kelionės Lietuvoje taps paprastesnės dėl palengvėjusių elektroninių atsiskaitymų ir lengviau randamų reikiamų bankomatų".
"Lonely Planet" Lietuvos pristatyme taip pat išskiria Kuršių neriją ir Vilniaus senamiestį, o šalį reprezentuojančių objektų dešimtuke yra Kryžių kalnas, Trakų pilis, Grūto parkas, Panerių memorialinis muziejus, Velnių muziejus Kaune, branduolinių raketų bazė Žemaitijos nacionaliniame parke, paukščių žiedavimo stotis Ventės rage, cepelinai bei šaltibarščiai.
Lietuvos pristatyme du kartus paminėtas ir Klaipėdos vardas. Kalbant apie Kuršių neriją, kuri "tęsiasi maždaug 60 km į pietus nuo Klaipėdos iki Rusijai priklausančios Kaliningrado srities" ir nurodant Ventės rago geografines koordinates: "Pelkių iš šlapžemių Nemuno deltoje, į pietus nuo Klaipėdos, yra Ventės ragas", - rašoma "Lonely planet".
Taigi nieko apie Lietuvą nežinantiems užsieniečiams Klaipėda yra tik tarpinė stotelė pakeliui į Kuršių neriją arba Ventės ragą.
Klaipėdai dar reikia augti
"Nemanau, kad Klaipėda yra tarpinė stotelė į Kuršių neriją, - paprieštaravo Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro (TKIC) direktorė Romena Savickienė.
- Žinoma, Vilniaus senamiestis ir Kuršių nerija yra UNESCO paveldo objektai. Klaipėda to nesukurs nei per vienerius, nei per dešimt nei per dvidešimt metų, tačiau Klaipėdoje dar yra daug vietos atsirasti išskirtinesnėms vietoms, atraktyvioms paslaugoms. Visgi dalyvaudami turizmo parodose įvairiose šalyse pastebime, jog susidomėjimas ir noras aplankyti Lietuvą yra didelis ir Klaipėda yra žinoma."
Pokalbininkė įsitikinusi, kad turistų srautas į Klaipėdą ateinantį sezoną išliks toks pat arba didės. Anot jos, uostamiestis teikia prioritetinę svarbą jūriniu transportu, kruiziniais laivais ir keltais atvykstantiems turistams, ir šis srautas pastaraisiais metais ženkliai augo. Praeitais metais, palyginus su 2013-aisiais, kruizinių laivų turistų skaičius išaugo 74 procentais. Iš viso buvo priimti 63 kruiziniai laivai.
Šiais metais sustoti Klaipėdos uoste jau užsiregistravo 52 kruiziniai laivai, 30 iš jų - didieji, o registracija dar tęsis iki kovo pabaigos.
"Tikimės, kad ir šiais metais jis išliks toks pat, o greičiausiai dar padidės. Taip pat keltais atplaukiančių turistų srautas", - sakė R. Savickienė.
Ji mano, kad politinė situacija Rusijoje ir kritęs rublio kursas gali šiek tiek sumažinti turistų iš Rusijos skaičių, tačiau kritimas, anot jos, neturėtų būti didelis.
"Šiamet sausio pradžioje, kaip ir ankstesniais metais, buvo tikrai daug turistų iš Maskvos, Sankt Peterburgo, gal kiek mažiau tik iš Kaliningrado. Gali būti, kad ateinantį sezoną turistų srautas iš Rusijos bus kiek mažesnis, nes dėl nuvertėjusio rublio poilsis Lietuvos pajūryje jiems taps brangokas.
Kita vertus, gana daug Rusijos piliečių jau įsigijo Lietuvos pajūryje nekilnojamo turto - tad tikrai atvyks čia ilsėtis, jeigu ne patys - tai jų artimieji ar giminaičiai. Rusijos rinka iš mūsų turizmo žemėlapio tikrai nėra išbraukta, Lietuvos turizmo departamentas tradiciškai organizuoja mūsų šalies pristatymą turizmo parodoje Maskvoje", - pasakojo R. Savickienė.
Dėl euro įvedimo ir tarptautinės reklamos turistų srautas, anot Klaipėdos TIC vadovės, tikrai neišaugs tiek, kad miestui arba rajonui reikėtų imtis kokių nors specialių priemonių.
"Vos kelios dienos per metus būna, kai apgyvendinimo įstaigos užpildomos maksimaliai. Visada atrasime, kur apgyvendinti svečią. Kitų paslaugų sektorius taip pat visiškai įgalus priimti ir didesnius srautus žmonių. Žinoma, verslas turėtų pasiruošti pasiūlyti daugiau galimybių, kur, ką valgyti, ką veikti ir pirkti miesto svečiams", - sakė R. Savickienė.
Strategijos nekeičia
Klaipėdos savivaldybės Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė taip pat nemano, jog Klaipėda turėtų imtis kokių nors priemonių, jeigu išaugtų turistų srautas.
"Remdamiesi latvių praktika, tikimės jog įvedus eurą, o juo labiau nuskambėjus tarptautinėje žiniasklaidoje, sulauksime daugiau svečių iš užsienio. Tikėtina, jog daugiau turistų bus iš Vokietijos ir kitų Europos šalių, iš kurių Lietuvą lengva pasiekti vandens ar oro transportu.
Taip pat laukiame svečių, kurie atvyks į šiais metais organizuojamas burlaivių regatas, tradiciškai daug turistų sulaukiame ir didžiųjų miesto festivalių metu", - vardino E. Deltuvaitė.
Anot jos, specialios strategijos, susijusios su galimu turistų srauto padidėjimu, neruošiamos. Vedėja sako, kad miesto turizmo infrastruktūros gerinimas, kruizinė laivyba ir turizmo informacijos sklaida yra pagrindiniai prioritetiniai Klaipėdos miesto turizmo plėtros plano punktai ateinantiems dvejiems metams.
Palanga dar laukia
Žinia, jog itin mėgstamas Rusijos turistų Lietuvos pajūrio kurortas - Palanga. Ar nenukentės jis dėl krizės Rusijoje?
Palangos turizmo informacijos centro direktorė Egidija Smilingienė nedrįsta prognozuoti, koks bus sezonas.
"Šiuo metu Palangos viešbučiai rezervacijų vasaros sezonui dar neturi ir net kainų dar nėra nustatę. Jau sulaukėme išskirtinio dėmesio iš Skandinavijos šalių ir tikimės didesnio turistų srauto iš šio regiono. Situaciją su Rusijos rinka kol kas sunku prognozuoti. Manau, kad tendencijos išryškės kiek vėliau - gal balandžio mėnesį", - sakė E. Smilingienė.
Neringa - ne guminė
Eglė Baltranaitė, laikinai einanti Neringos turizmo informacijos centro direktorės pareigas, džiaugėsi ne tik neseniai pasklidusia tarptautine Neringos reklama, bet ir labai reikšmingais šio regiono apdovanojimais. Praeitų metų rudenį Kuršių nerijos nacionalinis parkas pelnė "Green destination" apdovanojimą ir buvo įtrauktas į 2014 metų darnaus turizmo vietovių šimtuką. Taip pat buvo paskirtas "Quality Coast" apdovanojimas, kuris suteikiamas 12-ai mėnesių.
"Šie įvertinimai yra labai gerai žinomi tarp turizmo profesionalų ir skatina mus išlaikyti kokybę. Nepaisant to, jog šiemet pakrantė nukentėjo nuo uragano "Feliksas", iki sezono pradžios ketiname viską sutvarkyti ir pasiūlyti svečiams poilsį Mėlynąja vėliava įvertintuose paplūdimiuose. Atnaujiname viešbučių "Jūratė", "Smiltė" infrastruktūrą, nuo rudens atidarysime dar vieną Nidos meno kolonijos pastatą", - vardijo darbus pokalbininkė.
Anot E. Baltranaitės, pagrindiniais sezono mėnesiais Neringa visada užsipildo, o jeigu padaugės turistų kitais mėnesiais - tai puiku.
"Maksimalus svečių skaičius Neringoje yra 11 tūkstančių vienu metu. Jeigu tokia riba būtų peržengta, turistų priimti tiesiog nebūtų galimybės", - sakė Neringos turizmo centro vadovė.
SKAIČIAI
Klaipėdos turizmo informacijos centras 2014 metais iš viso aptarnavo 101 495 turistus, 2013 metais - 75 667 turistų.
Klaipėdą aplankė turistai iš šių šalių:
Vokietijos - 39,7 proc.
Lietuvos - 11,5 proc.
Rusijos - 5,8 proc.
Italijos - 5,5 proc.
JAV - 4,5 proc.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą