Ta proga prieš 18 val. vykusias iškilmingas šv. Mišias, kurių metu giedojo Lietuvos edukologijos universiteto akademinis mišrus choras „Ave Vita“, buvo surengta ekskursija po pačią bažnyčią, o norintieji galėjo užlipti ir į bažnyčios bokštą. Tokių atsirado nemažai, po kurio laiko susidarė netgi eilutė.
Bokštas atstatytas 1989 metais. Buvo nulieti varpai, vienas jų sveria net 3 tonas Bokšto - aukštis 46,5 m, jis daugiau nei dviem metrais aukštesnis net už Klaipėdos švyturį. Kunigai sako, kad norint užlipti į viršų, reikia įveikti 220 laiptelių. Mes jų suskaičiavome per 240, gal todėl, jog skaičiavome ne tik betoninius, bet ir metalinius laiptelius pačiame viršuje. Net baisu pagalvoti, kaip žmonės užlipdavo į viršų tada, kai dar nebuvo turėklų. Beje, lipant į bokštą buvo galima apžiūrėti jau istorinėmis tapusias bažnyčios atstatymo nuotraukas.
Nuo bokšto atsiveria iš tiesų puikus vaizdas – visa Klaipėda, skęstanti naktinių žiburių jūroje. Užlipusieji bandė fotografuoti, parodyti vaikams, kur yra jų namas, atpažinti žinomus objektus. Net stebėtina, kad į patį viršų užlipo ir gana garbaus amžiaus moterys, tiesa, jos stovėjo prisišliejusios prie sienos ir artyn krašto prieiti nedrįso. Mums būnant viršuje suskambo bažnyčios varpas. To sukakties paminėjimo scenarijuje, žinoma, nebuvo, tiesiog kažkas kažką gal ir netyčia užkliudė, tuo suteikdamas džiaugsmo kitiems.
Lipimo atrakcijai pasiruošta. Žmonės buvo leidžiami nedideliais būreliais, kalbantis per racijas jų srautai buvo reguliuojami. Senyvo amžiaus parapijiečiai buvo įspėjami, kad gydytojo nėra ir kad jie patys turi apsispręsti, ar yra pajėgūs užlipti.
Kiti buvo vedžiojami po bažnyčios vidų, jiems buvo pasakojama apie freskas, apie statulėles, kuri iš kur yra atkeliavusi, kur yra koks šventasis, ko kuris mokė ir t. t. Užsiminta, apie Amerikos lietuvių bažnyčiai dovanotus vargonus, priminta, kaip bažnyčia vis gražėjo ir gražėjo.
Smalsesnės moterys uždavė seniai joms rūpimų klausimų, į kuriuos atsakė kunigas. Pagyvenusios parapijietės buvo atsinešusios fotoaparatus, kad įsiamžintų iškilmingesnį momentą.
Pasibaigus ekskursijoms parapijiečiai ėmė ruošis mišioms. Po jų dar laukė šventinis koncertas, kuriame giedojo Stasio Šimkaus chorų konkurso dalyviai.
Taigi šeštadienį parapijiečiai padėkojo Dievui už šituos maldos namus ir visiems jų puoselėtojams. Buvęs šios bažnyčios klebonas Bronislovas Burneikis jau pačioje jos atstatymo pradžioje negalėjo atsistebėti, kaip greitai joje dingo koncertinės salės atributai ir kokius stebuklus gali padaryti paprasti žmonės.
Rašyti komentarą