Bibliotekos reorganizacija: paveldo naikinimas ar racionalus sprendimas?

Iki 2018-ųjų ketinama uždaryti 60 metų veikiančią specialiąją Lietuvos technikos biblioteką (LTB). Dalį patentinių dokumentų, standartų, technikos, ekonomikos, architektūros bei gretutinių sričių knygų planuojama perduoti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos bibliotekai. Klaipėdos senamiestyje, Sukilėlių gatvėje, įsikūrusio bibliotekos skyriaus likimas liūdnesnis - pastatą planuojama perduoti Turto bankui, o krašto apsaugos sistemai netinkamus išteklius, kurių esama daugiausiai, žadama perduoti kitoms bibliotekoms arba tiesiog išmesti.

LTB Klaipėdos skyriaus vedėjas Valentinas Kaunas piktinosi, jog tai - valstybinės reikšmės fondų naikinimas. Be to, dar pusmetį uostamiestyje veiksiančiai bibliotekai užkrauta našta surasti, kam išdalinti visus jos išteklius. Nerimą kelia ir neaiškus darbuotojų likimas.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovai savo ruožtu aiškina, kad per pastaruosius metus smarkiai krito bibliotekos lankomumas, o jos lankytojus esą labiausiai domina ne techninė literatūra, o dienraščiai ir laisvalaikio leidiniai.

Kam atiduoti?

V. Kaunas teigia, jog reikšmingą 58 metus uostamiestyje kaupto informacinio fondo dalį sudaro jūrinės tematikos knygos. Čia galima rasti knygų apie laivų statybą, remontą, uostų plėtrą ir eksploataciją, žvejybą, žuvų perdirbimą - tai, ko esą nerastum kitose Lietuvos viešosiose bibliotekose. Iš viso Klaipėdos skyrius sukaupęs apie 45 tūkst. knygų ir per 1 000 pavadinimų periodinių leidinių, kurių dalis išleisti dar sovietmečiu. Išskirtini mokslo darbai laivų teorijos klausimais su grifu "slaptai".

"Lietuva juk jūrinė valstybė. Ir staiga nutinka sveiku protu nesuvokiami dalykai - viso to nebereika", - stebisi V. Kaunas.

Bibliotekoje sukauptas 27 tūkst. vienetų normatyvinės dokumentacijos fondas yra vienintelis viešas Klaipėdos apskrityje. Nemokamai galima naudotis dokumentais, kuriuose aprašomi Lietuvos standartai, higienos normos, statybos reglamentai, įvairios instrukcijos ir kt.

Anot V. Kauno, Lietuvos technikos bibliotekos Klaipėdos skyrius priklauso Europos patentinių bibliotekų tinklui (PATLIB). Patentinės informacijos fonde kaupiami Lietuvos ir pasaulio išradimų aprašymai popieriuje, DVD ir CD laikmenose ir kt. Vien Klaipėdos skyriuje skaičiuojama beveik pustrečio milijono bibliotekinių vienetų išradimų aprašymų.

"Valstybinio patentų biuro ir mūsų nuomone, bibliotekos fondų išskaidymas po kitas bibliotekas prieštarautų techninės informacijos nedalumo ir koncentracijos principui. Mūsų bibliotekoje saugomas informacinis fondas yra nacionalinis rašytinis paveldas, kuris turi svarbią reikšmę mokslui, švietimui ir šalies ūkiui", - tikino V. Kaunas.

Paklaustas, kiek per metus biblioteka sulaukianti skaitytojų, pašnekovas aiškino, kad praėjusiais metais vienkartinių registracijų suskaičiuota per 1 000, o apskritai per metus užfiksuojama per 5 tūkst. apsilankymų.

Bibliotekoje dar rengiami seminarai intelektinės nuosavybės apsaugos klausimais, vyksta Klaipėdos universiteto studentų patentotyros praktiniai užsiėmimai, vyksta įvairios parodos.

V. Kaunas piktinosi, jog dar pusmetį uostamiestyje veiksiančiai bibliotekai užkrauta našta surasti, kam išdalinti visą fondą. Kol kas pasiūlymas pateiktas tik Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešajai bibliotekai, tačiau dėl vietos trūkumo iš jos sulaukta neigiamo atsakymo.

Lieka neaiškus ir bibliotekos darbuotojų likimas - KAM esą nepateikė jokios informacijos. Iš viso bibliotekoje dirba apie 50, Klaipėdoje - 8 žmonės.

Siekdamas išsaugoti biblioteką jos kolektyvas kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus, taip pat ir į uostamiesčio valdžią.

[CITATA]

Bibliotekos - perpildytos

I. Simonaitytės bibliotekos vadovas Juozas Šikšnelis LTB reorganizavimą vadino tragedija.

"Daiktus reiktų vadinti tikraisiais vardais. Tai yra bibliotekos naikinimas", - be užuolankų kalbėjo jis.

Pašnekovas apgailestavo, kad jo vadovaujama biblioteka negali priimti LTB Klaipėdos skyriuje sukaupto fondo.

"Mes neturime tam vietos. Tačiau net jei ir turėtume, priimti jų fondus ir laikyti juos užkonservuotus nėra prasmės - juk niekas papildomai neduos lėšų toliau komplektuoti tokio pobūdžio literatūrą. Tokiu būdu mes tiesiog ją palaidotume. Situacija tikrai labai liūdna. Nors dalis šių fondų yra sukaupta dar sovietmečiu, tačiau nebūtinai tai yra pasenusi literatūra. Manau, pati biblioteka yra apsivaliusi - paliko tik tai, kas yra vertinga. Nemanau, kad viską reikia iššluoti, nurašyti. Taip mokslo srityje gali atsiverti didelė juoda dėmė", - pranašavo J. Šikšnelis.

Priimti fondų, regis, nepavyktų ir Klaipėdos miesto savivaldybės viešajai bibliotekai, nors, anot šios įstaigos direktorės pavaduotojos Eugenijos Koveckienės, kol kas apie tai su LTB Klaipėdos skyriaus vadovu nekalbėta. Viešoji miesto biblioteka Klaipėdoje turi trylika padalinių, tačiau vis tiek jaučiamas vietos stygius.

"Pagal užimamų patalpų plotą visoje šalyje mes turime vienas kukliausių ir mes patys jose nebetelpame. Neišlaikome ir tam tikrų normų, kad biblioteka būtų laisvai prieinama žmonėms, turintiems negalią, - sakė pašnekovė.

Užsienyje teikia kitas paslaugas

Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Rima Mickevičienė aiškino, kad universitetas mielai priglaustų paskutinių penkerių metų patentinę informaciją vien todėl, kad dalis informacijos nėra kompiuterizuota.

NEPOPULIARI? Lietuvos technikos bibliotekos Klaipėdos skyrius praėjusiais metais sulaukė apie 5 tūkst. lankytojų. Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, vien per 2014-2016 m. laikotarpį Vilniuje ir kituose padaliniuose lankytojų sumažėjo net 45,69 proc. Tai esąs didžiausias mažėjimas tarp visų šalies bibliotekų. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Maža dalis akademinės bendruomenės skaito rusų kalba leidžiamą žurnalą "Vodnij transport", kuriame referuojami visi pasaulyje leidžiami žurnalai jūrų transporto tematika. Tad universitetas taip pat mielai priglaustų sukauptą šio žurnalo archyvą.

"Manau, rudenį į tą biblioteką reiks surengti invaziją ir pasiimti mums įdomiausius leidinius, - sakė R. Mickevičienė. - Tačiau mes ir patys turime nemažai literatūros rusų kalba ir matome, kaip ji dulka lentynose. Nebėra skaitančiųjų. Taip pat nereiktų pamiršti, kad technologijos keičiasi labai sparčiai. Jeigu net klasikinius mokslus, kuriuose informacija beveik nesikeičia, kremtantiems studentams nerekomenduojama naudotis ar jiems rodyti seno literatūros šaltinio, ką jau kalbėti apie technologinių mokslų studentus..."

Ne vieną dešimtmetį skaičiuojanti literatūra, anot pašnekovės, esą taip pat galėtų sudominti universiteto istorikus. Bibliotekos fonduose, anot jos, galima rasti ir kultūrinės, istorinės informacijos.

"Vis dėlto bibliotekos traukiasi visame pasaulyje. Viską kaupia tik nacionalinės bibliotekos, turinčios itin dideles erdves fondams saugoti. Šiuolaikiniai žmonės labiau mėgsta skaityti elektronines leidinių versijas. Bendravau su vieno Suomijos technologijų universiteto atstovais. Jie taip pat patvirtino, kad studentai nebenori su savimi tampytis nemažai sveriančių popierinių leidinių. Popierinę jų versiją vis rečiau skaito ir visuomenė", - teigė ji.

Taigi bibliotekos, ypač technologinės krypties, esą pradėjo teikti kitokias paslaugas. Bibliotekininkai žmonėms demonstruoja, kaip elgtis su šiuolaikinėmis projektavimo sistemomis, 3D spausdintuvais ir kt. Anot pašnekovės, išlaikyti didelius fondus bei personalą be tikslo nėra protingas sprendimas.

KOMENTARAS

"Fondų panaudojimas - tik 0,3 procento per metus"

Asta GALDIKAITĖ, l. e. KAM Visuomenės informavimo skyriaus vedėjo pareigas.

Dar 2015 metų lapkritį Vyriausybė pritarė ministerijos pateiktam projektui, kuriuo buvo siūloma sukurti bendrą krašto apsaugos sistemos biblioteką. Joje būtų kaupiama informacija karo mokslo, nacionalinio saugumo ir gynybos temomis, taip pat krašto apsaugai svarbiomis mokslo ir technologijų temomis. Dėl to dabar siūloma sujungti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos ir Lietuvos technikos bibliotekas.

Pastaraisiais metai labai sumažėjo Technikos bibliotekos informacijos išteklių ir paslaugų aktualumas skaitytojams. Jos teritoriniuose padaliniuose vien per 2014-2016 m. laikotarpį lankytojų sumažėjo 45,69 procento - tai didžiausias mažėjimas tarp visų šalies bibliotekų. Be to, šios bibliotekos fondų panaudojimas yra labai mažas, siekia tik 0,3 procento per metus. Speciali darbo grupė konstatavo, kad filialų fondai su nedidelėmis išimtimis dubliuoja Vilniuje saugomus leidinius, todėl rekomendavo filialų Klaipėdoje, Kaune ir Panevėžyje fondus perduoti viešosioms bibliotekoms, apskričių bibliotekoms ar aukštųjų mokyklų bibliotekoms, kaip tai buvo padaryta Marijampolėje, Alytuje ir Šiauliuose. Tai planuojama įvykdyti iki 2018 metų.

Darbo grupė taip pat konstatavo, jog didžiausias yra patentų fondas - jo dalis siekia net 97 procentus, o panaudojimas - tik 0,007 procento. Daugiau nei 60 procentų spaudinių išleista iki 1990 metų, tokia pat jų dalis yra rusų kalba. Be to, buvo nustatyta, kad tarp skaitytojų populiariausia literatūra - dienraščiai bei laisvalaikio ir pramogų žurnalai, o tai neturėtų būti pagrindinis Technikos bibliotekos tikslas.

Klaipėdos filialui priklausančios patalpos nėra remontuotos nuo 1988 metų. Egzistuoja dideli pagrindinių konstrukcijų defektai, greičiausiai atsiradę dėl pamatų problemų. Tiek pastato interjeras, tiek pagrindiniai konstruktyviniai elementai, vidaus komunikacijos yra susidėvėję, pastatas vos ne avarinės būklės. Tikėtina, kad patalpos bus perduotos Turto bankui.