Žiniasklaidos organizacijos siūlo griežtinti tvarką dėl baudų skyrimo, atsisakius suteikti informaciją žurnalistams

Šie pakeitimai siūlomi, nes dabartinė tvarka yra neefektyvi – ginčų nagrinėjimas užtrunka pernelyg ilgai, todėl praktikoje dėl baudų skyrimo beveik nesikreipiama, nors žurnalistai neretai negauna informacijos, būtinos jų darbui.

Tai siūloma Viešosios informacijos etikos asociacijos (VIEA) Seimo Kultūros komitetui pateiktose pataisose, kurias palaiko Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Interneto žiniasklaidos asociacijos, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija, Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacija, Lietuvos žurnalistų draugija, asociacija „Nacionalinė spauda“, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Lietuvos regioninių televizijų asociacija.

Taip siekiama užtikrinti veiksmingą žurnalistų teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų, kad visuomenė būtų laiku ir visapusiškai informuojama.

Žiniasklaidos organizacijos atkreipia dėmesį, kad žurnalistams vis dažniau tenka susidurti su nepagrįstu institucijų atsisakymu pateikti informaciją arba vilkinimu ją pateikti. Pagal dabar galiojančią tvarką, tokius sprendimus galima skųsti tik administracinių ginčų komisijai ar teismams, todėl procesas užsitęsia, o visuomenei svarbi informacija neretai ją pasiekia pavėluotai arba visai nepasiekia.

Siekiant supaprastinti ginčų dėl informacijos gavimo nagrinėjimą, siūloma įgaliojimus nagrinėti skundus dėl institucijų atsisakymo pateikti informaciją ar jos nepateikimo laiku suteikti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (ŽEIT), taip pat suteikti jai įgaliojimus taikyti administracinę atsakomybę už tokius pažeidimus.

Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, žurnalistai dažnai susiduria su iššūkiais gaudami visuomenei svarbią informaciją iš valstybės ir savivaldos institucijų, kas apsunkina redakcijų darbą informuojant visuomenę.

„Šiandien teisė gauti informaciją dažnai lieka tik deklaratyvi – jei institucija jos nepateikia, žurnalistas susiduria su ilgu ir sudėtingu ginčo keliu, kuris realiai praktikoje neveikia, nes yra pernelyg ilgos ir sudėtingos procedūros. Būtent todėl būtina sukurti greitą, efektyvų ir trumpesnį mechanizmą, kuris užtikrintų atsakomybę už informacijos neteikimą“, – sako L. Bušinskaitė.

Naujienų portalo 15min.lt vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis akcentuoja, kad įstaigos vis dažniau atsisako teikti duomenis žurnalistams iš esmės nesvarstydamos prašymo, o automatiškai prisidengdamos keturių raidžių kombinacija: BDAR. Tokią piktnaudžiavimo praktiką kursto nebaudžiamumas.

„Tikiu, kad atsakomybės įtvirtinimas sumažins atvejų, kai nepagrįstai apribojama visuomenės teisė sužinoti reikšmingą informaciją, o institucijos – pareigą kruopščiai vertinti, ar žurnalistų prašyme yra teisėtas interesas“, - sako V. Beniušis.

Žiniasklaidos organizacijos siūlo peržiūrėti Administracinių nusižengimų kodekse numatytas sankcijas už atsisakymą teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams. Šiuo metu galiojančios baudos yra simbolinės ir nesudaro realios paskatos institucijoms laikytis teisės aktų. Tad siūloma nustatyti griežtesnes sankcijas: 

•    už pirmą pažeidimą – 300–1000 eurų baudą,
•    už pakartotinį pažeidimą – 1000–2000 eurų baudą.

Taip pat siūloma aiškiai įtvirtinti, kad atsakomybė būtų taikoma ir tais atvejais, kai informacija nepateikiama nurodant tik formalius ar nepagrįstus argumentus.

Siūloma numatyti, kad duomenys apie valstybės ar savivaldybių institucijų vadovams skirtas baudas už atsisakymą teikti informaciją būtų registruojami Juridinių asmenų registre, kas didintų jų atsakomybę ir skatintų laikytis atvirumo principų.

Žiniasklaidos organizacijos primena, kad institucijų pareiga teikti informaciją žiniasklaidai yra ne formalus administracinis reikalavimas, o būtina demokratinės valstybės sąlyga. Kai institucijos atsisako bendradarbiauti su žurnalistais arba vilkina informacijos pateikimą, nukenčia visa visuomenė.

„Teisė gauti informaciją regionuose šiandien per dažnai egzistuoja tik popieriuje – realybėje ji stringa kabinetuose“, – sako Lietuvos regioninių radijo stočių asociacijos vadovas Liudas Ramanauskas.

Būtent todėl žiniasklaidos organizacijos skatina įstatymų leidėjus įvertinti pateiktus pasiūlymus ir imtis sprendimų, kurie užtikrintų, kad valstybės ir savivaldybių institucijos laikytųsi Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų, o visuomenės teisė būti informuotai būtų užtikrinta realiai, o ne tik formaliai.