Aplinkos monitoringas sukėlė kritikos bangą

Kasmetinę aplinkos monitoringo ataskaitą pristatinėjęs Darnaus vystymo instituto atstovas Ramūnas Markauskas susirinkusiems priminė, jog vykdyti oro, triukšmo, dirvožemio ir paviršinių vandens telkinių bei maudyklų vandens tyrimai. Tyrėjai uostamiestyje pasirodydavo kartą į ketvirtį - vasarį, balandžio pabaigoje, rugpjūtį ir lapkričio pabaigoje.

Stebint oro kokybę buvo užfiksuota, jog toksiško azoto dioksido ribinė reikšmė (40 mikrogramų kubiniame metre) labai mažai buvo viršyta Šilutės pl. (ties Kuncų g. gyvenamaisiais namais) ir Smiltelės bei I. Simonaitytės gatvių sankryžoje (prie gyvenamojo namo), tačiau kitose keliolikoje tirtų vietų viršijimo neužfiksuota.

Triukšmo monitoringo rezultatai kiek liūdnesni. Matuodami triukšmą tyrėjai rėmėsi dienos, vakaro ir nakties metu fiksuotais rodikliais, tad suvedus duomenis paaiškėjo, jog ribinis garso dydis buvo viršytas net 33 vietose iš 42. Triukšmingiausioje aplinkoje gyvena Kretingos gatvės gyventojai prie geležinkelio, taip pat šalia Atgimimo stotelės, Biržos tilto, Smiltelės ir Vingio gatvių sankryžos įsikūrę miestelėnai.

Rasta daugiau metalų

Daug kritikos susirinkusieji bėrė dirvožemio tyrimams. Nors mokslininkai paplūdimių ir maudyklų 3 stebėjimo vietose sunkiųjų metalų ir neorganinių junginių koncentracijos neviršijo nustatytų ribinių verčių, kritikos susilaukė naftos produktų koncentracijos tyrimas.

"Ar galima užskaityti tyrimą dėl naftos produktų taršos? Numatyta riba yra 30, bet prietaisas matuoja nuo 50 vienetų", - pastebėjo konservatorius Arūnas Barbšys.

Pristačiusieji monitoringą nesugebėjo atsakyti, kokiu būdu atliekamas tyrimas. Esą dalį aplinkos tyrimo darbų vykdė subrangovai savo laboratorijose, tad tik jie galėtų pakomentuoti, kodėl prietaisai matuoja nuo minėtos ribos.

Beje, tam tikrose miesto vietose užfiksuoti metalų koncentracijos viršijimai. Pavyzdžiui, sidabro kiekis dirvožemyje buvo per didelis prie Sendvario pagrindinės mokyklos, Psichikos sveikatos centro ir kitur. Chromo kiekis viršytas ties Vitės pagrindine mokykla, privačia mokykla "Vaivorykštės takas", Klaipėdos universiteto Jūreivystės ir Tęstinių studijų institutais, Paslaugų ir verslo mokyklos stadione. Tose vietose viršyta ir kitų metalų koncentracija.

Dešimtyje vietų buvo vykdomas ir paviršinių vandens telkinių monitoringas. Lentelėse labiausiai išsiskiria Mumlaukio ežeras, kuriame užfiksuotas didžiausias amonio, fosforo ir fostatų, chlorofilo kiekis. Vienu tyrimo momentu ežere buvo fiksuotas didžiausias koliforminių bakterijų skaičius ir kt. Visgi nė viename uostamiesčio vandens telkinyje kokių nors chemikalų ar gyvių ribinės vertės neviršytos.

Taip pat buvo tiriama vandens kokybė maudyklose Melnragėje ir Smiltynėje, tačiau ir ten normas viršijančios taršos neaptikta.

Remiasi dokumentais

Kaip ir kasmet, daugiausia diskusijų kilo dėl tyrimo vietų pasirinkimo. Monitoringo programa, kurioje nurodyta, kas ir kuriuose taškuose turi būti tiriama, kokia metodika turi būti taikoma, yra patvirtinta 5 metams. Ją tvirtina Taryba, tad, pasak pačių mokslininkų, jų laisvė yra gana apribota.

Pristatyme dalyvavęs Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Alfredas Šepštas tvirtino, jog aplinkos monitoringas atliekamas valstybės mastu, taip pat tyrimus savo teritorijose daro ir verslininkai.

"Savivaldybė turi apsispręsti, kokie taškai aktualūs. Kam tirti ten, kur tiria valstybė ar bendrovės? Nebent jomis nepasitikima. Atsižvelgiant į vykdomus monitoringus reikėtų ieškoti aktualių miestui taškų ir kur tyrimai neatliekami", - sakė A. Šepštas.

Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Povilanskienė teisinosi, jog susirinkusiųjų teikti siūlymai keisti monitoringo principus sunkiai įgyvendinami, kadangi monitoringo programa sudaroma pagal Aplinkos ministerijos taisykles.

"Perkame programą remiantis dokumentais, o laimėjusi mokslo įstaiga pasako ir nustato geriausius metodus bei kokie taškai turi būti tiriami. Po to vertiname mes, išsakome savo nuomonę ir su programa einame į Tarybą", - aiškino R. Povilanskienė ir pridūrė, jog rengiant kitą 5 metų programą (2017 metais) savo pasiūlymus dėl tyrimo vietų galės teikti visuomenė ir politikai.

Turės pakartoti?

Kritikos paberta ir dėl nepalygintų skaičių su ankstesnių tyrimų duomenimis. Pranešta, esą "Savivaldybės "kompiuteristai" nesugebėjo suvesti" anksčiau Klaipėdos universiteto vykdyto monitoringo duomenų, tad jie pateikiami atskirai ir nelyginami.

Strėlės mestos ir dėl netikslumų ataskaitoje (neteisingų ar sumaišytų vietovių pavadinimų, vietų, kuriose dėl užstatymo, pavyzdžiui, nebeįmanoma atlikti dirvožemio tyrimų ir pan.). Ataskaitą pristatę šiauliškiai teisinosi, jog netikslumai į ataskaitą persikėlė iš Savivaldybės pateiktos programos, kuria jie privalo remtis.

"Mūsų specialistai nėra įpareigoti nustatinėti visus metodus. Tam yra perkama programa, ją patvirtina Aplinkos ministerija ir Aplinkos apsaugos agentūra. Tuo vadovaujantis atliekami visi šie tyrimai. Reikia patikrinti precedentą apie tuos rodmenis ir įsitikinti - "pakelti" programą ir pasižiūrėti, ar viskas atlikta teisingai. Jei ne, rangovas turės pakartoti šituos tyrimus", - kilus ginčui dėl tyrimo metodų bandė raminti Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.