Atgimsta baltų vikingų laivas

Tie­siog už per­ma­to­mos tvo­ros sto­vi 20 me­trų il­gio, me­di­nio, val­tį pri­me­nan­čio lai­vo griau­čiai, prie jų po dar­bo va­lan­dų ty­liai ir lė­tai dir­ba­ma.

Iš­ties klai­pė­die­čiai tu­ri uni­ka­lią pro­gą ma­ty­ti, kaip gy­vai, po at­vi­ru dan­gu­mi pir­mą kar­tą Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je at­ku­ria­mas vi­kin­gų lai­ko­tar­pio (VIII-XI a.) kur­šių ka­ro lai­vas - dra­ka­ras.

Kur­šių il­gą­jį lai­vą ne­se­niai iš už­da­ro Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to an­ga­ro į elin­gą per­kė­lė idė­jos su­ma­ny­to­jas ir lai­va­dir­bys, ka­pi­to­nas Vy­tau­tas Pa­šins­kas. Dra­ka­ras sta­to­mas jau ne vie­nus me­tus, ta­čiau at­vi­rai – pir­mą kar­tą.

„Pers­kai­čiau ir iš­nag­ri­nė­jau vi­są man prie­ina­mą li­te­ra­tū­rą, vaiz­di­nę me­džia­gą apie se­no­vi­nius vi­kin­gų pe­rio­do lai­vus, plau­kio­ju­sius nuo Šiau­rės iki Bal­to­sios jū­ros. Ty­ri­nė­jau ir skan­di­na­vų mi­to­lo­gi­ją, sa­gas. Tuo­met nu­ta­riau pa­gal tai, ką pa­vy­ko ras­ti, ir pa­gal lo­gi­nius spė­ji­mus pa­mė­gin­ti at­kur­ti to­kį lai­vą, ku­riuo gal­būt plau­kio­jo kur­šiai. Du treč­da­liai lai­vo iš­vaiz­dos pa­im­ta iš skan­di­na­vų, da­nų vi­kin­gų lai­vų pa­vyz­džių, nes net ne­abe­jo­ja­ma, kad kur­šiai plau­kio­jo be­veik iden­tiš­kais lai­vais. Taip pat pri­dė­jau ir mū­siš­kų ele­men­tų, pa­vyz­džiui, pa­da­riau plokš­tes­nį dug­ną, pri­tai­ky­da­mas jį prie Kur­šių ma­rių gy­lio“, - LŽ pa­sa­ko­jo lai­vų val­dy­mą jū­rei­vys­tės stu­den­tams dės­tan­tis V.Pa­šins­kas.

Panašų, tik trumpesnį laivą prie Grobinos šį mėnesį jau baigė statyti latviai.

Jis tei­gė, kad iki ru­dens krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le bus kons­truo­ja­mas dra­ka­ro kor­pu­sas, ku­rio di­džio­ji da­lis jau pa­ga­min­ta ir be­lie­ka tik pri­tvir­tin­ti me­di­nes da­lis. Vė­liau bus sta­to­ma lai­vo įran­ga, mat jai skir­ta Eu­ro­pos Są­jun­gos par­ama.

„Pa­gal tai­syk­les no­rint pluk­dy­ti kad ir se­no­vi­nio lai­vo rep­li­ka žmo­nes, tu­ri bū­ti vi­si sau­gu­mo, na­vi­ga­ci­niai įren­gi­niai. Ži­no­ma, dra­ka­re jie bus pa­slėp­ti. Ti­kė­ki­mės, kad lai­vą pa­vyks nu­leis­ti ant van­dens jau ki­tų me­tų pa­va­sa­rį. Bė­da ta, kad lai­vą sta­to­me iš sa­vo lė­šų, vals­ty­bė mū­sų ne­re­mia. Man pa­de­da Aukš­to­sios jū­rei­vys­tės mo­kyk­los stu­den­tai“, - tei­gė V.Pa­šins­kas.

Jis džiau­gė­si, kad 20 me­trų il­gio stie­bą ža­dė­jo do­va­no­ti klu­bas „Bu­dys“, di­džiu­lę bu­rę pa­dė­ti pa­siū­ti - vie­nas vers­li­nin­kas. Pla­nuo­ja­ma, kad lai­vo kor­pu­so prie­ky­je, kaip įpras­ta vi­kin­gams, taip pat bus sti­li­zuo­ta, dro­ži­nė­ta skulp­tū­ra.

„Skan­di­na­vai mė­go jū­rų sli­bi­nus, lat­viai taip pat to­kį pa­si­rin­ko, o mes rink­si­mės žal­čio gal­vą, nes šie gy­vū­nai bu­vo gar­bi­na­mi se­no­vė­je“, - sa­kė jis.

Uos­ta­mies­čio is­to­ri­kas, ar­cheo­lo­gas dr.Jo­nas Ge­nys ti­ki­no, kad to­kio lai­vo sta­ty­ba yra iš­skir­ti­nis įvy­kis Lie­tu­vai, kaip jū­ri­nei vals­ty­bei.

„Mes ir taip ne­tu­ri­me daug se­nų­jų lai­vų rep­li­kų ar iš­li­ku­sių lai­vų, skir­tin­gai nei skan­di­na­vai. O dar vi­kin­gi­nio lai­ko­tar­pio dra­ka­ras bū­tų kai kas fan­tas­tiš­ko, nes kur­šių ka­ro lai­vų mū­sų ša­lies te­ri­to­ri­jo­je net nė­ra ras­ta iš­li­ku­sių. Pir­miau­sia toks lai­vas bū­tų edu­ka­ci­nė prie­mo­nė, rep­re­zen­tuo­tų Lie­tu­vą, kaip se­nų gar­bin­gų jū­ri­nių tra­di­ci­jų vals­ty­bę. Ki­tas da­ly­kas – tai duo­klė pa­ly­gin­ti pa­slap­tin­gam mū­sų bal­tų vi­kin­gų, kur­šių auk­so am­žiui“, - sa­kė jis.