Ar prisikelsiantis pilies bokštas nenustelbs Karališkojo pašto rūmų?

Ar prisikelsiantis pilies bokštas nenustelbs Karališkojo pašto rūmų?

Klaipėdos pilies bokšto rekonstrukcija skinasi kelią į dienos šviesą. Antradienį architektų surengtame viešame pristatyme nuotoliniu būdu prabilta, kaip atrodys uostamiestyje iškilsiantis pilies bokštas. Tačiau ne visiems Pilies bokšto rekonstrukcijos planai kelia susižavėjimą.

Štai Klaipėdos miesto Tarybos narė Nina Puteikienė klausė, ar pasibaigus epidemijai kam nors dar bus aktualus bokšto be neva jokios aiškios funkcijos atstatymas.

Laiške architekams politikė taip pat klausė, ar edukacinę paskirtį nebūtų įmanoma perkelti į Klaipėds karališkojo pašto rūmus. Esą tokiu atveju nebereikėtų statyti naujo statinio, o lėšas skirti nykstančio istorinio pastato išsaugojimui.

Klaipėdos miesto savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas teigė, kad pilies bokšto projektas yra svarbus, kadangi tokiu atveju aktualūs tampa ir uostamiesčio senamiesčio išsaugojimo klausimai.

Anot jo, Klaipėdos senamiestys esą yra negyvas todėl, nes nėra pakankamai traukos objektų. Taigi, pilies bokštas taptų miestiečių ir uostamiesčio svečių magnetu.

„Epidemijos ir marai vyko visais amžiais. Tikėtina, kad ir ši greitai praeis. Norime to. Kalba eina apie pilies atstatymą. Toks miestiečių ir politikų noras fiksuotas ilgalaikiuose miesto strateginiuose planuose. Tai yra daugiau nei 14 metų ir dar anksčiau. Taigi, Savivaldybės administracija dirba nuosekliai ir siekdama pilies tūrio atstatymo.

Bet tai nereiškia, kad nereikia rūpintis kitais miesto paveldo objektais. Tuo turėtų užsiimti ne tik Savivaldybė, bet ir Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas, Vyriausybė", - sakė R. Zulcas.

Atrodys kaip senovėje, bet bus liftas

Vienas iš bokšto rekonstrukciją projektuojančių architektų Algirdas Stripinis pasakojo, kad bokštas bus atkurtas moderniomis konstrukcinėmis priemonėmis, nors būta siūlymų jį atstatyti su masyviomis storomis sienomis.

„Išoriškai bokštas turėtų atrodyti taip, kaip atrodė pagal surinktą istorinę meždiagą, bus renesansinio rišimo plytų mūras. <…> Bet pati konstrukcija – metalinis karkasas. Kodėl? Viena svarbiausių priežasčių – norint atkurti bokštą tokį, koks jis buvo, tai yra su visomis storomis masyviomis sienomis, mes turėtume visiškai sunaikinti tai, kas išlikę”, - apie tai, kodėl pasirinktas moderni, o ne senovinė konstrukcija, sakė A. Stripinis.

Tuo metu architektų parengtuose projektiniuose pasiūlymuose pažymima, kad įvykdžius bokšto silueto atkūrimo darbus istorinėje miesto dalyje atsiras gerai matomas istorinio tūrio siluetas, kviečiantis ne tik įvertinti realų buvusios pilies aukštį, bet ir užeiti, pakilti į bokšto viršų.

Anot A. Stripinio, viduje būtų galima rengti edukacinius užsiėmimus, renginius, demonstruoti turimą pilies ekspoziciją.

„Pakilimui į apžvalgos aikštelę apie 30 m aukštyje projektuojami laiptai, liftas. Šie sprendiniai kartu su aplinkos pritaikymu užtikrina žmonių su negalia sklandų patekimą į tarpines bokšto aikšteles ir viršutinę apžvalgos aikštelę”, - teigiama architektų parengtame dokumente.

A.Stripinis viešame pristatyme taip pat teigė, kad pačiame bokšto centre bus palikta atvira erdvė.

O viršuje lankytojai galėtų vaikščioti stiklinėmis grindimis.

Be to, jis teigė, kad visi bokšte esantys praėjimai numatomi skirting pločio. „Jie kylant į viršų siaurėja. Plotis ne šiaip sau toks nustatytas, o mėginame šiuolaikiškomis priemonėmis parodyti buvusių sienų storį”, - sakė A.Stripinis.

Architektas teigė, kad yra du variantai, kaip pilies bokštas galėtų atrodyti pačiame viršuje – arba būtų galima palikti mūrą su langais, arba įrengti berėmę stiklo konstrukciją, kadangi norima sukurti apžvalgos aikštelę.

Atsisakė imitacijų

Pilies bokšto rekonstrukcijos projektą rengę architekai teigė atsisakę ir senovės detalių imitacijų.

“Mūsų tikslas nebuvo sukurti išdailintą butaforinį paveiklą. Mes aiškiai rodome tai moderni konstrukcija, mes neimituojame sienų iš gibskartonio ir panašiai. Mes nedarome butafornių lubų. Norisi perteikti viduramžių nuotaiką.

<…> Tai nebuvo dekoratyvi, išpuošta pilis. Ji tarnavo kaip fortifikacinis statinys ir mes viduje pakankamai lakoniškos architektūros laikomės, ir moderniomis priemonėmis norime pabrėžti, kad solidumas, kampų nenuglaistymas, tvirtumas turi būti perteiktas emociškai lankytojams”, - sprendimą paaiškino A. Stripinis.

Atliko kasinėjimus

Klaipėdos universitete dirbantis archeologas Rokas Kraniauskas pasakojo, kad praėjusiais metais atliktų tyrimų metu buvo atkasta bokšto pamatų apačia, architektai paprašė išsiaiškinti, kokia jų būklė.

„Pradėjome kasti bokšto viduje. Buvome sumąstę pažvelgti į kultūrinius sluoksnius, įsikasti į pamatą iš vidaus, bet pasiekę grindinį pamatėme, kad jis gero stovio, tai vienas iš nedaugelio autentiškų dalykų tame bokšte. Tad nusprendėme grindinio neardyti, jį išsaugoti ir tyrimus perkelti į išorę”, - sakė R. Kraniauskas.

Pilis per savo egzistavimo laikotarpį, anot archeologo, ne kartą perstatyta, rekonstruota, ne visi autentiški fragmentai išliko.

R. Kraniauskas taip pat kalbėjo, kad archeologams čia nepavyko aptikti naujų artefaktų.

Sidebar placeholder