2020-ųjų iššūkiai žiniasklaidai: nuo prarastų pajamų iki dirbtinio intelekto

2020-ųjų iššūkiai žiniasklaidai: nuo prarastų pajamų iki dirbtinio intelekto

Šiandien, gegužės 7-ąją, minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena yra išskirtinė žiniasklaidos darbuotojams, švenčiantiems savo profesinę dieną. Tačiau šiemet įprastą šventės scenarijų, kaip ir visą žurnalistų darbą apskritai, pakoregavo koronaviruso pandemija.

Vietoje gyvų susibūrimų įvairių miestų žurnalistai nufilmavo vaizdo sveikinimus kolegoms, o Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) inicijavo virtualią nuotraukų parodą, atspindinčią žurnalistų darbą šiais metais.

Šią savaitę Klaipėdos žurnalistai planavo rinktis jau į dvidešimtąją, jubiliejinę, šventę ŽENIA (Žurnalistų Entuziastų Nepriklausomų Informatorių Apdovanojimai), tačiau šventę teko nukelti į rudenį.

"Sveikinsime vieni kitus virtualiai. Turėjome įvairių sumanymų, apdovanojimų, bet šventės tikrai neatsisakome, surengsime ją rudenį", - sakė LŽS Klaipėdos apskrities skyriaus pirmininkė Jolanta Beniušytė.

Atidėtos šventės metu planuojama įteikti ir specialų vardinį apdovanojimą už profesionalią žurnalistiką.

Tame pačiame fronte

Pasak J. Beniušytės, žurnalistai pastaraisiais mėnesiais kartu su medikais, sveikatos specialistais ir kitomis tarnybomis dirbo tame pačiame fronte. Svarbu, kad nesustojo darbas - nedingo laikraščiai, neužsidarė portalai. Ji sakė neturinti informacijos, kad Klaipėdos apskrityje būtų koronavirusu infekuotų kolegų, ir tai džiugina.

"Buvo ypač sunku dirbti, kaip ir visiems, kurie stovėjo šiame fronte. Reikėjo informuoti, reaguoti - kolegos šaunuoliai, kad atlaikė. Dirbti reikėjo daug ir psichologinių jėgų, teko atlaikyti informacijos srautą, nežinomybę, apsisaugoti pačiam ir apsaugoti šeimas", - sakė J. Beniušytė.

"Labai džiaugiuosi Klaipėdos žurnalistų bendruomene - tai yra solidarumo pavyzdys, kaip reikia dirbti visiems kartu. Iš pradžių spaudos konferencijose jie net nesilaikė saugių atstumų, nes taip buvo įpratę glaudžiai kartu stovėti", - juokavo žurnalistų organizacijos atstovė.

Ilgus metus sveikatos temomis straipsnius rašiusi J. Beniušytė kolegoms linkėjo sveikatos, stiprybės, energijos.

"Linkiu nesustoti, tobulėti, mokytis, būti solidariems, visomis išgalėmis ginti žodžio laisvę, nebijoti autoritetų, valdžių spaudimo, stengtis išlaikyti stuburą ir laikytis žurnalistinės etikos principų, o skaitytojams - palaikyti tikrą žurnalistiką, žiniasklaidą sunkiu metu - pirkti spaudą, prenumeruoti portalų naujienas", - sakė LŽS Klaipėdos apskrities skyriaus pirmininkė.

Skirtingi iššūkiai

Pasak J. Beniušytės, Klaipėdos apskrityje, kaip ir visoje Lietuvoje, žiniasklaidos situacija yra sudėtinga.

"Yra labai sudėtinga situacija netekus reklamos. Yra paskaičiuota, kad karantino metu laikraščiai neteko maždaug apie 50 procentų pajamų iš reklamos, tai iškart turbūt atsispindi ir žurnalistų atlyginimuose, gali sumažėti ir darbo vietų. Sulaukiau skambučių, kai žurnalistai kreipėsi, kad darbdaviai nori atgaline data sumažinti atlyginimus ir panašiai. Bet pavyko išspręsti šiuos klausimus - taip negalima daryti, reikia visiems tartis ir išgyventi šį laikotarpį.

Kol kas dar laikosi, eina laikraščiai, dirba portalai. Manau, po karantino išryškės tikrosios finansinės bėdos.

Manau, labai pagelbėtų žurnalistų, leidėjų, redaktorių solidarumas, nes, mano akimis žiūrint, labiausiai jo trūksta. Su kolegomis vilniečiais kalbėjome, kad galėtų, pavyzdžiui, portalai pasakyti, jog vienai dienai sustabdo naujienų srautą, ir pasiūlytų žmonėms skaityti spaudą, pirkti laikraščius. Tokio solidarumo norėtųsi. Galbūt tai skamba kaip utopija, bet kodėl gi ne. Yra pavyzdžių, kaip spauda susivienydavo, pavyzdžiui, prieš 30 metų Lietuvai atgavus nepriklausomybę, rengdavo įvairias akcijas."

Spausdinti leidiniai turi daugiau išlaidų, nes reikia pirkti popierių, mokėti spaustuvėms, platintojams. Ėmė šlubuoti pristatymas, dėl karantino apribotas pardavimas, daug popierinės spaudos skaitytojų yra vyresnio amžiaus, kurie karantino metu nebenueina iki parduotuvės, tad spausdintam žodžiui bus sunkiau išsilaikyti.

J. Beniušytės teigimu, kalbama, kad valstybė žada žiniasklaidą paremti milijonu eurų. Tačiau tuomet iškyla klausimas, kaip ši parama žiniasklaidai turi būti skirstoma, kad tai nebūtų jos pirkimas prieš rinkimus.

"Čia irgi yra didelis pavojus. Turi būti atskirtos viešinimo paslaugos nuo paramos.

Norisi skaidrumo, aiškumo, kad tai yra parama, o ne noras kontroliuoti.

Ne veltui šiemet skatinama kovoti už laisvą žodį, už laisvą žiniasklaidą. Norime išlikti nepriklausomais žurnalistais, demokratijos gynėjais", - pabrėžė LŽS Klaipėdos apskrities skyriaus pirmininkė.

Jos manymu, nauju iššūkiu labai greitai gali tapti dirbtinis intelektas, kuris jau čia pat, kaip ir sparčiai plintančios netikros naujienos ("fake news").

"Technologijos atneša daug naudos, bet gali pridaryti ir bėdos. Reikia sugebėti tai suvaldyti, išmanyti naujoves, saugotis rizikų iš visų pusių. Reikia stebėti, kas pas mus ateina iš kitų šalių.

Reikia kritinio mąstymo, kritinio žvilgsnio. Pastebiu, kad mūsų šalies žiniasklaidoje labai skubama kopijuoti ir publikuoti informaciją iš socialinių tinklų. Norėtųsi daugiau analizės, gilesnio žvilgsnio, neiti lengvu keliu, nes žmonės nori gero produkto ir reikia gerbti savo skaitytojus", - mintimis dalijosi J. Beniušytė.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder