Apsilankė su užsieniečiu draugu Klaipėdos zoologijos sode ir neištvėrė: uždarykite šią Lietuvos gėdą

Lankytojos teigimu, ji nusprendė netylėti, kai perskaitė „Delfi“ nuomonę apie padėtį Klaipėdos zoologijos sode.

„Teko ir man apsilankyti šiame sode šių metų liepos pradžioje. Vaizdas tikrai kraupus. Lankiausi su draugu užsieniečiu – ir tiek aš, o ypač jis, buvo pakraupęs, kad tokia vieta gali egzistuoti Europos Sąjungoje. Keletą minučių pabuvę išėjome, dabar gailiuosi, kad nepadariau ten nuotraukų, tiesiog tuo metu manyje virė pyktis ir apėmė neviltis“, – prisiminė mergina.

„Norėjau ir aš paviešinti savo nuomonę anksčiau, bet kaip visada galvoji, ką vienas žmogus gali. Kai pamačiau tą tekstą, nusprendžiau nebetylėti ir aš“.

Ji pasakojo, kad tik įėjus į zoologijos buvo galima matyti praplikusiais šonais jūrų kiaulytes ir spėliojo, ar ne grybelinė infekcija gyvūnėlius buvo užpuolusi.

„Ožkos narve ant cemento plytelių, žmonės joms skynė žolę iš anapus tvoros. Jos atrodė ligotos, per šonus persišvietę šonkauliai. Toliau paėjus mačiau dar daugiau gyvūnų, laikomų tiesiog ant cemento. Gardai baisūs, viskas aplinkui smirdi. Teko matyti netgi šunį aptvare, kas visiškai nesuprantama zoologijos sode. Prie narvo buvo primėtyta geležių. Tiek gyvūnams, tiek lankytojams sąlygos baisios. Aikštelė su krūva baisių gardų!“, – baisėjosi ji.

Mergina akcentavo, kad tikrai negina Kauno zoologijos sodo, kur situacija panaši, tačiau kai teko lankytis ne viename zoologijos sode užsienyje, tokių dalykų ten nematė.

„Padėkite uždaryti šitą Lietuvos gėdą! Prisegu kelias nuotraukas, kurias gavau iš pažįstamos. Matysite, kad mano pasipiktinimas ir liūdesys nėra išgalvotas.“

Lankytojai – ne specialistai

„Delfi“ susisiekė su Klaipėdos zoologijos sodo vadovu Edvardu Legecku, kuris atmetė lankytojos išsakytas pretenzijas. Jo teigimu, tokius dalykus turi spręsti specialistai, o ne prašalaičiai.

„Palikime tuos klausimus specialistams. Jeigu žmogui atrodo, kad taip yra, nereiškia, kad taip iš tikrųjų yra. Mes turime ne vieną šunį, o apie dvidešimt, visi jie yra prižiūrimi, šeriami ir kažkaip iš bado nenudvėsė. Visi jie nudvėsė nuo senumo. Aišku, dabar į Lietuvą atėjo mada labai rūpintis šunimis, tuomet žmogus ar supranta, ar nesupranta visais rūpinasi“.

Paklaustas, ar iš tikrųjų ožkas maitino žmonės skinta žole, jis nurodė, kad taip daroma specialiai, mat tada lankytojai turi darbo.

„Mes leidžiame šį dalyką daryti, netgi savo batonus parduodame žmonėms, kad jais galėtų šerti. Jie noriai šeria ir turi tokią atrakciją, aš tikrai tokiame elgesyje nematau nieko blogo. Dėl to, kad gyvūnai gali atrodyti sulysę, dabar vasara, bet tikrai nėra, kad nebūtų maitinami“.

Kaltinimą dėl praplikusių jūrų kiaulyčių E. Legeckas atrėmė tuo, kad kai kurios iš jų maitina jauniklius, todėl taip atsitinka. Taip pat paaiškino, kad jos tėra parašas laukiniams gyvūnams.

„Taip pat turime ir vieną kitą jūrų kiaulytę, kuri yra atsivedusi vaikų ir po visų tų žindymų praplinka, bet mes galime nuraminti žmones, kad jūrų kiaulytės yra laikomos gyvūnų pašarui. Jos yra pašaras, ne ekspozicijos dalis. Taip ir triušiai, ožkos, avinai – visi jie yra plėšrūnų pašaras. Laikome šiuos gyvūnus garduose ir ganome, kol turime kuo šerti, taip pat iškart neatiduodame, o būna patelės nėščios, atsiveda jauniklių, tuomet galime pamaitinti daug geresne mėsa.“

Vadovas taip pat piktinosi, kad lankytoja nesugebėjo net įvardinti, kokios rūšies apleistą ožką matė, o jau skundžiasi žiniasklaidai.

„Čia taip pat kaip gėjų parado atveju – jeigu žurnalistai nekreiptų dėmesio, tuomet ir nebūtų daromi tie paradai, nes niekam būtų neįdomu. Taip ir čia – žmogus nori pasirodyti protingas, bet pats net nesupranta apie ką kalba. Gyvūnų rūšis tikrai galima žinoti, jei jau nežinoma reglamento, kuriuo mes remdamiesi jas ir laikome. Taip pat ir dėl šunų – jie turėtų gyventi arba būdoje, arba voljere, mažučiai gali ir namuose. Tačiau dabar mes visi žinome teises, bet ne pareigas“, – teigė jis.