Turizmo specialistai sutinka, kad tai gali būti patrauklūs objektai, nes žmonės vis labiau ieško poilsio gamtoje. Tačiau šiuos objektus reikia padaryti bent jau pasiekiamus, nes per brūzgynus ryžtasi keliauti ne dažnas.
Miškas, pasodintas žmonių
Visai neseniai vykusios nemokamos ekskursijos metu Klaipėdos krašto kultūros paveldo išsaugojimo fondo direktorius, Karklės bendruomenės pirmininkas Arvydas Urbis susirinkusiems klaipėdiečiams pasakojo, kad po Septynmečio (1757-1763 m.) karo Klaipėda buvo nuniokota Rusijos kazokų taip, kad buvo iškirsti paskutiniai aplink ją augę miškai. Tuo metu iš jūros į krantą buvo pradėtas mesti didelis kiekis smėlio ir didžiulės teritorijos buvo juo užpustytos. Pasak A. Urbio, pustomas smėlis tuo metu jau buvo pasiekęs net dabartinę Lietuvininkų aikštę. O vieta, kur dabar stovi Klaipėdos universiteto miestelis, net buvo vadinama smėlio dykvietėmis, ten jau buvo kopos.
Tad 1765 m. Prūsijos karalius Frydrichas II išleido įsaką apsodinti pajūrį mišku. Tačiau buvo atvejų, kai ūkininkai priešinosi, kad būtų užsodintos jų pajūrio pievos, kuriose jie ganė savo gyvulius ir tiekė miestui maistą.
Rašyti komentarą