Ala ir Georgijus Merkulovai pagaliau turėtų gauti pensijas

Ala ir Georgijus Merkulovai pagaliau turėtų gauti pensijas

Klaipėdiečiai Ala ir Georgijus Merkulovai, dešimt metų kovoję dėl savo pensijų, kurias užsidirbo Lietuvoje, tačiau negalėję jų gauti, pagaliau sulaukė gerų žinių.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas panaikino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Klaipėdos skyriaus skundžiamus sprendimus, kuriais atsisakyta skirti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją A. ir G. Merkulovams bei įpareigojo VSDFV Klaipėdos skyrių per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą skirti pareiškėjams valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją.

Teismas administracinės bylos dalį dėl VSDFV sprendimų, kuriais pareiškėjų skundai buvo išnagrinėti išankstine ne teismo tvarka, panaikinimo nutraukė, kadangi teisines pasekmes pareiškėjams sukėlė būtent VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimai. Iš VSDFV Klaipėdos skyriaus į valstybės biudžetą priteista 2250,00 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų už pareiškėjams suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

VSDFV tvirtino, kad A. Ir G.Merkulovams lietuviškos pensijos nepriklauso tik todėl, kad jie buvo išvykę gyventi į Ukrainą, o po to vėl grįžo į Lietuvą.

Šešerius metus Ukrainoje gyvenę sutuoktiniai Lietuvos pilietybės neatsisakė. Ukrainietiškų pensijų A. Ir G. Merkulovai atsisakė ne tik dėl to, kad jos gerokai mažesnės už lietuviškas, bet ir dėl to, kad lietuviškas jie buvo sąžiningai užsidirbę Lietuvoje.

Remdamasis Konstitucinio teismo praktika, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatomis teismas konstatavo, kad pareigą pareiškėjais rūpintis ir senatvės pensiją mokėti įgijo ne Ukraina, o Lietuva. Šiuo atveju Ukraina, 1994-09-27 Susitarimo tarp Lietuvos vyriausybės ir Ukrainos vyriausybės „Dėl bendradarbiavimo pensinio aprūpinimo srityje" ir 2001-04-23 Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl socialinės apsaugos pagrindu įsipareigojo rūpintis atvykusiais Lietuvos piliečiais ir asmenimis, kurie įgijo socialines garantijas Lietuvoje. Teismo vertinimu tai nereiškia, jog pareiškėjams išvykus iš Lietuvos, Lietuva neteko pareigos pareiškėjais rūpintis jiems sugrįžus iš Ukrainos, nes tokia pareiga Lietuvos valstybei kyla iš Konstitucijos 52 straipsnio. Nagrinėjamos bylos kontekste Teismas pažymėjo, kad remiantis konstitucinio teismo praktika, tais atvejais, kai Seimo ratifikuotoje įsigaliojusioje tarptautinėje sutartyje įtvirtintas teisinis reguliavimas konkuruoja su nustatytuoju Konstitucijoje, tokios tarptautinės sutarties nuostatos taikymo atžvilgiu neturi pirmumo. Konstatuota, kad 2001-04-23 Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl socialinės apsaugos 33 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad pensijos, paskirtos iki šios sutarties įsigaliojimo, neperžiūrimos, konkuruoja su Konstitucijos 52 straipsnyje laiduojama asmenų teise į pensiją, todėl nagrinėjamoje byloje neįgyja pirmumo prieš teisinį reguliavimą, įtvirtintą Konstitucijoje.

Teismas išaiškino, kad nagrinėjamoje situacijoje nebeliko tų aplinkybių, dėl kurių senatvės pensijų mokėjimą pareiškėjams pagal galiojusį susitarimą buvo perėmusi Ukraina, t. y. pareiškėjai 2003 m. birželio mėnesį grįžo į Lietuvą, deklaravo savo gyvenamąją vietą ir čia nuolat gyvena, nuo 2003 metų negaudami senatvės pensijų. Šių aplinkybių pagrindu, Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje, esant tarptautinės ir nacionalinės teisės konkurencijai, siekiant užtikrinti Konstitucijoje laiduojamą teisę gauti senatvės pensiją, turi būti taikomas Konstitucijoje įtvirtintas teisinis reguliavimas.

Sprendimas yra neįsiteisėjęs ir per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Sidebar placeholder