Ar įmanoma gyventi be šiukšlių?

Ar įmanoma gyventi be šiukšlių?

Klaipėdietė pensininkė Bronislava Jurkevičienė tikina nesukaupianti nė vienos šiukšlės, todėl negali suprasti, kodėl ji kas mėnesį turi mokėti už šiukšlių išvežimą.

Pensininkė sakė jau suradusi būdą kaip, nemokėti už karštą vandenį - tiesiog užsuko sklendę ir dabar naudojasi tik šaltu vandeniu. Deja, apgailestauja senolė, nors šiukšlinė jos namuose tuščia ir į konteinerį ji neturi ko išmesti, nuo rinkliavos jos niekas neatleidžia.

"Nėra teisybės. Matau per langą, kokiais didžiuliais maišais kiti žmonės verčia šiukšles į konteinerį. Kiti ir su mašina atveža, o mokame visi panašiai. Tiek aš, kuri nė vienos šiukšlės neišmeta, tiek jie", - piktinosi močiutė.

Kaip įmanoma gyventi nesukaupiant šiukšlių? Pasak B. Jurkevičienės, tai - labai paprasta. Ji pati maisto negamina, nes yra socialiai remtina, tad kasdien jai į namus maltiečiai atveža karšto maisto ir duonos. Esą plastikinius maišelius, kur dedama duona, ji grąžina maistą atvežusiems darbuotojams, kad jie būtų panaudoti dar kartą.

"Jei turiu kokį obuolį, jį suvalgau su visa nuograuža, likusį kotelį išmetu pro langą paukšteliams", - pasakojo moteris.

Esą lygiai taip pat paukščiams galima sulesinti ir smulkiai supjaustytą arbūzo žievę. Tačiau senolė neslėpė kartą susmulkintą arbūzo žievę nuleidusi ir į unitazą. Taip jai atrodo racionaliau nei teršti šiukšlinę.

Nepaisant tokių pastangų, kas mėnesį 29 kv. m ploto bute gyvenanti senolė už šiukšlių išvežimą sumoka 6,12 euro.

"Už ką aš turiu mokėti?", - nesupranta senolė.

Savo ruožtu Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) atstovai primena, kad iš rinkliavos apmokamas ne tik atliekų surinkimas, bet ir visas ekologiškos atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas bei išlaikymas: gamtos neteršiančių sąvartynų statyba, senų sąvartynų uždarymas, pavojingų atliekų surinkimas, rūšiavimas ir dar daugybė su atliekų sektoriumi susijusių darbų. Tad mokėdami rinkliavą gyventojai esą moka ir už švaresnę aplinką prie namų, tyresnį vandenį, grynesnį orą.

"Nėra žmonių, kurie nesukauptų šiukšlių. Tai neįmanoma. Civilizuotame pasaulyje neįmanoma gyventi be atliekų. Kalbos, kad jie nesukaupia šiukšlių - tik žmonių išsisukinėjimai", - kad šiukšlės nėra vien maisto produktų likučiai ar popierius, tvirtina KRATC atstovai.

Skaičiuojama, kad per metus vienas klaipėdietis sukaupia 400 kg šiukšlių, ir šis skaičius pastaruoju metu nemažėja.

Esą nesvarbu, ar daugiau, ar mažiau šiukšlių į konteinerį išmeti, vis tiek konteinerį reikia ištuštinti, tad į kiemą turi atriedėti specialus automobilis, reikia mokėti už kurą, atlyginimus darbuotojams.

Nuo vietinės rinkliavos mokėjimo Klaipėdoje atleidžiama tik tuo atveju, kai įrodoma, jog nekilnojamasis turtas nenaudotas visus metus.

Asmenys, nesinaudojantys turtu visus metus, gali KRATC Vietinės rinkliavos administravimo skyriui pateikti prašymą dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo. Kartu su rašytiniu prašymu reikia pateikti AB "Lesto" pateiktą informaciją apie sunaudotą elektros energijos kiekį bei AB "Klaipėdos vanduo" pateiktą informaciją apie sunaudotą vandens kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 iki gruodžio 31 dienos.

Vietinės rinkliavos administravimo skyrius visus dokumentus pateikia Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentui, kur kiekvienas prašymas nagrinėjamas atskirai.

"Socialiai remtiniems - kompensacijos"

Daiva BERANKIENĖ, Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja:

Seniau, kai tik buvo įvesta vietinė rinkliava už atliekas, sulaukdavome nemažai pasipiktinusių žmonių skambučių, esą jie neturi ko išmesti į šiukšlių konteinerius, nes viską sudegina ar žino kitokių būdų, kur tas šiukšles padėti, todėl nesiruošia mokėti. Jiems primindavome, kad šitaip elgdamiesi jie teršia gamtą ir už tai gali sulaukti baudų. Pastaraisiais metais istorijų, neva namuose nėra nė vienos šiukšlės, nebegirdime.

Socialiai remtini asmenys gali kreiptis į Socialinės paramos skyrių, nes yra nustatyta tvarka, kaip jie gali atgauti pusę sumokėtos vietinės rinkliavos sumos.

Dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos, kai asmenys nekilnojamuoju turtu nesinaudojo visus metus, į Savivaldybę kreipėsi apie 1 300 mokėtojų. Iš jų 1 146 prašymai buvo patenkinti.

 

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder