Ukrainos balistikos proveržis: ar smūgiai į Rusijos centrus taps lūžio tašku kare?

Pagrindinis šio pokyčio variklis – sparčiai vystoma nuosava Ukrainos balistinių raketų programa, kuri gali tapti lemiamu argumentu priverčiant Kremlių stabdyti agresiją.

Strateginis posūkis: nuo gynybos prie tiesioginio atsako

Ilgą laiką Vakarų partnerių nustatyti apribojimai neleido Ukrainai naudoti jų tiekiamos ginkluotės smūgiams į Rusijos gilumą. 

Tačiau Ukrainos pramonė rado išeitį – nuosavą balistiką. 

Karo istorikas Grigorijus Tamaras pabrėžia, kad dešimtys balistinių raketų, kurios artimiausiais mėnesiais turėtų papildyti Ukrainos arsenalą, yra vienintelis kalbos būdas, kurį supranta Maskva. 

Jo teigimu, tik realūs, triuškinantys smūgiai į tokius objektus kaip Rusijos gynybos ministerija, Generalinis štabas ar saugumo struktūrų būstinė Lubiankoje, privers agresorių pajusti tikrąją karo kainą.

Analitikas negaili kritikos Vakarų „veidmainystei“, kai už draudimų smūgiuoti į Rusijos teritoriją slepiamasi po eskalacijos baime, kol tuo tarpu Rusija sėkmingai naikina Ukrainos miestus ir grobia vaikus. 

Ukrainos pasiekta nepriklausomybė ginkluotės gamyboje leidžia mažiau žvalgytis į partnerių leidimus ir daugiau dėmesio skirti nacionaliniam saugumui.

Rusijos oro gynybos mitas: „peilis per sviestą“

Vienas svarbiausių pastarojo meto atradimų – itin prasta Rusijos oro gynybos būklė. Pasak G. Tamaro, Rusijoje oro gynyba kaip sisteminis sprendimas praktiškai neegzistuoja. 

Tai puikiai iliustruoja pastarojo meto įvykiai Sankt Peterburgo apylinkėse, kur ukrainiečių dronai ir net savadarbės aviacinės bombos sugebėjo sunaikinti strateginius naftos terminalus bei uostus.

Jei Ukrainai pavyks masiškai panaudoti efektyvią balistiką, Rusijos gynybos sistemos greičiausiai bus bejėgės.

Istorinė patirtis rodo, kad Rusijos technika dažnai nusileidžia modernioms technologijoms, o Ukrainos sukurti sprendimai, pritaikyti milžiniškoms teritorijoms, veikia kur kas efektyviau nei tradiciniai metodai.

Politinis ryžtas ir ateities perspektyvos

Karo ekspertų vertinimu, Ukraina nebeturėtų nuolankiai prašyti pagalbos, nes būtent ji šiandien laiko frontą, apsaugantį visą Vakarų civilizaciją. 

Raginama imtis drąsių, asimetrinių veiksmų – ne tik karinėje, bet ir politinėje srityje. Pavyzdžiui, iniciatyvos perimti kontrolę Padniestrėje ar kiti drąsūs žingsniai galėtų dar labiau išbalansuoti agresoriaus planus.

Apibendrinant, balandžio mėnuo ir artėjanti vasara Ukrainai gali būti ne tik išbandymų, bet ir didžiųjų pasiekimų metas. 

Turėdama savo rankose balistinį „vėzdą“, šalis įgyja svertą, kuris gali priversti Rusiją ne tik trauktis, bet ir atsakyti už kiekvieną sugriautą namą ar nusavintą gyvybę.

Šaltinis: Interviu su Grigorijumi Tamaru / YouTube kanalas