Apie incidentą Būtingėje pranešęs inspektorius – nušalintas

Apie incidentą Būtingėje pranešęs inspektorius – nušalintas

Nauji valdantieji patyrė dar neregėtą pavaldinių akibrokštą – iš tarnybos vejamas aplinkosaugininkas, kuris ministrui Simonui Gentvilui suteikė informacijos apie incidentą Būtingės terminale.

Paskutinėmis praėjusių metų dienomis buvo pranešta apie iš Būtingės terminalo į Baltiją išsiliejusią naftą.

Incidentas esą nepadarė didelės žalos gamtai – teršalų dėmė išsisklaidė jau kitą dieną.

Bet Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Jūros aplinkos apsaugos vyriausiasis specialistas Donatas Bagočius šį įvykį prisimins ilgai.

Aplinkosaugininkas buvo nušalintas nuo pareigų dėl galimai padaryto šiurkštaus nusižengimo – gauta tarnybine informacija apie jūroje išsiliejusius teršalus jis esą pasidalijo su trečiaisiais asmenimis.

Kas tie tretieji asmenys, kuriems D.Bagočius pranešė apie padarytą žalą gamtai? Kaip išsiaiškino „Lietuvos rytas“, tai aplinkos ministras S.Gentvilas ir aplinkosaugininkui paskambinęs jo patarėjas Marijus Gailius.

Aplinkos apsaugos departamentas yra Aplinkos ministerijai pavaldi įstaiga.

Departamentas pirmadienį pranešė pradėjęs du tarnybinius patikrinimus – dėl medžioklės plotų perdalijimo ir dėl taršos incidento Baltijos jūroje.

Esą neįvardijamas pareigūnas atostogų metu gavo tarnybinės informacijos apie jūroje išsiliejusius teršalus ir ja pasidalijo su trečiaisiais asmenimis, o tai galimai apribojo galimybes ateityje imtis teisinių veiksmų teršėjo atžvilgiu.

Nušalintasis netyli

Departamento tyrėjų akiratyje atsidūręs asmuo yra aplinkos inžinerijos mokslų daktaras D.Bagočius.

Jis „Lietuvos rytui“ patvirtino, kad metų pabaigoje buvo nušalintas nuo pareigų – specialistui sustabdytas algos mokėjimas, iš jo perimtas kompiuteris, dokumentai.

Tai atsitiko netrukus po to, kai D.Bagočius visiems departamento darbuotojams tarnybiniu elektroniniu paštu pranešė, jog ketina surašyti administracinių nusižengimų protokolą departamento direktoriaus pavaduotojui Jurgiui Kazlauskui.

Inspektorius pranešė, kad J.Kazlauskas jam trukdė vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę ir taip galbūt pažeidė Administracinių nusižengimų kodeksą.

Nusiųsti departamento direktoriaus pavaduotoją į teismą pavaldinys grasino tuo atveju, jei vadovybė nesiims veiksmų dėl J.Kazlausko, kuris esą yra nekompetentingas, nesuvokia situacijos, priekabiauja prie kontrolę vykdančio pareigūno, be to, galbūt atstovauja lobistams.

Užkliuvo pokalbis su patarėju

Kas taip užrūstino aplinkosaugininką, kad jis drįso grūmoti savo viršininkui?

Pasirodo, tą dieną, kai buvo pranešta apie incidentą Būtingėje, Jūros aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas sulaukė skambučio iš Vilniaus.

Aplinkosaugininkui paskambinęs ministro S.Gentvilo patarėjas M.Gailius domėjosi incidentu ir gamtai padaryta žala.

Jam D.Bagočius išklojo viską, ką žinojo.

„Lietuvos ryto“ žiniomis, inspektorius paaiškino, kad pilotai nustatė, jog į jūrą išsiliejusios naftos dėmė gali būti apie 400 tūkst. kvadratinių metrų, o taršos dydis gali siekti apie 480 litrų.

D.Bagočius ministro patarėją įspėjo, jog tai subjektyvus vertinimas, bet kitų duomenų tarnyba neturi – bendrovės „Orlen Lietuva“ atstovai tikslesnės informacijos apie išsiliejusius teršalus esą nepateikė.

Bet šis aplinkosaugininko pokalbis su ministro patarėju kažkodėl labai sudomino departamento direktoriaus pavaduotoją J.Kazlauską.

D.Bagočius netrukus sulaukė reikalavimo pasiaiškinti, kodėl atsiliepė į ministro patarėjo skambutį ir jam pasakė apie taršos dydį.

Aplinkosaugininkas mano, kad departamento vadovybė tokių parodomųjų veiksmų ėmėsi galbūt siekdama užkardyti tyrimą atliekančių ekspertų bendravimą su ministru ir ministerija.

Ministro komanda stebisi

Departamento vadovybės reakcija pribloškė ir S.Gentvilą. Pradėtą tarnybinį patikrinimą ministras įvertino neigiamai.

„Tai netoleruotina. Visiškas absurdas, kai mokslininkas tampa kaltas dėl bendrovės sukelto incidento.

Normaliai ne mokslininkai ar ekspertai, remdamiesi prielaidomis, turėtų teikti informaciją apie žalos mastą, o teršėjas.

Bet „Orlen Lietuva“ kol kas jos neįvardija ir tai nėra normali situacija.

Ministro nuomone, departamentas neturėtų virsti uždara statutine įstaiga, lyg koks Valstybės saugumo departamentas.

Pateikta informacija nesudaro valstybės paslapties ir nėra tokia, kuri negalėtų būti atskleista ministrui ar jo patarėjui.

Mes esame nauji žmonės ir dar gerai nežinome, kaip veikia departamento vidinė tvarka, bet principinė ministro nuostata yra tokia, kad departamentas neturi veikti kaip policija.

Ji turi būti atviresnė kontrolės įstaiga“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo ministro patarėjas M.Gailius.

Anot patarėjo, įvykus incidentui Būtingėje, kurį laiką buvo neaišku, kokie kiekiai naftos galėjo būti išsilieję į jūrą: „Tuo metu ėmė sklisti gandai apie milžiniškus išsiliejusios naftos kiekius ir galimą ekologinę katastrofą.

Tą informaciją reikėjo tikrinti, todėl susisiekta su mokslininkais, kurie bent šį tą preliminariai galėjo pasakyti.“

Apytikslę informaciją apie išsiliejusių teršalų kiekį pavyko gauti iš kelių mokslininkų, bet M.Gailius ypač vertina D.Bagočiaus kompetenciją, jo pateiktas preliminarus situacijos vertinimas buvo gana tikslus.

Patarėjas apgailestavo, kad specialistas tapo atpirkimo ožiu.

Niekas negali kištis?

Bet Aplinkos apsaugos departamento direktorei Olgai Vėbrienei dabar patarinėjantis buvęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kancleris Karolis Vaitkevičius laikosi kitokios pozicijos.

„Tarnybiniai duomenys, susiję su patikrinimais, yra jautrūs ir atskleisti jie gali užkirsti kelią departamentui imtis teisinių veiksmų prieš pažeidėjus.

Tretieji asmenys neturi kištis į departamento pareigūnų atliekamus patikrinimus, o pareigūnai negali teikti tarnybinių duomenų tretiesiems asmenims.

Bandymas paveikti pareigūnus yra netoleruotinas, neišskiriant kas tai bando padaryti“, – tvirtino departamento vadovės patarėjas.

Be to, K.Vaitkevičius pabrėžė, kad viena yra žinia apie įvykį, kurią svarbu žinoti visuomenei, ministrui ir visiems kitiems, o kas kita – tarnybinė informacija apie tyrimą, į kurį esą niekas negali kištis.

Paklaustas, ar tai reiškia, kad aplinkos ministras ir jo komanda rinko informaciją ne tik apie incidentą, bet ir neteisėtai kišosi į tyrimą, patarėjas samprotavo mįslingai: „Aš to nežinau. Nes nežinau, kas yra tretieji asmenys. Kai bus baigtas tyrimas, bus ir paaiškinimas.“

Bet vėliau K.Vaitkevičius vis dėlto pripažino, kad asmenis, kuriems teikė tarnybinę informaciją, savo laiškuose įvardijo pats D.Bagočius. Jo laiškuose, dėl kurių ir buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, minimas būtent S.Gentvilas ir ministro patarėjas.

Abejonės dėl skaidrumo

Beje, įdomus sutapimas – iki šiol neregėtą principingumą Aplinkos ministerijai pavaldaus departamento vadovė ir jo pavaduotojas ėmė rodyti sulaukę S.Gentvilo kritikos.

Dėl pokalbio su ministro patarėju D.Bagočiui buvo nurodyta pasiaiškinti tą pačią dieną, kai „Lietuvos ryte“ pasirodė publikacija apie galimai neskaidriai suburtą departamento vadovybę.

Kaip buvo skelbta, O.Vėbrienė savo pavaduotojais bei patarėjais pasiskyrė bičiulius ar buvusius bendradarbius, apdalijo juos solidžiais priedais.

Antai vos gegužę į departamentą iš Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos dėl tarnybinės būtinybės perkeltas J.Kazlauskas pavaduotoju tapo be jokio konkurso.

Buvęs Seimo nario Tomo Tomilino padėjėjas prieš tai buvo paskirtas Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vyresniuoju specialistu, tačiau jau kitą dieną tapo šio skyriaus vedėju.

Kurį laiką tuo pat metu jis dirbo ir departamente, ir Ginčų komisijoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nepaisant to, J.Kazlauskui prie algos dar yra skirtas ir 20 proc. priedas už jo funkcijose nenumatytą veiklą.

Komentuodamas situaciją jam pavaldžioje įstaigoje S.Gentvilas suabejojo, ar joje vykę kadriniai sprendimai buvo skaidrūs.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder