Tačiau galimybių studijos rengėjai aiškina, kad privalėjo laikytis tų sąlygų, kokios jiems buvo duotos, ir spręsti tas užduotis, kurios buvo suformuluotos.
Po kritikos - diskusija
Atgimimo aikštės ir gretimybių raidos galimybių studija pradėta rengti 2014 m. Klaipėdos savivaldybės užsakymu. Viešųjų pirkimų konkursą ją rengti laimėjo UAB "Eurointegracijos projektai", kurios specializacija - projektų vadyba ir administravimo konsultacijos bei strateginis valdymas. Pačią galimybių studiją rengia miesto Tarybos narės, Teritorijų planavimo komiteto pirmininkės Ramunės Staševičiūtės architektūrinio projektavimo įmonė "Pilis".
"Vakarų ekspresas" jau rašė, jog vasario pradžioje rengiama galimybių studija buvo pristatyta Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) ekspertų posėdyje. Joje siūlomos trys galimos Atgimimo aikštės plėtros perspektyvos.
Pirma - aikštę užstatyti multifunkcinės paskirties pastatais paliekant tik nedidelę erdvę šalia viešbučio, kaip numatyta Klaipėdos detaliajame plane.
Antras variantas - statyti Muzikinio teatro priestatą tiesiai ant Herkaus Manto gatvės. Tačiau šis variantas jau atmestas, nes nutarta, kad Muzikinio teatro plėtra nebus vykdoma į Atgimimo aikštės pusę.
Trečiasis variantas buvo parengtas remiantis magistrantės Kristinos Martinaitytės straipsniu "Atgimimo aikštės santykis Klaipėdos miesto urbanistinėje erdvinėje struktūroje". Studentė siūlė palikti aikštę neužstatytą ir išplėsti Danės upės link įrengiant pėsčiųjų tiltą, sujungiantį aikštę su Vežėjų gatve.
Ekspertų taryba tokiai galimybių studijai nepritarė ir pakvietė rengėjus pakartotinai pristatyti jos medžiagą įvertinus "aikštės formantų kompozicinių elementų visumą". Kai kurie architektai palankiai atsiliepė apie dalinį aikštės užstatymą, kai kurie sukritikavo visus pasiūlymus kaip nekompetentingus. Todėl LASKAO suorganizavo diskusiją apie rengiamą galimybių studiją architektų klube. Šiam susitikimui pranešimus parengė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Urbanistikos laboratorijos katedros vedėja doc. dr. Dalia Dijokienė, VGTU Urbanistinės analizės mokslo laboratorijos vedėja doc. dr. Inesa Alistratovaitė-Kurtinaitienė, Vilniaus dailės akademijos (VDA) Urbanistikos, architektūros ir dizaino instituto direktorius, Klaipėdos architektų organizacijos pirmininkas docentas Vaidotas Dapkevičius, VDA lektorius iš Šiaulių Vytenis Rudokas bei VGTU profesorius Algis Vyšniūnas.
25 metų idėja
Anot V. Dapkevičiaus, nuo to laiko, kai buvo nukeltas Lenino paminklas, Atgimimo aikštė fiziškai nepakito, tačiau buvo apraizgyta įvairiausiomis idėjomis, siekiais ir intrigomis.
V. Dapkevičius priminė, jog pirmasis konkursas sutvarkyti Atgimimo aikštę Klaipėdoje buvo paskelbtas dar 1994-aisiais. Tuo metu buvo prabilta apie prieškarinio aikštės užstatymo atkūrimą. Tuo pat metu buvo atliekamas ir mokslinis Klaipėdos miesto istorinės dalies urbanistinio paveldo tyrimas, kurį atliko prof. A. Miškinis ir prof. J. Bučas. Šio tyrimo išvada buvo, jog aikštė patyrusi daug deformacijų ir neturėtų būti traktuojama kaip senamiesčio dalis.
1998 m. paskelbtas antras architektūrinis konkursas Atgimimo aikštei sutvarkyti. Spaudoje tuomet pacituoti architekto Edmundo Andrijausko teiginiai, jog aikštės sutvarkymo siūlymai turėtų būti susiję su ekonominiais miesto poreikiais pritraukti investuotojus.
"Tuometinio Architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininko vadovaujama įmonė taip pat dalyvavo konkurse ir jis pats dirbdamas vertinimo komisijoje vertino savo darbus. Manau, kad konkursui trūko skaidrumo", - sakė V. Dapkevičius.
2000-aisiais buvo patvirtintas detalusis planas, pagal kurį numatyta pietinėje aikštės dalyje atkurti II pasaulinio karo metu nukentėjusio ir sovietmečiu nugriauto kvartalo prie Danės ir buvusios Biržos gatvių užstatymą, taip pat rytinės Biržos gatvės išklotinės fragmentą. Į šiaurę nuo atstatomo kvartalo ir tuometinio "Klaipėdos" viešbučio liekančioje neužstatomoje erdvėje buvo suplanuotas nedidelis skveras.
2002 m., anot V. Dapkevičiaus, prasidėjo naujas etapas Atgimimo aikštės istorijoje. Pamirštos atstatymo idėjos ir prabilta apie naujų daugiaaukščių pastatų poreikį Klaipėdoje.
"Buldozerio principu prastumtas K ir D pastatų projektas. Architektūros ekspertams būsimieji statiniai Atgimimo aikštės gretimybėse pristatyti tik tuomet, kai jau buvo gautas statybos leidimas ir buvo klojami pamatai šiems statiniams. Tik miesto centre iškilus K ir D pastatams susizgribta parengti aukštybinių pastatų schemą", - pastebėjo pranešėjas.
2007 m. patvirtintas naujas miesto bendrasis planas, kuriame irgi neatsisakoma Atgimimo aikštės užstatymo. 2009 m. pasirodė "nepamatuotų" urbanistinių tyrimų, siūlančių griauti Muzikinio teatro pastatą ir statyti naują Atgimimo aikštėje.
2012-aisiais iškelta dar viena Atgimimo aikštės raidos kryptis - palikti aikštę ir pastatyti joje paminklą Vydūnui. Tais pačiais metais spaudoje pasirodė vicemero Artūro Šulco pareiškimas, jog Atgimimo aikštę pagal parengtą, suderintą ir patvirtintą detalųjį planą galima išdalinti sklypais ir išnuomoti verslininkams. Vėliau kitas vicemeras Vytautas Čepas surengė viešas diskusijas dėl aikštės likimo. Po jų nuspręsta, jog reikia parengti aikštės galimybių studiją ir peržiūrėti detaliojo plano sprendinius.
Reziumuodamas 25-erių metų Atgimimo aikštės istorijos užkulisius V. Dapkevičius pabrėžė, jog "veiksmų seka neturėjo profesionalios argumentacijos ir nuoseklumo, nebuvo naudojamasi moksliniais tyrimais".
"Ekonominiai pokyčiai diktavo politinę nuomonę. Diskusijos vyko neprofesionaliai. Galimybių studija galėtų būti veiksminga siekiant išvengti klaidų", - sakė architektas.
Verslo planas?
VGTU Urbanistikos laboratorijos katedros vedėja D. Dijokienė akcentavo, jog Atgimimo aikštė, esanti senamiesčio ir centro sankirtoje, yra Kultūros paveldo objektas, todėl pirmas žingsnis, esą turėjo būti - vertingųjų jos savybių nustatymas, po to - galimybių studija ir galiausiai - detalusis planas. Dabar viskas vyksta atvirkščiai - parengtas detalusis planas, o po to jį bandoma apginti.
"Galimybių studijoje pasigedau analizės, kas aikštėje vertinga, urbanistinio audinio įvertinimo, sprendinių formavimo tūrio ir erdvės požiūriu, kuris privalomas akademiniams darbams. Moksliniais argumentais, o ne ekonominiais, politiniais svertais ar emocijomis vadovaujantis turėtų būti priimti pagrįsti sprendiniai. Yra tik du keliai - arba chaotiškas, arba profesionalus", - teigė urbanistė.
VGTU Urbanistinės analizės mokslo laboratorijos vedėja I. Alistrovaitė-Kurtinaitienė Atgimimo aikštės galimybių studijoje pasigedo jos ilgio ir pločio parametrų, išaiškinimo, kokia tai aikštė, koks jos vaidmuo ir funkcijos.
Profesorius A. Vyšniūnas Atgimimo aikštės raidos galimybių studiją pavadino "teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir viešųjų ryšiu miksu", neturinčiu nieko bendro su urbanistinės plėtros galimybių studijos žanru. Jam atrodo, jog galimybių studijos uždavinio formuluotė skamba kaip reikalavimas pateisinti įvykusius politinius sprendimus, o ne kaip norą ką nors išsiaiškinti.
"Galimybių studijos rengėjai privalėjo argumentuotai ir moksliškai nustatyti, ką Atgimimo aikštėje saugoti, ką rekonstruoti, ką griauti ar perstatyti, o šioje studijoje visur apeliuojama į procedūrinius svarstymus su visuomene, bet ne į fundamentinius metodinius principus ar ekspertinį vertinimą. Galimybių studijoje siūlomas dalinis aikštės užstatymas, bet neaiškus statymo/atstatymo pobūdis. Neaišku, ar bus atstatoma autentiška urbanistinė struktūra, kai atkuriamas autentiškas gatvių tinklas, autentiška kvartalinė sistema, ar bus naudojamos autentiškos statybinės medžiagos ir technologijos. O gal tai bus citavimas, kai parodomi vertingi aikštės elementai, galbūt archeologiniai fragmentai, o gal imitavimas, kai kuriamas maketas, muliažas? Jokio aiškumo, jokio teorinio pagrindimo. Apie tokias alternatyvas net nekalbama", - kalbėjo profesorius.
A. Vyšniūnas akcentavo, jog būtent Atgimimo aikštėje susikerta trys erdviniai "urbanistinės struktūros žiedai": senamiesčio (apsauginis žalias žiedas, apimantis bastionų sistemą) bei Herkaus Manto gatvės ir Danės upės (žalios jungtys Danės upės pakrantėse). Tai esą yra stiprus argumentas aikštės erdvei išlaikyti. Architekto neįtikino teiginiai neva aikštėje nėra nieko vertingo archeologiniu požiūriu, nes ten, kur buvo istorinis užstatymas, tiesiog negali nebūti archeologinio paveldo.
Galimybių studijos teiginiams, kad Atgimimo aikštė yra didelė ir nejaukti, urbanistas paprieštaravo argumentu, jog Atgimimo aikštė yra viena iš mažiausių visų Lietuvos aikščių.
Profesorius stebėjosi, kodėl kaip viena iš galimybių studijos versijų buvo pasirinktas akademinis K. Martinaitytės darbas neaptarus kitų akademinių darbų, kurių yra daugiau.
"Akivaizdu, kad miestas neapsisprendęs, kas turi būti Atgimimo aikštės vietoje - erdvė ar kvartalas. Todėl suinteresuoti asmenys bando prastumti užstatymo idėją ir net siūlo konkrečią rotušės, kurioje įsikurs miesto Savivaldybė, funkciją. Nėra jokio argumentuoto pagrindimo, tad kas gali paneigti, kad tai ne verslo planas, kuris tik vadinamas galimybių studija. Ji kultūrologinio pobūdžio problemą pateikia kaip eilinį ūkinį uždavinėlį. Pagrindinis klausimas - ar pokario metais įvykę urbanistinės struktūros pasikeitimai (pakeistas gatvių tinklas, nugriautas seniausias Rytų Europoje gaisrinės pastatas, iškilę aukštybiniai pastatai ir t.t.) yra deformacija ar naujos kokybės pradžia - neatsakytas", - teigia A. Vyšniūnas.
Siūlo viešbučio rekonstrukciją
Pranešėjas iš Šiaulių VDA lektorius V. Rudokas pabrėžė, jog aikštė yra "įtampos zonoje", jungiančioje 2 skirtingas urbanistines struktūras - senamiestį ir centrą.
Anot jo, Atgimimo aikštė su žaliaisiais plotais iki upės yra 120 m pločio ir 150 m ilgio (be žaliųjų plotų 90 X 100 m). Ji užimtų tik trečdalį Šiaulių Prisikėlimo aikštės, pusę Kauno Rotušės aikštės ir trečdalį Vilniaus arkikatedros aikštės ir yra panašaus dydžio kaip Briuselio aikštė.
Anot V. Rudoko, Atgimimo aikštė su gretimybėmis jau sudaro urbanistinę kompoziciją, tačiau ji yra fiziškai ir estetiškai neišbaigta. Neišbaigtumo, destrukcijos efektą esą sudaro laiptuotas viešbučio "Amberton Klaipėda" kontūras, be to, anot urbanisto, reikėtų pertvarkyti pačios aikštės landšaftą, nes šiuo metu esantys raudono granito aptvarai nevykusiai suskaldo aikštės plotą.
V. Rudokas rekomenduotų išplėsti aikštę į Danės upės pusę ir rekonstruoti viešbučio pastatą arba užstatyti jį kitu statiniu šiaurinėje aikštės dalyje.
Apibendrindami diskusiją Klaipėdos, Vilniaus ir Šiaulių architektai bei urbanistai konstatavo, jog pateikta galimybių studijos medžiaga neatitinka reikalavimų, keliamų urbanistinės plėtros galimybių studijos žanrui. Esą be jokių rimtų argumentų iš klaipėdiečių norima atimti visuomeninę erdvę formuojant naujus sklypus.
Nuo to laiko, kai buvo nukeltas Lenino paminklas, Atgimimo aikštė fiziškai nepakito, tačiau buvo apraizgyta įvairiausiomis idėjomis, siekiais ir intrigomis.
Vaidotas DAPKEVIČIUS, Klaipėdos architektų organizacijos pirmininkas
Atgimimo aikštės raidos galimybių studija - teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir viešųjų ryšių miksas, neturintis nieko bendro su urbanistinės plėtros galimybių studijos žanru.
Algis VYŠNIŪNAS, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius
Bus dar vienas svarstymas
Ramunė STAŠEVIČIŪTĖ, aikštės galimybių studijos rengėja
Labai gaila, kad nedalyvavau galimybių studijos aptarime, nes buvau išvykusi. Recenzijos jokios taip pat kol kas negavau. Iš nuogirdų supratau, kad buvo kritikuojamos galimybių studijos sąlygos, tačiau mes, kaip viešojo konkurso laimėtojai, privalome laikytis tų sąlygų, kokios mums buvo duotos, ir spręsti tas užduotis, kurios mums buvo suformuluotos. Ir tai šiek tiek išsiplėtėme kaip architektai, tačiau negalėjome daryti to darbo, kurio iš mūsų niekas neprašo. Po galimybių studijos svarstymo ekspertų komisijoje padarėme ketvirtą variantą bei jo maketą ir atidavėme jį vertinti užsakovui. Po to vėl bus viešas svarstymas - esame galimybių studijos finišo tiesiojoje.
P. S.
Vienas iš Klaipėdos meru perrinkto Vytauto Grubliausko rinkiminių pažadų buvo "rekonstruoti Atgimimo aikštę".
"Šiuo metu jau yra parengtos keturios Atgimimo aikštės sutvarkymo vizijos. Kuria tiksliai kryptimi bus einama, galutinai turėtų būti apsispręsta dar šį pavasarį. Aikštės sutvarkymui iš Europos Sąjungos fondų, valstybės ir savivaldybės biudžetų numatyta skirti beveik 1,5 milijono eurų. Planuojama, kad rekonstrukcijos darbai čia ir prasidės apie 2017-uosius metus", - atsakydamas į "Vakarų ekspreso" klausimą kaip ir kada bei už kokias lėšas žadama rekonstruoti aikštę prieš pat rinkimus sakė V. Grubliauskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą