Klaipėdos universitete penktadienį rengiamoje konferencijoje "Žuvininkystė Lietuvoje: ar ant stalo bus šviežios žuvies?" bus mėginama atsakyti į klausimus, kodėl šalies vartotojams siūloma importuota šaldyta, o ne Baltijos jūros žuvis? Kaip šią situaciją siūlo keisti patys žvejai, perdirbėjai, ministerijų ir verslo atstovai, ką apie tai mano mokslininkai? Kodėl Lietuvoje žuvininkystės administravimu užsiima žymiai daugiau valstybės tarnautojų nei, pavyzdžiui, kaimyninėje Estijoje?
Pasak renginio iniciatoriaus, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Dainiaus Kepenio, surengti šią konferenciją paskatino žvejų kreipimasis dėl galimai netinkamo kvotų paskirstymo ir kitų problemų žvejybos sektoriuje, teisinio reguliavimo spragos, gana sudėtingas šio sektoriaus valdymas, o svarbiausia - šviežios žuvies trūkumas ant lietuvio stalo, nors gyvename jūrinėje valstybėje. Šiam tikslui susibūrė Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos universiteto, Žuvininkystės tarnybos bei Žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklo atstovai.
Seimo narys 2016-ųjų gruodžio mėnesį pateikė Žuvininkystės įstatymo pakeitimus. Pasak D. Kepenio, jais siekiama suvienodinti konkurencines sąlygas visoms žvejybos įmonėms, atsisakyti sudaryti išskirtines sąlygas keliems ūkio subjektams. Apie žalingą kvotų koncentravimą pasisakė ir Konkurencijos taryba, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Kvotų klausimas 2013 m. ir 2014 m. svarstytas teismuose, pripažintas jų neteisėtas padalijimas ūkio subjektams. Teismų sprendimai kol kas neįgyvendinti.
"Esame jūrinė valstybė, žuvininkystė mums labai svarbi tiek ekonominiu, geopolitiniu, tiek kultūriniu, o ypač socialiniu aspektu. Kalbame apie darbo vietų išsaugojimą, gyventojų užimtumą, žuvies ir jos produktų tiekimą vartotojams už tinkamas kainas, - teigia D. Kepenis. - Todėl išeičių nuspręsta ieškoti pasitelkus visas suinteresuotas puses - iš valdžios, akademinių ir verslo sektorių."
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą