Ar mokyklos pasiruošusios priimti specialiųjų poreikių turinčius vaikus?

Tačiau surdopedagogė, Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos vadovė Ulijana Petraitienė teigia, kad artėjantys permainų metai kelia daug klausimų, į kuriuos trūksta atsakymų. "Ar pasiruošusios ugdymo įstaigos? Ar pasiruošę mokytojai?" - retoriškai klausė vadovė. Anot U. Petraitienės, būtent pasiruošimas šiems pokyčiams yra vienas iš svarbiausių aspektų.

Integruoti nuo gimimo

"Pasaulyje turime daug pavyzdžių, kai tokia integracija yra normalus, demokratinis procesas. Specialiųjų poreikių turintys vaikai nėra išskiriami. Tačiau šiandien man sunku įsivaizduoti, kaip mūsų ugdymo įstaigos gebės dirbti remdamosi tais demokratiškais pagrindais", - kalbėjo surdopedagogė.

Anot pašnekovės, sudėtinga nuspėti, kada ateis tas laikas, kai sveikieji vaikai nejaus diskomforto būdami šalia negalią turinčių vaikų, priims juos, mokės jiems padėti ir draugaus su jais, o ne atstums ar ignoruos. "Negalių yra visokių. Todėl mūsų, suaugusiųjų, mokytojų, auklėtojų, taip pat ir mūsų tarnybos darbuotojų pareiga yra labai atsakingai žiūrėti į šį procesą", - pasakojo vadovė.

AUTIZMAS. Kad patirtų kuo mažiau streso, šį sutrikimą turintys vaikai privalo turėti savo atskirą erdvę.  Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų lavinimo organizacijos "Elgesio sprendimai" įkūrėja ir vadovė Rita Karvelienė teigia, kad specialiųjų poreikių turinčių vaikų integracija į bendrąją švietimo sistemą privalo būti vykdoma.

"Tačiau tai turi vykti nuo gimimo. Tiek sveiki, tiek neįgalūs vaikai turi augti kartu, matydami ir priimdami vieni kitus. Kol vaikai yra maži, jie neišskiria kitų, nemato ir nesupranta neįgalaus vaiko sutrikimų. Taip pat ir pedagogai bei tėvai turi mokėti suprasti ir priimti kitokius vaikus. Šioje situacijoje dar turime augti. Kalbu ne tik apie vaikus ir jų integraciją, bet ir apie visuomenę bei tėvus", - akcentavo R. Karvelienė.

"Specialiųjų poreikių turinčių vaikų integracijai turi būti sukurtos tam tikros mokymo priemonės, aplinka, specialios metodikos, kaip dirbti su tokiais vaikais, galbūt turės atsirasti net ir gestų kalbos specialistų, kurie padėtų ne tik įsisavinti ugdymo turinį, bet ir nuolat būtų toje vaikų aplinkoje ir padėtų kurti emocinę aplinką, kurioje vaikai nebūtų skirstomi", - R. Karvelienės minčiai antrino U. Petraitienė.

Trūksta specialistų

Kai kurios mokyklos neturi pakankamai specialistų: psichologų, surdopedagogų, logopedų ir t. t. Dėl šios priežasties ugdymo įstaigos, remdamosi Švietimo įstatymu, gali atsisakyti priimti vaikus, turinčius specialiųjų ugdymo poreikių. Todėl, anot U. Petraitienės, vis dar pasitaiko nemažai atvejų, kai tokiais vaikais yra bandoma atsikratyti, jie siunčiami iš vienos įstaigos į kitą.

Kaip vieną iš svarbiausių šiandienos problemų, ugdant kitokius vaikus, R. Karvelienė įvardijo mokytojų padėjėjų nekompetenciją.

"Šiuo metu padėjėjai tikrai neturi reikiamos kompetencijos. Jie paprasčiausiai prižiūri tokius vaikus pamokų metu, dažnai net atlieka už juos tam tikras užduotis. Tai yra pasekmė fakto, kad padėjėjai mūsų šalyje visiškai neturi šiam darbui reikalingų žinių ir dėl to tik dar labiau pablogina ir taip nelengvą neįgalaus vaiko situaciją. O šio specialisto vaidmuo yra itin svarbus - jis turi skatinti specialiųjų poreikių turintį vaiką įsitraukti į klasėje vykdomas veiklas, padėti jam atlikti paskirtas užduotis ir t. t. Todėl toks žmogus turi būti itin tvirtai pasiruošęs šiam darbui", - teigė vadovė.

U. Petraitienė pabrėžė, kad Klaipėdos mieste tokios didelės problemos dėl mokytojų padėjėjų kol kas nėra. Didžiausias jų trūkumas jaučiamas regionuose ir rajonuose.

"Dažnai ten esančios ugdymo įstaigos neturi pakankamai šių specialistų", - pasakojo specialistė.

Integracijos (ne)nauda

Anot U. Petraitienės, yra daug tėvų, kurie pageidauja, kad specialiųjų poreikių turintis vaikas ugdytųsi kartu su kitais, negalios neturinčiais, vaikais. Tačiau R. Karvelienė pabrėžia, kad ne visi kitokie vaikai gali dirbti klasėje.

"Ypač tai būdinga autistiškiems vaikams. Jiems reikia turėti atskirą erdvę. Kitu atveju toks vaikas jausis nesaugus ir patirs dar didesnį stresą. O jeigu dar ir padėjėjas nemoka tinkamai elgtis su tokiu mokiniu, tada situacija yra iš viso labai prasta.

Tačiau, iš kitos pusės, bendraudamas su kitais, negalios neturinčiais, vaikais, specialiųjų poreikių turintis mokinys gauna daug įvairiapusės naudos. Jis gali imti pavyzdį iš kitų vaikų ir tokiu būdu vystytis ir mokytis. Nes jeigu specialiųjų poreikių vaikas aplink save mato tik tokius pačius kaip jis, nebelieka galimybės mokytis kitokio elgesio", - kalbėjo pašnekovė.

U. Petraitienė akcentuoja, kad negalią turinčio vaiko integracija į bendrojo lavinimo mokyklas yra jo kelias į gyvenimą.

"Jam reikės ne tik gyventi visuomenėje, bet dar ir mokėti tai daryti", - pasakojo Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos vadovė.

Nors abi pašnekovės teigia, kad specialiųjų poreikių turinčių vaikų atskirtis Lietuvoje mažėja, U. Petraitienė primena, kad tiek mokyklų bendruomenėms, tiek visuomenei neabejotinai dar reikia tobulėti.

"Manau, jog dar tikrai turime daug ką nuveikti, kad įtraukusis ugdymas taptų norma, nes šiandien tai vis dar yra labiau išimtis", - nuomonę išsakė U. Petraitienė.

Naujų specialistų ruošimas

Birželio 30 dieną Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisą dėl švietimo įtraukties. Dalis įstatymo pataisų įsigalios jau po kelių savaičių - nuo sausio 1 dienos.

"Yra numatyta, kad vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, būtų sudarytos visos sąlygos ugdytis bendrojo ugdymo mokyklose", - apie įstatymo pataisą pasakojo švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys.

Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų Lietuvoje yra apie 40 tūkstančių. 97 proc. šių vaikų jau yra ugdomi bendrojo lavinimo mokyklose. Ir tik 3 proc. (apie 4 tūkst.) mokosi specialiosiose ugdymo įstaigose. Jų Lietuvoje yra 44.

Tačiau, anot viceministro, neišvengta ir problemų, iš kurių viena jau buvo paminėta anksčiau. Tai - specialistų trūkumas.

"Kai kuriose mokyklose labai trūksta psichologų, specialiųjų, surdopedagogų, logopedų ir t. t.

Dėl to, remdamosi Švietimo įstatymu, ugdymo įstaigos gali atsisakyti priimti vaikus, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių.

Būtent dėl šios priežasties 3 proc. tokių vaikų lanko specialiojo ugdymo mokyklas", - kalbėjo A. Plikšnys.

Tačiau panašu, kad ilgainiui ši problema vis dėlto bus išspręsta. Yra numatoma, kad per 4 metus, t. y. iki 2024 metų, bus ruošiami švietimo pagalbos specialistai.

"Pavyzdžiui, ugdymo įstaigoje dirba tik vienas psichologas, o mokinių joje - 400. Tokia pati situacija yra ir su prieš tai minėtais kitais specialistais", - komentavo viceministras.

Šiandien Lietuvoje trūksta 6 096 tokių specialistų. Į šį skaičių įeina mokytojų ir mokinių padėjėjai. Šiuo metu jų yra 4 147, o per ateinančius 4 metus jų turi būti apie 10 tūkstančių. Kasmet papildomai bus ruošiama apie 1 500 naujų specialistų.

Suvienodins darbo krūvius

Dar viena opi problema šiandieniniame ugdymo procese yra nevienodas mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų darbo valandų krūvis ir užmokestis.

"Šiuo metu darbo krūviai yra labai skirtingi. Pavyzdžiui, mokyklos psichologas dirba 40 valandų per savaitę, mokytojas - 36 valandas, o spec. pedagogas - 23 valandas ir t. t.

Norima suvienodinti darbo valandų skaičių, kad kiekvienas specialistas dirbtų tiek valandų, kiek dirba mokytojas.

Tada ir atlyginimas šių specialistų turėtų būti panašus į mokytojų gaunamą darbo užmokestį. Dabar jis yra 15-20 procentų mažesnis", - teigė A. Plikšnys. Šiam tikslui yra siūloma skirti apie 57 milijonus eurų.

Taip pat buvo numatyta, kad vaikams iš socialinės rizikos šeimų ikimokyklinis ugdymas turi būti privalomas. Tam buvo planuojama kasmet skirti po 1 milijoną 675 tūkst. eurų. Kadangi Seimas pritarė ugdymo ankstinimui, šis procesas, anot viceministro, judės kartu su tuo pačiu įstatymu, tik su kitomis pataisomis, apimančiomis kur kas platesnį kontekstą.

"Trumpiau tariant, jeigu bus skiriami 173 milijonai eurų, iki 2024 metų turėtų būti paruošti papildomi 6 096 specialistai, kurie dirbtų vienodomis sąlygomis su mokytojais ir gautų vienodą atlyginimą. Tada nuo 2024 metų rugsėjo 1 dienos kiekvienas vaikas galės savo gyvenamojoje vietoje rinktis bendrojo ugdymo mokyklą ir joje gauti reikiamą pagalbą", - kalbėjo A. Plikšnys.

Laukia biudžeto patvirtinimo

Tačiau specialiųjų poreikių turinčių vaikų integracija į bendrojo lavinimo mokyklas atrodys gerokai kitaip, nei daugelis įsivaizduoja.

"Yra daug manančiųjų, kad negalią, pavyzdžiui, Dauno sindromą, turintis vaikas keliaus į klasę, kurioje mokysis kartu su negalios neturinčiais vaikais. Galbūt po kokių 10-ies ar 15-os metų taip ir bus. Tačiau artimiausioje ateityje planuojama įsteigti lavinamąsias klases, kuriose bus teikiama visapusiška pagalba priklausomai nuo to, kokią konkrečiai negalią vaikas turi", - komentavo viceministras.

"Taip pat noriu akcentuoti, kad yra žmonių, kurie klaidingai supranta, kad dabar bus panaikintos visos specialiosios mokyklos. Nieko panašaus nebus.

Šios 44 mokyklos bus palaipsniui pertvarkomos. Kai kurios iš jų taps regioninėmis ir teiks pagalbą mokykloje dirbantiems specialiesiems mokytojams, mokiniams, tėvams.

Kitos galbūt taps aklųjų, kurčiųjų ar autizmo spektro centrais, pavyzdžiui, Klaipėdos mieste ar regione. Planuojama pertvarkyti 10 tokių mokyklų", - teigė A. Plikšnys.

Kol kas tam reikalingų lėšų mūsų šalies biudžete nėra. Netrukus biudžetą svarstys nauja Vyriausybė. Todėl, anot viceministro, iki gruodžio 17 dienos šie pinigai turėtų būti numatyti. Tačiau reikalingos lėšos bus gaunamos ne tik iš bendro šalies biudžeto, bet ir iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Lietuvos ateities ekonomikos DNR planas ir kt.). Jeigu visas šis paketas bus finansuojamas, nuo 2024 metų pagaliau bus galima specialiųjų poreikių turinčius vaikus integruoti į bendrą švietimo sistemą.

Taip pat bus keičiama ir švietimo įstaigų infrastruktūra.

Šiuo metu Lietuva dar negali pasigirti mokyklų pritaikymu fizinę negalią turintiems vaikams.

Švietimo įstaigos, kurios jau yra pakeitusios infrastruktūrą, sudaro tik apie penktadalį visų šalies mokyklų. Tačiau, anot viceministro, Savivaldybių asociacija, Sveikatos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos neįgaliųjų draugija pasirašė susitarimą, kad kiekvienais metais pritaikys mažiausiai po vieną švietimo ir sveikatos įstaigą fizinę negalią turintiems vaikams.

"Aplinkai pritaikyti skirtos lėšos jau yra numatytos iš jau minėtų Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Tikimės, kad iki 2027 metų visos švietimo įstaigos jau bus pritaikytos šiems vaikams", - kalbėjo A. Plikšnys.